Lietuvoje

2020.03.11 16:23

Vilniuje surengtos kontroversiškos tautininkų eitynės

atnaujinta 17.28

Trečiadienio pavakarę, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Vilniuje surengtos kasmetės kontraversiškai vertinamos tautininkų eitynės. Eitynių dalyviai, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiuoja Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatomas nedidelis mitingas.

Šis renginys organizuojamas kasmet Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios progomis.

„Eitynės yra tradicinės. Jos yra vadinamos arba patriotinėmis eitynėmis, arba nacionalinėmis eitynėmis (...). Organizatoriai yra tautininkai, Vilniaus sąjūdis, senieji tautininkai. Tos eitynės visada pasižymėjo, kaip tautines vertybes išpažįstančių piliečių, organizacijų bendra šventė“, – Eltai sakė vienas iš organizatorių Gintaras Songaila.

Eitynių dalyviai nešė plakatus „Už Lietuvą didžią“, „Išsaugosim šeimą – išsaugosim Lietuvą“, „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis“, Kazio Škirpos, Jono Noreikos portretus, skandavo: „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“.

Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės rengiamas eitynes lydėjo tautine simbolika papuoštų visureigių kolona.

Eitynių dalyviai buvo pasipuošę tautine atributika, nešėsi trispalves, istorines vėliavas.

Einanti minia skandavo kontraversiškai dėl esamos nacionalistinės potekstės visuomenėje vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“.

Dalis eitynių dalyvių rankose nešėsi nuotraukas su pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos bei nevienareikšmiškai vertinamų istorinių asmenybių, kaip Kazys Škirpa ar Generolas Vėtra, atvaizdais. Eitynių priekyje žygiavę žmonės laikė plakatą su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią“. Už jų nugarų neštas kitas plakatas – „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.

Pasiekę savo tikslą – Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai surengė mitingą, kuriame, pagerbę už Lietuvos nepriklausomybę žuvusius karius, klausėsi renginio organizatorių bei į jį pakviesto svečio iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kalbų.

Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė, vienos akcijų metu sulaikyta mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.

Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams... visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.

Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.