Ketvirtadienį Kompozitorių namų salėje atsisveikinama su Anapilin išėjusia Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianiste, pedagoge, visuomenės veikėja Gražina Ručyte-Landsbergiene.
Visuomenės veikėja mirė antradienį, eidama 91-uosius metus. Dar visai neseniai, sausio 28-ąją G. Ručytė-Landsbergienė minėjo 90-ąjį jubiliejų.
Ketvirtadienį šeimos draugai bei artimieji susirinko išlydėti G. Ručytės-Landsbergienės. Pareikšti užuojautos atėjo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, kultūros ir visuomenės veikėjai, politikai. Sustojo ir V. Landsbergis.
„Ji man perdavė (žodžius – LRT.lt). Turbūt dar buvo savaitė, kai ji pasakė: aš viską padariau, o tu dar ne viską. Tai saugok save. Viskas. Toks rūpestis jos buvo“, – pokalbį su žmona prisiminė V. Landsbergis.
Profesorius nedaugžodžiavo ir prašė pokalbius apie G. Ručytę-Landsbergienę pasilikti kitam kartui.
Taip pat skaitykite
Atsisveikinti su G. Ručyte-Landsbergiene atėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie Gražiną ir Vytautą Landsbergius ji kalbėjo kaip Lietuvos kelrodžius, vedančiuosius.
„Sunku ką ir pasakyti. Tokiais atvejais yra didžiulė netektis, toks skausmus. Kartos keičiasi ir ta karta, kuri buvo visus tuos 30 metų prie valstybės laisvės. (...) Vedantieji buvo mūsų, kelrodžiai. Tai labai sunku. Tikrai didžiulė užuojauta visai šeimai ir profesoriui, nes jam ji buvo didžiulė atrama jie vienas kitam labai daug padėjo“, – užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškė D. Grybauskaitė.
Sūnus prisiminė mamos stiprybę ir švelnumą
G. Ručytės-Landsbergienės sūnus Vytautas V. Landsbergis sakė, kad jų šeimos namuose visada derėjo stiprybė ir švelnumas. Jis pasakojo, kad mama stiprybę išlaikė ir sibiruose, ir Sąjūdžio ar Sausio 13-osios įvykių metu.
„Labai gražių savybių ji turėjo, o jas išsaugojo iki pat galo. Labai gerą humoro jausmą turėjo. Paskutiniai jos ir buvo žodžiai: nu va, viską padariau, ką norėjau, ką buvau suplanavusi – viskas padaryta“, – mamos žodžius prisiminė Vytautas V. Landsbergis.
Jis sakė, kad G. Ručytė-Landsbergienė buvo labai gera mama bei močiutė, promočiutė. Vien tai, kaip proanūkiai lipdavo jai ant rankų, daug ką pasako, nusišypsojo Vytautas V. Landsbergis. Anot jo, ir daugelis studentų ją prisimena ir įvardija kaip mamą, kuri juos globojo.
„Ji turėjo mamos savybių platesne prasme“, – tvirtino Vytautas V. Landsbergis.
Jo teigimu, mama buvo labai stipri, o tai buvo galima justi ir atėjus atsisveikinti: „Vakar net žiūrėjau – tokia kaip karalienė gulėjo, kai atėjome atsisveikinti.“
Duok Dieve visiems tokio gyvenimo, tiek padaryti ir taip ramiai, be didelės kančios išeiti, už savęs palikti gražų paveldą šiam kraštui, sakė Vytautas V. Landsbergis. G. Ručytės-Landsbergienės sūnus pridūrė, kad mama daug prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo.
Taip pat skaitykite
„Be jos nebūtų tiek padaręs tėvukas. Ji buvo užnugaris – pradedant nuo maisto, „slaptosios tarnybos“, sekant, kas, kur ir ką rašo, į ką reikėtų reaguoti, o į ką nekreipti dėmesio. Ji buvo tėvuko pagrindinė patarėja. Kaip šeimos modelis toks labai įtikinantis, kaip dviese žmonės viską daro“, – kalbėjo Vytautas V. Landsbergis.
Vietoj gėlių kviečia paaukoti Rytų Lietuvos mokykloms
Ketvirtadienį, kovo 12-ąją, atsisveikinimas su G. Ručyte-Landsbergiene nuo 16 val. vyks Kompozitorių namų salėje.
Artimieji nurodo, kad ponia Gražina labai daug širdies skyrė Rytų Lietuvos mokykloms, todėl prasminga vietoj gėlių skirti tam tikslui paramos auką per Vytauto Landsbergio fondą.
Kovo 13-ąją, penktadienį, nuo 11 val. taip pat bus galima atsisveikinti Kompozitorių namų salėje. Urna išnešama 16 val.
17 val. Bernardinų koplyčioje bus laikomos Šv. Mišios už G. Ručytės-Landsbergienės sielą.
Taip pat skaitykite
Biografijoje – tremtis į Sibirą ir aukštasis muzikinis išsilavinimas
G. Ručytė-Landsbergienė gimė 1930-aisiais Anykščiuose, augo penkių vaikų šeimoje. Nuo 1948-jų iki 1949-ųjų studijavo Kauno konservatorijoje, ten pat studijų metais dirbo akompaniatore. Tačiau 1949-aisiais buvo ištremta į Sibirą, kuri praleido aštuonerius metus.
1957-aisiais ji buvo paleista iš tremties, grįžusi į Lietuvą tęsė studijas, baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama taip pat dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore. Vėliau tapo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, daug metų po to taip pat dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Kaip rašoma anykstenai.lt puslapyje, G. Ručytė-Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse, tarp jų ir Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.
G. Ručytei-Landsbergienei 1980-aisiais buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas, vėliau ji buvo apdvanota „Vilniaus garso“ premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu, kitais apdovanojimais.
Su vyru Vytautu Landsbergiu užaugino du vaikus – sūnų Vytautą V. Landsbergį ir dukrą Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę.
