Dėl pacientės mirties kaltinamo Kauno klinikų chirurgo profesoriaus Žilvino Saladžinsko teismas sukėlė ne tik medikų bendruomenės pyktį, bet ir išryškino dilemą: ar galima mediką statyti į vieną gretą su žmogžudžiais ir teisti vadovaujantis tais pačiais teisės aktais? Nukentėjusiai šeimai atstovaujantis advokatas Arūnas Petrauskas negailestingas – pražudęs pacientą medikas niekuo nesiskiria nuo avariją sukėlusio vairuotojo, dėl to negali būti lygesnis prieš įstatymus.
Pirmadienį Kauno apylinkės teismas skelbia nuosprendį vienoje rezonansinių bylų – Kauno klinikų chirurgas Ž. Saladžinskas kaltinamas atėmęs pacientei gyvybę. Gydytojui gresia trejų metų laisvės atėmimo lygtinai bausmė bei draudimas dvejus metus verstis gydytojo praktika.
Operacija, atvedusi mediką į teisiamųjų suolą, vyko 2015 m. vasarį. Kaip portalui LRT.lt sakė nukentėjusios šeimos advokatas A. Petrauskas, kaunietė buvo guldoma į Kauno klinikas naviko operacijai, tačiau šalinant naviką pacientei buvo pažeista blužnis, tad ją nuspręsta pašalinti. Šalinant blužnį, moteriai buvo sužalota kasa, prasidėjo kasos uždegimas, dėl to moteris mirė.
„Ekspertai ir pats Ž. Salandžinskas yra tos nuomonės, kad naviko šalinimo operacija nėra blužnies šalinimo operacija ir intervencija į kasą taip pat nėra sudėtinė šios operacijos dalis. Kaip pasakė ekspertai, ir, matyt, mes visi su tuo sutiksime, kad chirurgas, darydamas kokį nors veiksmą, tarkime, šalindamas kažką, pjaudamas, turi įsitikinti tuo, ką daro. Vienareikšmiškai. Tai jeigu žmogus, praktikuojantis 30 metų, turintis tikrai didžiulę patirtį ir žinantis, kad gali būti tokių atvejų, turi būti ypač dėmesingas, atidus ir rūpestingas. Bet net ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pacientų žalos atlyginimo komisija pasakė, kad nebuvo to rūpestingumo, atidumo ir kruopštumo“, – tikino nukentėjusios šeimos advokatas.
Ikiteisminio tyrimo metu ekspertizė atlikta 2017 m., praėjus dvejiems metams po moters mirties. Ekspertizę atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis ir teismo medicinos ekspertas Romas Raudys bei Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro medikai Jaroslav Tumas ir Andrius Rybakovas.
„Pacientės kasos sužalojimas, padarytas jai atliktos operacijos metu, buvo lemiamas veiksnys, sukėlęs pacientės mirtį, teigia du ekspertai. Tai labai kategoriškas teiginys. O kitas – moters kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu galėjo būti lemiamas veiksnys. Čia yra keturių ekspertų išvados. Du duoda kategoriškai išvadą, kad buvo lemiamas veiksnys, o kiti – kad galėjo būti lemiamas veiksnys“, – sakė A. Petrauskas.
Šioje byloje mirusios pacientės artimieji yra pateikę ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro mirusio asmens laidojimo išlaidos, kurių bendra suma siekia 13,5 tūkst. eurų. Neturtinė žala siekia 240 tūkst. eurų.
„Mirusios moters vyras išgyveno 30 metų su ja: ir versle, ir namuose, ir laisvalaikiu. Vyrui dabar yra 70 metų, tai jam tikimybė atstatyti tą, ką prarado, tiesiai šviesiai ir objektyviai sakant, labai mažai šansų. Jeigu žmogus, tarkime, netenka sutuoktinio būdamas 22 metų, kaip tai bebūtų skausminga, dar yra tikimybė, kad po kurio laiko tie santykiai gali būti atkurti. Dabar tuos santykius atkurti tam žmogui, tą komfortą turėti, keliauti, gyventi, žiūrėti – neįmanoma atkurti. Teismas šitą netektį bando įvertinti paversdamas pinigais, kad sumažintų kaip galima tą skausmą“, – sakė A. Petrauskas.
Kauno klinikų chirurgas kaltę neigia
Pats Ž. Saladžinskas pacientei atliktų operacijų nekomentuoja remdamasis tuo, kad tai nesuderinama su Paciento duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis.
„Nekalbėsiu. Čia yra duomenų apsauga. Man mažai už tai nepasirodys. Tas pats A. Petrauskas paskui mane į teismą paduos“, – portalui LRT.lt sakė Kauno klinikų chirurgas. Visgi jis pabrėžė, kad pacientė mirė ne dėl jo padarytos klaidos, o dėl komplikacijos, kurios vargu ar buvo galima išvengti. Nepaisant to, chirurgas tikino jaučiantis moralinę kaltę.
Jis tikina, kad šiuo atveju būtina vertinti ne tik gydytojo darbą, bet ir pacientą bei ligos eigą.
„Pas mus yra trikampis, kuris žinomas nuo senų senovės. Nuo Antikos laikų. Viename kampe yra gydytojas, kitame – ligonis, pacientas, trečiame – liga. Dabar kažkodėl kalbame tik apie vieną kraštinės kampą, bet visame pasaulyje niekas nesupranta tokio dalyko, nes tai ir individuali žmogaus reakcija į bet kokią procedūrą. Kodėl apie tai niekas nekalba?“, – stebėjosi chirurgas.
Anksčiau išskirtiniame interviu portalui LRT.lt jis yra sakęs, kad asmeniškai išgyvena ne tik dėl šios pacientės netekties, bet ir dėl kitų komplikacijomis pasibaigusių atvejų.
„Kiekvienas sąžiningas gydytojas, pridėjęs ranką prie širdies, po kiekvienos įvykusios komplikacijos visą laiką krato smegenis, ką aš toje vietoje galėjau padaryti kitaip. Tos kaltės dalis visą laiką yra. Su medicina nesusidūrę žmonės vienaip supranta žmogaus netektį. Didžiausia bausmė gydytojui yra paciento mirtis ir išgyvenimas dėl jos. Ir ne tik mirtis“, – kalbėjo Ž. Saladžinskas.
Advokatas kritikuoja chirurgo aplaidų dokumentų pildymą
Nukentėjusios šeimos advokatas A. Petrauskas sutiko atskleisti keletą detalių, susijusių su pacientės gydymu Kauno klinikose, esančių ir bylos medžiagoje.
„Antrą parą pacientei pasidarė bloga, jos vyras pradėjo ieškoti, pasiskambino, kadangi turėjo telefoną, chirurgui. Galiu pacituoti: „Tada kažkas iš ten buvusių medikų pasakė, kad pats paskambintų Ž. Saladžinskui ir tartųsi, kad jis atvažiuotų ir suteiktų pacientei medicininę pagalbą. Tada jis (pacientės vyras – LRT.lt) paskambino 2015 m. vasario 14 naktį. Kelinta tai buvo tiksliai valanda – nežino. Ž. Saladžinskas atsiliepė, bet, išgirdęs jo balsą, iš karto atsijungė. Jis (vyras) dar kelis kartus bandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas.“ Tai va, atsakydamas į jūsų klausimą, sakyčiau taip. Čia daugiau emocija yra, bet, jeigu tu operavai žmogų, esi rūpestingas, atsakingas, tu viduryje nakties, ar turi lėkti, ar nelėkti, bet kažkaip dėmesį parodyti. To didelio rūpestingumo ir atidumo nebuvo, ir galbūt yra žmogaus būdas, žmogaus darbo stilius.
Dar yra tokių dalykų, kurie – kosminiai. Darant ekspertizę labai aktualu yra įrašai medicininiuose dokumentuose, nes tik iš šių dokumentų eiliškumo, tikslumo galima spręsti, ar viskas buvo tinkamai daroma, laiku daroma, efektyviai. Yra reikalavimai, kad ne tik rašytų, tarkim, vasario 14 d. ar ten 13 d., bet 9 val. 15 min., kas ką darė, kažką stebėjo ir panašiai.
Ž. Saladžinskas turėjo pildyti operacijos žurnalą, operacijos protokolą kaip operuojantis žmogus, už tai atsakingas. Jis yra įrašęs tokį dalyką: kitą dieną 9 val. pradėjo antrą operaciją daryti. Tačiau yra liudytojas iš medikų, toks Haroldas Janerikas, budintis gydytojas reanimacijoje, matyt, kuriam po pirmos operacijos (pacientę) atveža ir jis prižiūri tą parą. Jis tokį įrašą padaręs 13 d. Aš tik cituoju: „2015 m. vasario 13 d. 9 val. H. Janerikas pacientės būklės apraše pažymėjo, kad pacientė yra pilnai pabudusi, orientuota, yra stabilios hemodinamikos, taip pat nurodė, kad rekomenduojama tolesniam gydymui pacientę perkelti į chirurgijos skyrių.“ Tai žmogus negali būti tuo laiku operuojamas!
Jeigu žiūrėtume ekspertizę, tai ekspertai negalėjo pasakyti, kada operacija padaryta, nes, jei žiūrėtume operacijos žurnalą, kaip jau sakiau, yra Ž. Saladžinsko įrašas 9 val., o sutikimas operacijai pacientės pasirašytas 10 val. Tą pačią vasario 13 d. kitos gydytojos įrašas 10.30 val. baigiasi žodžiais „nuspręsta pacientę vežti į operacinę“. Anesteziologės, man atrodo, irgi (įrašas) yra apie 10.30. Pagal Ž. Saladžinską, 9 val. operacija prasidėjo, 11 val. baigta. Mėginiai imti operacijos metu. Jie paimti 11.35 val. Tai ekspertai ir sako, kad tokie skirtingi duomenys neleidžia nustatyti tikslaus operacijos pradžios ir pabaigos laiko. O už tai atsakingas yra operatorius, kaip jie vadina, chirurgas, kuris turi tiksliai rašyti, kada kas prasidėjo ir kada kas įvyko. Gal tas viskas rodo žmogaus tokį būdą. Dokumentacija buvo pildoma netinkamai. Bet byloje jam nėra tas inkriminuota“, – pasakojo A. Petrauskas.
Advokato pastebėjimus Ž. Saladžinskas vadina interpretacija, rodančia menką advokato išmanymą apie mediko darbą.
„Yra apskritai toks rusiškas posakis – briedų briedas. Čia yra interpretacija. Tai dar kartą rodo žmogaus nesusivokimą situacijoje. Manipuliuojama yra kažkokiais kvailais faktais. Ne vienas ekspertas tokias nesąmones nuneigė. Dabar įsivaizduokite: žmogus miršta – mes sėdime ramiai, rašome popierius, anot A. Petrausko? (Dokumentacija pildoma) įvairiai, priklausomai nuo to, kiek yra darbo, kiek tu pacientų turi. Tai dar kartą parodo, kad žmogaus suvokimas medicinoje yra 16 vietoje. Kitas momentas – byloje tokių dalykų nebuvo. O čia jis šneka eilines nesąmones. Nėra jokios ekspertizės, nė vieno kaltinimo nėra dėl dokumentų klastojimo. Nereikia traukti iš konteksto to, ko visiškai nėra“, – piktinosi Ž. Saladžinskas.
Medikai kyla prieš licencijos stabdymą
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlo teismui už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.
Kauno apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė pabrėžė, kad prokuratūra šios bylos nekomentuoja.
„Šiuo metu Kauno apylinkės teismas priima sprendimą šioje byloje. Sprendimas bus skelbiamas kovo 16 d. Šioje stadijoje baudžiamosios bylos duomenų komentavimas ir analizavimas nėra suderinamas su prokuratūros etika bei gali būti interpretuojamas kaip poveikis teismui“, – teigė I. Bočkienė.
Prokurorės siūlymą uždrausti jam dvejus metus verstis mediko praktika chirurgas vadina mirties nuosprendžiu. Jam tokią bausmę sunku suvokti, ypač turint omenyje Vakarų Europos šalių praktiką. Į tai dėmesį atkreipia ir Lietuvos medikų sąjūdis. Kovo 6 d. išplatintame jų pranešime spaudai teigiama, kad medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje, ypač chirurgijoje, kur taikomos intervencinės priemonės, išvengti neįmanoma. Jų visada buvo ir bus net pažangiausią sveikatos apsaugos sistemą turinčiose valstybėse.
„Jei medikus siųsime į teismą, prasidės nesustojami teismų procesai ir medikų vaikščiojimas po juos – KAS jus gydys, kas norės prisiimti atsakomybę už sudėtingus atvejus, naujas dar nežinomas ligas? Tokia situacija gali būti jau netrukus net ir COVID-19 infekcijos plitimo metu“, – dėmesį atkreipia Lietuvos medikų sąjūdis.
Kartu prašoma politikų, valstybės sveikatos apsaugos sistemos formuotojų atsakingai įvertinti šiuo metu baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytų sankcijų gydytojui adekvatumą ir galimas jų pasekmes tiek medikui, kuriam jos skiriamos, tiek visai visuomenei. Lietuvos medikų sąjūdžio nuomone, būtina išanalizuoti Vakarų valstybių patirtį, spręsti nusikalstamų veikų dekriminalizavimo klausimą, įvykus medicininei klaidai.
Advokatas ragina neversti medikų išskirtiniais
Kad būtų taikoma prokuratūros siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – mediko licencijos atėmimas dvejiems metams – pritaria ir mirusios pacientės artimieji. Jų nuomone, anot šeimos advokato, buvo padaryta labai šiurkšti mediko klaida, dėl kurios jie neteko šeimos nario. Pats A. Petrauskas pabrėžia, kad visų profesijų atstovams, taip pat ir medicinos darbuotojams, turi galioti bendra teisinė sistema.
„Nežinau, kodėl čia taip sukeltas tas vėjas? Jeigu autobuso vairuotojas dabar, sakykime, važiuoja į Klaipėdą, išvažiuoja į priešingą eismo juostą ir ten avarijos metu žūsta keleiviai, tai aišku, jis bus baudžiamas baudžiamojoje byloje ir iš jo bus atimamos teisės kuriam laikui. Kodėl medikas yra išskirtinė asmenybė?
Yra notaras, yra antstolis, yra galų gale vairuotojas, yra dar kažkas – visi padaro klaidų. Ir medikai daro, ir tikrai ne už bet kokią mediko klaidą yra baudžiama. Tai išimtinės, šiurkščios klaidos. Niekada nebus keliama byla, jeigu ten, nežinau, statant lašelinę pažeidė veną. Tai nereiškia, kad visos medikų klaidos automatiškai bus baudžiamoji byla. Vienetai tokių yra. Lygiai taip pat kaip autoavarijos. Taip, kiekvieną dieną būna daug autoavarijų, bet ne visos yra baudžiamos bylos“, – tikino A. Petrauskas.
Advokato nuomone, nuo šių metų pasikeitęs pacientams padarytos žalos atlyginimo modelis, kai nebereikia įrodyti gydytojo kaltės, situacijos iš esmės nekeičia. Jo nuomone, tai nesudaro kliūčių pačiam pacientui ar jo šeimos nariams dėl šiurkščios mediko klaidos kreiptis į teismą.
Pirmadienį skelbiamas Kauno apylinkės teismo sprendimas šioje byloje nėra galutinis ir greičiausiai bus vienos iš šalių skundžiamas.
LRT.lt primena, nagrinėjant prof. Ž. Saladžinsko atvejį, remiamasi chirurgo Mindaugo Žiuko byla. Šių metų balandį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad dėl šio chirurgo urologo kaltės mirė pacientas. Chirurgas operacijos metu pažeidė klubinę veną, kilo ūminis vidinis nukraujavimas, lėmęs paciento mirtį. Iš gydytojo buvo atimta teisė dvejiems metams verstis mediko praktika.
Negalėdamas dirbti Lietuvoje, M. Žiukas buvo priverstas emigruoti į Švediją. Jo turima kvalifikacija šioje šalyje leidžia toliau verstis chirurgo praktika, nepaisant Lietuvos teismų sprendimo.
Šių metų vasarį Vilniaus apylinkės teisme atversta dar viena byla, kurioje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo kaltinami du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgai. Jiems gresia 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
