Lietuvoje

2020.03.13 09:12

VU profesorius Kasiulevičius ragina šalyje imtis dar griežtesnių priemonių dėl koronaviruso

atnaujinta 13.50

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius LRT RADIJUI sako, kad sostinėje mokyklos uždaromos ne be reikalo. Pasak jo, jaunimas yra labai judrus, naudojasi viešuoju transportu, o šis tampa virusų užsikrėtimo židiniu. Profesorius ragina imtis dar griežtesnių, pasak jo, „drakoniškų“ saugumo priemonių ir visiškai uždrausti viešuosius renginius.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius vakar paskelbė, kad sostinėje švietimo ugdymas yra stabdomas penkioms savaitėms. Tuo tarpu Vyriausybė informavo, kad mokyklos sostinėje uždaromos tik dviems savaitėms. Pasak mero, dviejų savaičių tikrai neužteks. Pasak jo, prireiks daug daugiau laiko, kad sustabdyti koronaviruso plitimą.

Jam pritaria ir VU Medicinos fakulteto profesorius V. Kasiulevičius. Anot jo, Kinijai prireikė bent dviejų mėnesių, kad pasiekti viruso piką ir tik tuomet buvo juntamas jo mažėjimas.

VU Medicinos fakulteto profesorius giria vakar priimtas saugumo priemones, tačiau jos, pasak jo, turėtų būti dar „drakoniškesnės“, o leisti vykti viešiems renginiams iki šimto žmonių vadina klaida. „Atsiprašau už tokį žodį („drakoniškesnės“ – LRT.lt), tačiau netinka tokie teiginiai, kad iki šimto žmonių. Aš manau, kad Lietuvoje neturėtų vykti jokie vieši renginiai, – įsitikinęs profesorius. – Tiek miestuose, tiek ir visoje Lietuvoje. Kultūros, sporto renginiai turi būti atšaukti.“

Pasak jo, mokymo procesas turi būti sustabdytas dėl labai paprastos priežasties. „Moksleiviai, studentai ir visas jaunimas dažniausiai juda viešuoju transportu. Perpildytas viešasis transportas yra užsikrėtimo šaltinis. Tą parodė įvežtiniai atvejai į kitas šalis“, – sako V. Kasiulevičius.

Jis ragina pažiūrėti į situaciją Estijoje. „Šio ryto situacija Estijoje rodo 27 registruotus ligonius. Ir jų daugės. Viskas prasidėjo nuo atvykstančių žmonių, kurie naudojasi viešuoju transportu. Štai vaikai ir jaunimas turi labai daug artimų kontaktų. Paradoksalu, jie neserga sunkiai, nėra mirčių, tačiau gali perduoti užkratą kitiems, ypač dėl to reiktų pasisaugoti seneliams, – įspėja profesorius. – Geras sprendimas yra karantinuoti senelių namus, nes šie žmonės yra pažeidžiamoje zonoje.“

V. Kasiulevičius tikina, kad šylantys orai virusą turėtų pristabdyti, tačiau pati pandemija gali trukti net kelis metus. „Vasarą turėsime atokvėpį, tačiau rudenį vėl galime turėti panašią situaciją, – sako profesorius. – Mums reikia labai rimtai ruoštis. Pirmi metai bus sunkesni, kol virusas nesiadaptuos labiau prie žmogaus.“

Didinti tyrimų kiekį reikia atsakingai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad pats mėginio paėmimas turi būti saugus.

„Jei žmogus įtaria, kad jam gali būti užsikrėtimas, jis neturėtų niekur važinėti, tai kokiu būdu suorganizuoti atvykimą ir paėmimą? Nes jei aš manau, kad sergu ir atvažiuoju į gydymo įstaigą, tai greičiausiai atvažiuoju pas šeimos gydytoją, rizikuoju apkrėsti kitus, tą patį šeimos gydytoją, šalia esančius pacientus“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė ministras.

Pasak A. Verygos, taip pat rizikų kelia per anksti atliekamas tyrimas.

„Jei jis bus neigiamas, tai nereiškia, kad žmogui simptomai ir liga neatsiras vėliau. Ir jei tokie žmonės, be reikalo nusiraminę, pradės vaikščioti pas artimuosius, į parduotuves, tai jie vėl apkrės žmones. Galvojame išplėsti, bet tą padarysime atsakingai“, – pridūrė jis.

Kiek vėliau V. Kasiulevičius socialiniame tinkle pasidalino įrašu dėl tyrimų masto.

Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamas atliekamų tyrimų skaičius.

„Šiuo metu reikėtų atlikti arti 10 000 PGR tyrimų apimant 10 Lietuvos apskričių, kad identifikuoti realų infekcijos paplitimo mąstą. Tačiau tokios apimties vertinimas šiuo metu nėra įmanomas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių“, – rašo V. Kasiulevičius.

Ligoninės atlikti tyrimus pasiruošusios

Anot Kauno klinikų vadovo Renaldo Jurkevičiaus, jei būtų nuspręsta didinti tyrimų apimtis, jų klinikose tą daryti būtų galima „tą pačią dieną“, tačiau dėl pacientų atvykimo ir saugumo sprendimą turi priimti centrinė valdžia.

„Yra truputį daugiau niuansų: logistika turi būti nuo pat pradžių sudėliota, žinau, kad ministerija dirba su tais dalykais. (...) Įsivaizduokite, jei žmogus, galbūt užsikrėtęs, juda taip, kaip nori: kur nori ateina, kur nori išeina, mes tikrai turėtume labai daug problemų ir labai greitai“, – BNS sakė R. Jurkevičius.

Pasak jo, vien Kauno klinikose per dieną būtų galima patikrinti 300 žmonių ėminius dėl naujojo koronaviruso.

Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius BNS sakė, kad įstaiga taip pat yra pasirengusi atlikti tyrimus dėl COVID-19, bet „sprendimas turi būti sisteminis“.

Kol kas koronavirusas nustatytas trims asmenims Lietuvoje – šiaulietei ir kauniečių porai. Visi jie lankėsi Šiaurės Italijoje. Šie asmenys gydomi ligoninėse.

Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, dviem savaitėms sustabdyta visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veikla, uždraustos kelionės į kai kurias valstybes.

Pasaulyje registruota 128,3 tūkst. koronaviruso atvejų, 4,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau kaip 68,3 tūkst. pasveiko.

Klaipėdoje demontuojamas sovietinis memorialas
Klaipėdos ritmas 35