Lietuvoje

2020.03.13 12:59

Lietuvos medikai prašo pripažinti COVID-19 ypač užkrečiama sunkia liga. Kam to reikia?

papildyta medikų kreipimusi; atnaujinta 13.46
Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.03.13 12:59

Neeiliniame Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pasitarime medikų bendruomenė prašė sukurti jiems didesnes socialines garantijas, kadangi šie stovi koronaviruso priešakinėse linijose. Tiesa, nebuvo kam reaguoti į medikų prašymus – nors buvo kviesti, neatvyko nei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nei Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Medikų bendruomenė prašo atsakingų institucijų imtis veiksmų, o pirmiausia – pripažinti COVID-19 ypač pavojinga užkrečiama liga bei užtikrinti, kad dirbantys su infekuotaisiais medikai būtų draudžiami, o patys užsikrėtę COVID-19 arba patyrę dėl darbo su infekuotaisiais sveikatos sutrukimų laikinojo nedarbingumo metu gautų 100 proc. darbo užmokesčio.

„Mes, kaip gydytojai, kaip profesinė grupė, slaugytojos, medicinos profesionalai, dirbantys su COVID-19 infekuotais pacientais, norime matyti iš valstybės tą supratimą, palaikymą ir socialines garantijas. Mums susirgus ar mums mirus – garantijas mūsų šeimoms. Mirties tikimybė medikui, remiantis Uhano pavyzdžiu, užsikrėtusiam COVID-19, 0,6 proc.“, – tikino Lietuvos medikų forumo valdybos pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Jau anksčiau išplatintame pranešime medikai bandė atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad būtent ši profesinė grupė yra vienintelė, kuri negali išvengti COVID-19 sergančių žmonių, dalis jų privalo tiesiogiai kontaktuoti su sunkiausiai sergančiais ir labiausiai užkrečiamais pacientais, bent keletą valandų per dieną praleisti infekuotose patalpose. Medikų užsikrėtimo COVID-19 tikimybė yra 100 kartų didesnė ne eilinio gyventojo.

„Tai nėra tiesiog nuogąstavimai, tai yra įrodymais pagrįsti duomenys. Šiuo metu yra nemažai duomenų iš epidemijos židiniu vadinto Uhano, kur mes labai aiškiai žinome, kad rizika susirgti žmogui, kuris gyvena tame regione, yra apytiksliai 1 su 1000. Rizika susirgti medkui, dirančiam infekcijos židinyje, yra apytiksliai 100 su 1000. Ta medikai eina į darbą, žinodami savo rizikas, suprasdami jas. Dar negirdėjau nė vieno mediko, kuris būtų atsiakęs eiti dirbti. Yra žmonių, kurie savanoriškai sutinka eiti dirbti su infekuotais COVID-19 pacientais“, – sakė V. Pečeliūnas.

Kita problema, neraminanti medikus – kur izoliuotis patiems, jeigu užsikrėstų COVID-19, kad apsaugotų šeimos narius. Anot, mediko, turtingesnės šalys šią problemą sprendžia suteikdamos medikams gyvenamą plotą viešbučiuose. Lietuvoje kad būstų svarstoma panaši priemonė – V. Pečeliūnas negirdėjo, todėl spėja, kad teks spręsti individualiai.

Gali trūkti priemonių ir plaučių vėdinimų aparatų

Šiuo metu Vilniaus Santaros klinikose veikia atskiras padalinys infekuotiesiems COVID-19 pacientams, surinkta medikų komanda. Jai už budėjimą mokama 20 proc. priedas prie atlyginimo. Tačiau V. Pečeliūnas neabejoja, kad jeigu infekcija staiga išplistų, prie komandos prisijungtų visi Vilniaus Santaros klinikų medikai, kurie gydytų ir slaugytų užkrėstuosius.

Tiesa, Vilniuje kol kas oficialiai nė vieno koronavirusu užsikrėtusio asmens nėra. Moteris, kuriai koronavirusas buvo nustatytas vasario 28 dieną, izoliuota Šiauliuose, kiti kovo 10 dieną gauti teigiami koronaviruso rezultatai priklauso kauniečių porai, kuri šiuo metu gydoma Kauno klinikinėje ligoninėje.

Tiesa, medikai nuogąstauja, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje gali būti ir daugiau. Mat tyrimai atliekami ne visiems, kurie to pageidauja. Dar viena neraminanti detalė – moteris, grįžusi į Baltarusjją per Vilnių, kuriai vėliau buvo nustatyta infekcija.

„Neabejoju, kad turėtų būti išplėstos testavimo dėl COVID-19 indikacijos, nes čia yra viena iš svarbiausių prevencinių kontrolės priemonių infekcijos plitimui, įskaitant ir mokamą testavimą dėl COVID-19 visiems norintiems Lietuvos piliečiams. Tam neabejotinai reikėtų mobilizuoti visus esamus resursus, labai aiškiai žinot, kiek mes galime tų tyrimų padaryti ir turint tą informaciją – atitinkamai planuoti“, – sakė V. Pečeliūnas.

Jis tikina, kad Santaros klinikos yra pasiruošusios priimti infekuotus COVID-19 virusu ir tikina, kad šiandien apsaugos priemonių gydymo įstaiga turi, tik jų kiekis yra ribotas. Taip pat gali pritrūkti ir plaučių priverstinio ventiliavimo aparatų. Mat COVID-19 būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais naujasis koronavirusas sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį. Sunkesniu ligos atveju viena pirmųjų gydymo priemonių – plaučių ventiliavimas.

Vilniaus Santaros klinikos priverstinio plaučių vėdinimo aparatų turi, bet jų reikėtų daugiau.

„Šitie aparatai nėra tušti, labai sunkiems pacientams yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Bent jau didžiosiose įstaigose dedamos pastangos, kad rezervas tų aparatų būtų kuo didesnis. Mano vertinimu, didžiosiose įstaigose turėtų būti bent 10 šitų aparatų. Bet vėlgi, jeigu bus riekšmingesnis infekcijos plitimas, neabejotinai medikų bendruomenė gali susidurti ir su problemomis“, – tikino medikas.

Užsikrėtusiems medikams žada mokėti 100 proc. algos

Ketvirtadienį išplatinę viešą kreipimąsi medikai sulaukia iš valdžios institucijų atgarsio, kad jų reikalavimai yra svarstomi. Medikų bendruomenė tikisi, kad reikalavimai bus išpildyti.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauksienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie iš medikų reikalavimų šiuo metu svarstomi Vyriausybėje ir netrukus bus imtasi konkrečių priemonių.

„Ką medikai pasakė, tam tikri teisės aktai jau yra keičiami tiesiog Vyriausybė dirba savo darbą ir ministerijos taip pat. Tai gal tiesiog nėra informacija suvaikščiojusi, bet šiuo metu yra keičiamas ir ligos motinystės įstatymas, kuriame būtent ir yra atsižvelgta į medikų išsakytą nuogąstavimą, kad jeigu jie suserga, jiems būtų kompensuojamas visas darbo užmokestis. Kitas dalykas – irgi labai svarbu, kad tai būti kaip profesinė liga, nes jeigu susergu šita liga, aš taip pat gaučiau nedarbingumo lapelį, ir bus kompensuojamas mano darbo užmokestis – tai taip pat yra rengiamas teisės aktas. Tiesiog viskas labai į priekį, Vyriausybė dirba savo darbą ir aš nenorėčiau per daug komentuoti tų priemonių, kurios jau šiuo metu yra daromos“, – sakė E. Radišauskienė.

Pasitarimą vedusi Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad penktadienį komiteto nariai, nors dalyvavo tik pusė jų, išgirdo labai daug problemų, kurios dar nebuvo aptartos ir ketina atitinkamai užtikrinti paralamentinės kontrolės vykdymą.

„Viskas, ką išgirdome, bus surašyta atskirai ministrui Linui Kukuraičiui, ir ministrui A. Verygai, ir Sveikatos komiteto pirmininkei Astai Kubilienei, kadangi dėl suplanuotų visų darbų jie atvykti šiandien negalėjo. Ir tie klausimai, kurie buvo iškelti ir į kuriuos mes negavome atsakymų arba buvo ne pilni atsakymai, trečiadienį bus dar kartą svarstomi ir bus priimti atitinkami sprendimai“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Vykdant parlamentinę kontrolę šie klausimai bus sprendžiami kitą trečiadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete.

Ragina imtis griežčiausių kontrolės priemonių

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos penktadienį taip pat paviešino kreipimąsi, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl pandemijos pavojingumo, plitimo greičio bei nepakankamai operatyvaus visų lygių valdžios institucijų reagavimo į ypač greitai besikeičiančią situaciją.

„Pabrėžiame, kad jau šiame pandemijos etape būtina imtis pačių griežčiausių epidemiologinės kontrolės priemonių, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonių sveikatą ir gyvybes. Primygtinai raginame visų lygių valdžios institucijas skirti adekvatų finansavimą epidemijos kontrolei įgyvendinti – pandemijai išplitus ir Lietuvoje, valstybei tektų gerokai didesnė finansinė našta“, – teigiama kreipimesi.

Medikus vienijančios organizacijos prašo atsakingų institucijų papildyti Vyriausybės paskelbtą priemonių planą:

Išplečiant testavimą dėl COVID-19 infekcijos ir pakeičiant testuojamų asmenų izoliavimo taktiką.

· Išplėsti testavimo indikacijas, tiriant visus pacientus, turinčius kvėpavimo takų infekcijos simptomų ir karščiavimą, neatsižvelgiant į epidemiologinius rizikos faktorius, kai gydantis gydytojas mano esant reikalinga. Netirti asmenų be simptomų.

· Išplėsti testavimą galinčių atlikti įstaigų sąrašą, įtraukiant visas įstaigas, turinčias pakankamas kompetencijas šiuos tyrimus atlikti.

· Lengvus simptomus turintiems asmenims ėminiai turi būti paimti negabenant jų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ), asmenys tyrimų rezultatų turėtų laukti izoliuoti namie. Tik vidutinio sunkumo ar sunkūs hospitalizacijos reikalaujantys atvejai turi būti tiriami ir izoliuojami ASPĮ – taip būtų racionaliau naudojamos lėšos ir apsaugos priemonių rezervas, būtų taupomos izoliacinės palatos sunkiems ligoniams.

· Teigiamus SARS-COV-2 tyrimų rezultatus turintys asmenys, sergantys lengva forma, turi būti gydomi (ir izoliuojami) namų sąlygomis, kol ėminiai taps neigiami, o vidutinėmis ir sunkiomis formomis sergantys – hospitalizuojami.

· Užtikrinti adekvatų gripo viruso testų tiekimą ASPĮ, siekiant efektyvios ir operatyvios diferencinės diagnostikos.

Stiprinant įvežtinių COVID-19 atvejų kontrolę:

· Suteikti apmokamus nedarbingumo pažymėjimus visiems piliečiams, kuriems taikoma saviizoliacija, taip užtikrinant karantinavimo rekomendacijų laikymąsi ir sumažinant COVID-19 riziką nuslėpusių piliečių skaičių. Apie nustatytą tvarką aiškiai ir operatyviai informuoti visuomenę ir suinteresuotas institucijas.

· Įgalioti teisėsaugos institucijas imtis priemonių, nustačius piktybinius, pasikartojančius saviizoliacijos režimo pažeidimus.

Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros darbuotojų saugumą ir mažinti kylančią psichologinę įtampą, medikai prašo užtikrinti, kad visos viešojo administravimo institucijos ir ASPĮ vadovai pagal savo kompetenciją griežtai laikytųsi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro reikalavimų, kiekvienoje ASPĮ nuolat užtikrintų reikiamas individualias apsaugos priemones ir laikytųsi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Populiariausi