Lietuvoje

2020.03.16 15:02

Signataras Survila: kiekvienas atsinešėme po gabalėlį savo Lietuvos ir sukūrėme valstybę, kuria galime didžiuotis

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.03.16 15:02

Signataras Rimvydas Survila LRT TELEVIZIJAI sako, kad prieš tris dešimtmečius ne Lietuva prašėsi išeiti iš Sovietų Sąjungos, o buvo reikalavimas, kad sovietai išeitų iš Lietuvos, paverstos kalėjimu.

Jis sako, kad „Kovo 11-oji iki tol (Nepriklausomybės atkūrimo Akto pasirašymo – LRT.lt) reiškė tik datą ir artėjantį pavasarį“. „Po to (Akto pasirašymo – LRT.lt) ta data tapo didelio projekto pradžia – tiesiog fantastiško, labai svarbaus mūsų šaliai projekto pradžia, – džiaugiasi Nepriklausomybės Akto signataras. – Nuo tada ta data jau niekada nebebuvo prisimenama kaip tik kalendoriaus data. Tai buvo didelis įvykis.“

„Esmė buvo ta, kad ne mes prašėmės leidimo išeiti iš kalėjimo, o mes mandagiai, bet įsakmiai reikalavome, kad (okupacinės struktūros, kariniai daliniai – LRT.lt) išeitų iš mūsų namų, paverstų kalėjimu, – sako R. Survila. – Mano parašas Akte sunkiai įskaitomas, tačiau, tikiu, reikšmingas ir reikalingas.“

Susitikimas su signataru – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.

Signataras Rimvydas Survila: ne mes prašėmės iš kalėjimo – mandagiai reikalavome, kad išeitų iš mūsų namų

Buvo Mindaugo Lietuva, buvo Vytauto Lietuva, buvo Basanavičiaus ir Smetonos Lietuva, buvo Jono Žemaičio Lietuva, o šiandieną mes turime Kovo 11-osios Lietuvą, įsitikinęs Nepriklausomybės Akto signataras.

Ta data tapo didelio projekto pradžia – tiesiog fantastiško, labai svarbaus mūsų šaliai projekto pradžia.

„Per tuos du metus, kurie buvo po Kovo 11-os, jau buvo padėti pamatai ir galimybės gyventi šitoje Kovo 11-osios Lietuvoje“, – užtikrintai tvirtina R. Survila.

Signataras sako jaučiantis apmaudą, kad jo Aukščiausiosios Tarybos (dabartinių pirmųjų Seimo rūmų – LRT.lt) salėje, negali pamatyti tėvai. „Jie tikrai labai laukė šios dienos“, – teigia Kovo 11-osios Akto signataras.

Nei mano tėvai, nei mano sūnus netikėjo, kad mums pasiseks. O mes, žingsnis po žingsnio, pamiršę apie galimą pavojų, pasiekėme tai.

Pasak R. Survilos, buvo aišku, kad Nepriklausomybės kelias bus labai vingiuotas ir sunkus. „Atsirado galimybė įgyvendinti dalyką, apie kurį niekas negalėjo svajoti, – teigia signataras. – Nei mano tėvai, nei mano sūnus netikėjo, kad mums pasiseks. O mes, žingsnis po žingsnio, pamiršę apie galimą pavojų, pasiekėme tai (Nepriklausomybę – LRT.lt)“, – džiaugsmo ir pasididžiavimo visų anuomet padarytais darbais, vedusiais į laisvę, neslepia pašnekovas.

To meto atmosfera buvo kūrybinė, prisimena signataras. „Galbūt ji šiek tiek net narkotizuota savo pasiekimu ir džiaugsmu buvo, – kalba Kovo 11-osios Akto signataras. – Na, o paskui buvo juodas darbas, kuriame būta ir nesutarimų, ir peštynių, ir agresijos, ir gąsdinimų.“

Norėčiau palinkėti visiems gyvenantiems, ir ateityje gyvensiantiems Lietuvoje, kad kiekviena karta, kiekvienas amžius, kiekvieni metai turi savo iššūkius, pareigas ir juodą darbą.

Signataras užtikrintai tvirtina, kad jį „praktiškai džiugina viskas“. „Praktiškai įgyvendintas projektas turėti valstybę. Kiekvienas atsinešėme po gabalėlį savo Lietuvos – iš miestelių, iš kaimų – ir sukūrėme valstybę, kuria galime didžiuotis“, – susijaudinimo ir pasididžiavimo neslepia R. Survila.

„Vieni pretenduoja į Nobelio premiją, kiti skina kultūrinius prizus, treti tiesiog gauna didelius derlius, ketvirti važiuoja į užsienį, bet visada žino, kad turi savo kraštą“, – apie laisvus Lietuvos piliečius kalba Nepriklausomybės Akto signataras.

Signataras sako neretai viešumoje išgirstantis paburnojimų, kad „ne už tokią Lietuvą kovojome“. „Įsivaizduokite vaizdelį. Degalinėje į savo brangų džipą lipa gerai prižiūrėtas pilietis ir mesteli: „ne už tokią Lietuvą kovojome“. Pasirodo, jam baisu, kad dviem centais dyzelinas pabrango. Dėl padidėjusių akcizų, – vieną iš nutikimų pasakoja signataras R. Survila. – Išgirdus tokias frazes, o jų būna, aš norėčiau palinkėti visiems gyvenantiems, ir ateityje gyvensiantiems Lietuvoje, kad kiekviena karta, kiekvienas amžius, kiekvieni metai turi savo iššūkius, pareigas ir juodą darbą.“

Parengė Vismantas Žuklevičius