Lietuvoje

2020.03.14 20:22

Signataras Stankevičius: visada sakydavau, kad Lietuva bus tokia, kokios jos nori žmonės

Signataras, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius LRT TELEVIZIJAI sako, kad Kovo 11-oji Lietuvai atvėrė pasaulį. Būtent jis tuomet Aukščiausiosios Tarybos deputatams pristatinėjo svarbiausius dokumentus.

S. Stankevičiaus teigimu, morališkai nepriklausomybei buvo visi pasiruošę, tačiau nebuvo vieno scenarijaus, kaip viskas bus. „Visada sakydavau, kad Lietuva bus tokia, kokios jos nori žmonės“, – sako Kovo 11-osios Akto signataras.

„Supratau, kad mūsų laukia sudėtingas darbas realiai įgyvendinti teisiškai paskelbtąją nepriklausomybę ir likviduoti visas okupacines pasekmes“, – to meto užgimusį jausmą prisimena S. Stankevičius.

Susitikimas su signataru – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.

Signataras Česlovas Stankevičius: Kovo 11-oji Lietuvai atvėrė pasaulį

„Kuomet mane pasiūlė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju, buvo labai netikėta. Pirmas jausmas, ką išgirdęs pajutau, tai atsakomybės naštos jausmas“, – apie lemtingąją dieną pasakoja Nepriklausomybės Akto signataras.

S. Stankevičius prisipažįsta, kad darbų buvę daug ir atsakingų. „Reikėjo daug ką spręsti, kariuomenę išprašyti, santvarką pakeisti, visas Lietuvos Respublikos teises, visas institucijas atkurti“, – užgriuvusią itin atsakingų darbų laviną prisimena pašnekovas.

Lietuva padarė pažangą daugelyje sričių ir pagrįstai yra laikoma išsivysčiusia valstybe.

„Mes buvome morališkai pasiruošę, tačiau niekas neturėjo vieno detalaus scenarijaus, kaip viską reikia padaryti, – tikina signataras. – Teisiškai viso pasaulio akivaizdoje paskelbėme atkurtąją Nepriklausomybę. Tą patį Akto faktą pripažino ir Vakarų valstybės, ir Gorbačiovo vadovaujama Kremliaus imperinė valdžia.“

Signataras sako gerai prisimenantis, kuomet „mes viename iš kambarių rengėme Kovo 11-ąjai reikalingus dokumentus“. „Kiekvienas žodis, ir netgi kableliai, buvo labai svarbūs, – prisimena jis. – Pavyzdžiui, labai svarbiu laikėme valstybės tęstinumo principą, taip pat faktinių Lietuvos sienų neliečiamumo principą.“

Reikėjo daug ką spręsti, kariuomenę išprašyti, santvarką pakeisti, visas Lietuvos Respublikos teises, visas institucijas atskurti.

„Mes visada omenyje turėjome Vasario 16-osios Aktą, sako S. Stankevičius. „Jis tada vadinosi nutarimu, – pasakoja Kovo 11-osios Akto signataras. – Tad ir mūsų pirmieji juodraščiai vadinosi nutarimu. Tik vėliau, pačioje pabaigoje, pakeitėme jį (pavadinimą – LRT.lt) aktu, nes man atrodė, kad reikia suteikti tai, kaip buvo įprasta vadinti patį Vasario 16-osios Aktą.“

„Visi Lietuvos piliečiai gali ir privalo didžiuotis, kad 1991-ųjų metų Sausio 13-ąją, būdami beginkliai, atsilaikė prieš sovietų tankus ir smogikus, kurie buvo atsiųsti nuslopinti mūsų Nepriklausomybę“, – tvirtina signataras, kviečiantis lietuvius labiau didžiuotis savo nuveiktais darbais dėl nepriklausomos Lietuvos.

Pasak jo, Lietuva tapo demokratine valstybe, kuri gražiai įsiliejo į Vakarų demokratinių šalių šeimą. „Lietuva padarė pažangą daugelyje sričių ir pagrįstai yra laikoma išsivysčiusia valstybe“, – neabejoja jis.

„Aš norėčiau pabrėžti, kad Lietuva buvo, yra ir bus tik čia. Tik čia gyvenantys mūsų žmonės kuria Lietuvą: čia jie gyvena, dirba, augina vaikus ir stiprina Lietuvos nepriklausomybę savo tiesioginiu indėliu“, – tvirtai įsitikinęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas S. Stankevičius.

Parengė Vismantas Žuklevičius