Lietuvoje

2020.03.12 08:59

Prezidentūra įžvelgia pokyčius Mažeikos darbe, bet pasigenda spartesnio proceso

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.12 08:59

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius, vertindamas aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos darbą, LRT RADIJUI sako, kad progresas matomas, tačiau jis galėtų būti ir spartesnis.

Prezidentūra viliasi, kad aplinkos apsaugos prioritetai bus įgyvendinti.

Paklaustas, ar prezidentas pasitiki K. Mažeika, J. Neverovičiu sako, kad G. Nausėda su aplinkos ministru dar vasarą susitarė dėl tam tikrų prioritetų, todėl viliamasi, kad jie bus įgyvendinti.

„Matome, kad yra gerų pasikeitimų, bet procesas galėtų būti spartesnis. Yra erdvės tam, kad geriau atlieptume iššūkius, kurie šiuo metu kyla dėl aplinkos apsaugos ir miškų sektoriaus“, – pažymi prezidento patarėjas.

K. Mažeika pirmadienį pranešė, kad Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys netenka pareigų. J. Neverovičius nesiima vertinti šio konkretaus aplinkos ministro sprendimo, esą tai yra tik jo atsakomybė.

Matome, kad yra gerų pasikeitimų, bet procesas galėtų būti spartesnis.

„Matyt, kad po metų vadovavimo departamentui buvo priimti sprendimai, kuriems reikėjo daugiau pastangų, ambicijų ir rezultatų. Tikiuosi, kad tai yra tik pirmas žingsnis link kokybinio pasikeitimo. [...] Šioje vietoje labiau žiūrima į rezultatus, kurie tikrai netenkino, ir čia reikia greičiau judėti“, – apie V. Laukį kalba J. Neverovičius.

Anot prezidento patarėjo, šiuo metu koncentruojamasi į naujas aplinkos apsaugos reformas.

„Pirmas įstatymų paketas Seime yra priimtas ir jis labiau nukreiptas į baudimą, bet tai turbūt nėra pagrindinis būdas siekiant pokyčių šioje srityje. Reikia judėti toliau su antru įstatymų paketu, kur būtų aplinkos apsaugos struktūra reformuojama iš vidaus ir organizacija pritaikoma taip, kad įvyktų kokybiški pokyčiai. Atrankos procesas turi būti skaidrus, ieškomi kompetentingi žmonės, kurie užtikrintų rezultatus“, – pabrėžia jis.

Kaip bebūtų, kol kas, anot J. Neverovičiaus, „gyvenimas keičiasi, o sistema ir programos yra užšaldytos laike“, todėl, pasak jo, reikia įvertinti sociologinius procesus, ekosistemą Lietuvoje ir galimybes, kurias suteikia miškai kovojant su klimato kaita.

„Dokumentai turi būti sudėlioti taip, kad šie aspektai būtų įvertinti“, – priduria J. Neverovičius.