Ratifikuota Stambulo konvencija padėtų suprasti, kad smurtas prieš moteris nėra tik privatus šeimos reikalas, ir suteiktų tinkamą apsaugą smurto aukoms, Europos Parlamento (EP) organizuotoje konferencijoje „Ilgas kelias link lyčių lygybės: ką dar reikia padaryti?“ sakė dalyvavusios ekspertės. Tarp 6 Europos Sąjungos šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos, Briuselyje nuskambėjo ir Lietuvos vardas.
Pasak naujosios Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorės Carlien Scheele, lyčių lygybė neatskiriama nuo ekonominio moterų įgalinimo, o tai turi didžiulės reikšmės. EIGE atliktas tyrimas parodė, kad ekonominė lyčių lygybė galėtų vesti prie ilgalaikio ES ekonomikos pagerėjimo – iki 2050 metų ES BVP galėtų kilti 9,6 proc. – ir papildomų 10,5 milijonų darbo vietų. Tai pasitarnautų ir vyrams, ir moterims, sako EIGE direktorė.
Vis dėlto, nelygybė vis dar egzistuoja – C. Scheele išskiria, kad moterys neproporcingai daugiau atlieka neapmokamo darbo namuose. Tai lemia, kad dalis moterų nepatenka į darbo rinką.
„37,5 proc. moterų ES rūpinasi vaikais, seneliais arba žmonėmis su negalia kiekvieną dieną. Palyginti, tai daro 24,7 proc. vyrų ES. Vidutiniškai per savaitę moterys dirba 13 valandų neapmokamo darbo daugiau nei vyrai, o tai lemia, kad 7,7 milijonų moterų lieka namuose, joms užkertamas kelias dirbti. 7,7 milijonų yra daugiau nei visa Danijos populiacija“, – pabrėžia C. Scheele.
Vyrų įdarbinimo procentas ES siekia 78 proc., moterų – 66,5 proc. Toks atotrūkis ES kainuoja 370 milijardų eurų kiekvienais metais, tvirtina C. Scheele. Jos teigimu, moterys dažniau nei vyrai renkasi laikinus ir ne tokius perspektyvius darbus. Pasak EIGE vadovės, tokios pozicijos yra menkiau apmokamos, užtikrina ne tokią gerą teisinę apsaugą, todėl moterys neturi tokių gerų socialinių garantijų, gauna mažesnes pensijas.
Smurtas prieš moteris ES kainuoja 109 milijardų eurų
C. Scheele išskiria, kad smurtas prieš moteris – kitas didžiulis iššūkis ES. Moterys ir toliau patiria smurtą namuose bei darbo vietoje, o jei tai tęsis, niekada nepasieksime lygybės, akcentuoja ji. Visuomenėje egzistuojantys lyčių stereotipai ir seksizmas didele dalimi prisideda prie smurto prieš moteris.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė parlamentarių Europoje yra sulaukusios grasinimų nužudyti, sumušti arba išprievartauti, sako C. Scheele. Moterų patiriamas kibernetinis smurtas gali jas nutildyti ir priversti atsiriboti nuo socialinio gyvenimo, vis dėlto, kalba C. Scheele, kibernetinis smurtas dar nėra iki galo pripažintas.
Moterys dažniau nei vyrai patiria smurtą artimoje aplinkoje – 1 iš 4 moterų, vyresnių nei 15 metų, patiria fizinį ar seksualinį smurtą nuo intymaus partnerio, kiekvieną savaitę Europos Sąjungoje artimoje aplinkoje nužudoma 50 moterų. Nors vyrai sudaro didžiausią dalį žmogžudysčių aukų, moterys dažniau nužudomos artimųjų. C. Scheele pabrėžia, kad smurtą patiriančios moterys paprastai nesikreipia pagalbos.
„Taip yra dėl vyraujančių įsitikinimų, kad smurtas yra privatus reikalas. Tačiau tai niekada neturėtų būti tik privatus reikalas, juk patiriamas smurtas veikia ne tik moteris, bet ir jų vaikus, visą visuomenę“, – apgailestauja C. Scheele.
EIGE vadovė tikina, kad smurtas prieš moteris neigiamai veikia ir valstybių ekonomiką – EIGE duomenimis, Europos Sąjungai tai kainuoja 109 milijardus eurų per metus.
Dėmesį atkreipė ir į Lietuvą
C. Scheele apgailestauja, kad ne visos valstybės yra ratifikavusios Stambulo konvenciją, kuri padėtų suprasti, kad smurtas prieš moteris nėra tik privatus šeimos reikalas, ir sustiprintų teikiamą pagalbą, suteiktų apsaugą smurto aukoms.
Briuselyje kritikos teko ir Lietuvai. Europos Parlamento narė iš Švedijos Arba Kokalari, dirbanti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, pabrėžia, kad šiuo metu Stambulo konvenciją yra ratifikavusios visos ES narės, išskyrus 6 valstybes – Bulgariją, Slovakiją, Latviją, Vengriją, Čekiją bei Lietuvą.
Konvencijos nėra ratifikavusios ir kelios Europos Tarybai priklausančios šalys: Azerbaidžanas, Lichtenšteinas, Moldova, Rusija, Ukraina bei Jungtinė Karalystė.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol nėra jos ratifikavusi.
„Bandau suprasti, kodėl taip yra“, – svarsto A. Kokalari.
Mitai apie trečios lyties įvedimą ar santuokos sąvoką
Anot A. Kokalari, dar vyrauja daug neteisingos informacijos apie Stambulo konvenciją, todėl ši tema turėtų būti ypač svarbi politinės darbotvarkės dalis. Tačiau situacija kiekvienoje Stambulo konvencijos dar neratifikavusioje šalyje skirtinga. Kai kuriose valstybėse trūksta politinės valios, todėl jas reikia šiek tiek paspausti, kitur vyrauja daug mitų, pasakoja A. Kokalari.
Dalis konvencijos neratifikavusių valstybių baiminasi dėl socialinės lyties apibrėžimo, sakoma, kad Stambulo konvencija nori įvesti trečią lytį. Tokiai nuomonei pritaria ir C. Scheele. Jos teigimu, kai Stambulo konvencija buvo parengta ir atėjo laikas ją ratifikuoti, prasidėjo diskusijos kai kurių šalių viduje. Ji svarsto, kad girdint kai kurių politikų pasisakymus kyla klausimų, ar žmonės, prieštaraujantys konvencijos ratifikavimui, skaitė visą jos tekstą.
Pasak EIGE vadovės, nesusipratimų dėl konvencijos gali kilti dėl vertimo nesklandumų. Kai kuriose kalbose nėra žodžio, apibūdinančio „socialinę lytį“ (gender – angl.), o Europos Vadovų Tarybos bandymai šią sąvoką paaiškinti, galėjo būti ne visada tikslūs, pripažįsta C. Scheele.
Vis dėlto Stambulo konvencija nebando paneigti biologinės žmogaus lyties ar primesti šeimos apibrėžimo, priduria EIGE direktorė. Šeimos sąvokos apibrėžimas paliktas atviras, kad kiekviena šalis galėtų jį interpretuoti pati.
„Labai tikiuosi ir viliuosi, kad Stambulo konvencijos neratifikavusios šalys perskaitys jos tekstą ir supras, kad vienintelis konvencijos tikslas – kovoti su moterų patiriamu smurtu“, – apibendrina C. Scheele.
Gyvename iliuzijoje, kad smurto nėra
2015 metais, tuo metu, kai Stambulo konvencija buvo ratifikuota Suomijoje, Europos regionų komiteto ir Suomijos miesto Oulu tarybos narė Satu Haapanen buvo Suomijos parlamento narė.
Nors Suomijos parlamentas konvenciją ratifikavo, o Suomija dažnai suvokiama kaip moderni šalis, užtikrinanti lygias teises, vis dar 30 proc. 18–74 metų moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje, apgailestauja S. Haapanen. Tai – beveik trečdalis šalies moterų.
Europos regionų komiteto narė pastebi, kad neretai ir politikams sunku pastebėti bei suprasti, kai jų pasakyti žodžiai žemina kitą žmogų arba turi smurto pėdsakų. Gyvename iliuzijoje, kad smurto nėra – jei to nepatiriame savo aplinkoje, manome, kad jis neegzistuoja, tvirtina S. Haapanen.
Pati S. Haapanen sako, kad jos akys atsivėrė nuėjus į moterų prieglobsčio namus, kur lankosi moterys, su smurtu susiduriančios kiekvieną dieną.
„Nesvarbu, kokia moters socialinė ar materialinė padėtis – bet kuri iš mūsų gali patirti smurtą artimoje aplinkoje. Iki to laiko apie tai nemąsčiau, bet kai tos moterys man pasakojo apie savo patirtis, negalėjau patikėti.
Su bet kuria iš jų galėjome prasilenkti gatvėje – niekada nebūtum patikėjęs, kad jos patiria smurtą. Senos, jaunos, daugiavaikės motinos ar vienišos mamos, moterys iš visų socialinių sluoksnių, religingų šeimų – bet kuri mūsų galime tapti smurto auka“, – kalba S. Haapanen.
LRT.lt žurnalistės kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Europos Parlamentas. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.
