Lietuvoje

2020.03.19 10:37

Valstybė atsisako „sovietinio palikimo“, o medžioklės plotų jau gviešiasi privatininkai

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.03.19 10:37

Po viešumoje nuskambėjusių skandalų nusprendus, kad valstybei reikia atsisakyti komercinių medžioklės plotų, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad jų neliks iki spalio. Pagrindiniai tokį sprendimą lėmę argumentai buvo ūkius ir medieną niokojanti žvėrių gausa ir neigiamas šleifas. Miškų urėdija tam neprieštarauja, tačiau dar bandys įkalbėti ministrą keletą plotų palikti kitoms veikloms. Tuo metu medžiotojų atstovas teigia, kad jo kolegos rengiasi perimti plotus, nors gauti galimybę jose medžioti gali kainuoti ir šimtus tūkstančių eurų.

Sprendimą valstybei atsisakyti medžioklės organizavimo profesionaliuosiuose plotuose aplinkos ministras paskelbė po sausio pradžioje vykusios skandalingosios medžioklės, kurios metu buvo nušauta vaikinga stumbrė.

Šią stumbrę prisipažino nušovęs Utenos rajono politikas, narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje po incidento sustabdęs Jonas Slapšinskas. Medžioklė vyko Krekenavos-Naujamiesčio profesionaliosios medžioklės plote.

Šį, kaip ir dar 20 profesionaliųjų plotų visoje Lietuvoje, prižiūri Valstybinė miškų urėdija, juose už mokestį organizuojanti medžiokles. Šie plotai užima daugiau kaip 140 tūkst. hektarų, juose yra reguliuojama gyvūnų populiacija ir plėtojamas medžioklės turizmas.

K. Mažeika LRT.lt teigė, kad atsisakyti valstybinių medžioklės plotų jį skatina ne tik visuomenės įtarinėjimai, jog ten medžioja užkulisinius susitarimus derinantis verslo ir politikos elitas, bet ir seniai skambantys argumentai, kad žvėrių gausa miškuose kenkia tiek medžiams, tiek greta jų esantiems ūkiams.

„Jeigu kažkas galvoja, kad didelė žvėrių populiacija yra gerai, tai iš tikrųjų tai yra problema miškui. Žvėrys daro žalą medynams ir dėl to mes užauginsime gerokai prastesnės kokybės medieną. Kai kuriais atvejais jaunuolynai nusiaubiami taip, kad reikia po to atauginti“, – sakė ministras.

„Tikrai nėra kada tempti laiko“

Ūkininkaujantieji greta miškų dažnai skundžiasi žvėrių daroma žala. Elniniai žvėrys pavasariais graužia žiedynus, sodinukus apgraužia ir stirnos. Šernai bandomis kartais eina į ūkius ir graužia paaugusių grūdų varpas, išmindo ir rausia žemę.

„Tikrai nėra kada tempti laiko, žingsnius reikia daryti kuo greičiau. Vėliausiai tai turėtų įvykti iki medžioklės sezono pradžios spalio 15 dieną“, – kalbėjo K. Mažeika.

Kaip tai vyks?

Nusprendus naikinti medžioklės plotus, Valstybinių miškų urėdija turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu panaikinti jai išduotus leidimus naudoti taip vadinamus medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Tokius leidimus panaikinus, departamentas inicijuoja aukcioną. Jų metu surandamas naujas subjektas, kuriam suteikiama teisė naudoti minėtus išteklius. Tai turėtų būti medžiokle užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo. Tokia teisė įgijama dešimčiai metų, po to ji gali būtų pratęsta.

Perimantysis medžioklės plotą turi susimokėti vienkartinį mokestį, pasiūlytą per aukcioną, o po to kasmet mokėti mokesčius už išteklių naudojimą. Jis skaičiuojamas pagal miškų, kurie patenka į plotą, kategorijas. Visas procesas nuo urėdijos sprendimo atsisakyti medžioklės ploto iki jo perleidimo naujam subjektui gali užtrukti kelis mėnesius. Pernai Valstybinių miškų urėdija atsisakė keturių profesionalių medžioklės plotų, užimančių beveik 8 tūkst. hektarų ploto.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, tokių plotų paklausa yra didelė. Didžiausia suma pernai buvo sumokėta už plotą Raseinių rajone – daugiau nei 359 tūkst. eurų.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad pernykščiuose aukcionuose kiekviename iš jų registruodavosi daugiau nei po dešimt dalyvių“ – LRT.lt sakė Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Tuska.

K. Mažeika teigė, kad pirmieji aukcionai galėtų prasidėti artimiausią mėnesį.

„Popierinis pelnas“

Miškų urėdija iki šiol argumentuodavo savo eksploatuojamų medžioklės plotų naudą tuo, kad juose yra prižiūrimi gyvūnai ir reguliuojama jų populiacija, puoselėjama medžioklės kultūra ir tradicijos. Esant tokiems plotams, galimybę medžioti turi ir tie, kurie nepriklauso būreliams. Čia jie gauna kokybiškas paslaugas, profesionalų medžioklės vadovą.

Urėdija teigia, kad ši veikla įmonei iki šiol buvo pelninga. Pernai iš medžioklės organizavimo paslaugų teikimo įmonė uždirbo apie 65 tūkst. eurų – maždaug 11 proc. visų pajamų. Daugiausiai urėdija uždirba iš prekybos mediena.

K. Mažeika atkerta, kad urėdijos pelnas iš medžioklės gali būti dirbtinai pritemptas, be to, kur kas daugiau pajamų valstybė gali gauti tiesiog perleisdama plotus privatiems subjektams.

„Gautos sumos rodo, kad Valstybinių miškų urėdija per 100 metų nesurinktų iš medžioklių organizavimo tokių sumų, kokias gauna valstybė perleisdama profesionaliuosius plotus“, – sakė aplinkos ministras. Už plotus gaunami pinigai yra pervedami Aplinkos apsaugos rėmimo programai.

Jis taip pat atmeta argumentą, kad tik profesionaliosios medžioklės plotuose ugdoma medžioklės kultūra. Anot ministro, šiandien ji jau perėjusi į privačius būrelius, besilygiuojančius į bendraminčius kitose Europos šalyse.

K. Mažeika taip pat sakė, kad Valstybinių miškų urėdijos deklaruojamas pelnas iš medžioklių gali neatspindėti realios situacijos.

„Yra didžiulė infrastruktūra, darbuotojų etatai, jėgeriai, kurie ten dirba, prižiūri tuos plotus. Jiems reikia ir technikos, ir įrangos, naktinio matymo žiūronų ir keturračių. Pamačius tuos sąrašus, kiek reikia investuoti, kad būtų užtikrinta kokybiška paslauga, su tokiomis pajamomis tai padaryti sudėtinga. Mediena tiems patiems medžioklės bokšteliams pastatyti, važiavimas šerti, pašarų pirkimas, daug tokių niuansų nėra įtraukti į bendrą medžioklės organizavimo pajamų ir išlaidų balansą, nes tai nurašoma į kitas eilutes. Iš tiesų tai yra didžiuliai kaštai. <...> Yra tokių niuansų, kur tas pelnas atrodo ne tik kad nedidelis, bet kartais ir popierinis“, – teigė ministras.

Prašo palikti dalį plotų reprezentacijai

Dabar Valstybinių miškų urėdija teigia, kad nebandys perkalbėti ministro palikti profesionaliosios medžioklės plotus. Vis dėlto, dalį sklypų įmonė norėtų pasilikti kitoms veikloms.

„Mūsų šalys kaimynės turi vadinamuosius reprezentacinius plotus, kuriuose yra atliekama mokslinė veikla, žvėrių populiacijos gausinimas, švietėjiška veikla su visuomene. Pas mus taip pat tai vykdoma. Todėl dar diskutuosime su ministru, ar tikrai mūsų šaliai tokių reprezentacinių plotų nereikia“, – LRT.lt sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

„Mes matome, kad į dabartinius profesionaliosios medžioklės plotus žmonės atvyksta ne tik to. Užsieniečiai atvyksta apžiūrėti mūsų istorinio paveldo, susipažinti su medžioklės kultūra“, – pridūrė jis.

Pasak V. Kaubrės, urėdijai galima būtų palikti kelis tokius plotus iš 21-o.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Jonas Talmantas tvirtina palaikantis sprendimą perduoti urėdijos eksploatuojamus plotus privatininkams. Jis LRT.lt teigė, kad šie plotai tikrai bus išgraibstyti, nes šiandien Lietuvoje vietos hobiui neturi apie 30 proc. medžiotojų.

„Sutinku, kad miškų ūkis turi užsiimti miškais, o medžiotojai – medžiokle, – kalbėjo J. Talmantas. – Daugelis neturinčių klubo ar ploto medžioti tikrai susiburs į grupes ir dalyvaus aukcionuose“, – sakė medžiotojų atstovas.

Pasak jo, plotus perimantys klubai galėtų medžioti ne tik patys, bet ir teikti komercinės medžioklės organizavimo paslaugas. Tokias paslaugas privatūs klubai organizuoja ir dabar, tai padeda jiems gauti pajamų.

Neigiamas šleifas

Aplinkos ministro sprendimą sveikino ir visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ lyderis Algirdas Knystautas. Pasak jo, valstybė neturėtų skatinti gyvūnų žudymo dėl malonumo.

„Pats procesas yra labai neetiškas. Vienas dalykas, kada yra fermose auginamos kiaulės, tai daroma labai konkrečiam tikslui. Tuo tarpu medžiotojai gyvūnus žudo malonumui. <...> Anksčiau tai buvo suprantama, niekas to nekvestionavo, bet šiuo metu tai tampa nepateisinama“, – tvirtino A. Knystautas.

Jis tikino, kad dar nuo sovietmečio medžioklėse buvo sprendžiami valstybiniai reikalai – šia pramoga naudojosi nomenklatūra, o nepriklausomoje Lietuvoje ji paplito tarp įtakingų verslininkų ir politikų.

„Dabar ten susirenka turtingi žmonės, viską apšneka, ką daryti, ko nedaryti, ką korumpuoti, ko nekorumpuoti. Taip buvo seniausiais tarybiniais laikais ir viskas iki šiol taip pat eina – tai yra sovietinis palikimas“, – kalbėjo gamtininkas.

„Paskui dar aiškina, kad medžiotojai yra gamtos draugai, kaip jie prižiūri, kaip jie šeria tuos žverelius. Tiesiog ašaros rieda, kai paklausai tokius tokius dalykus, kad jie šeria tuos gyvūnus, kad anie priprastų prie šeryklų, o tada ten stato bokštelį ir šaudo“, – sakė jis.

V. Kaubrė kritiką atmeta: „Iš Aplinkos apsaugos departamento mes girdime, kad urėdijos prižiūrimuose medžioklės plotuose kaip tik viskas vykdoma atsakingiau ir tvyro didesnė tvarka, nei privačiuose būreliuose. Griežtos atskaitomybės medžioklės lapai, kurie yra pagaminti saugios spaudos gamintojų, ir organizavimas yra patikimesni, nei privačiuose klubuose. Aš manau, kad medžiotojai, kaip ir kiekvienas, kuris užsiima hobiu, <…> tos veiklos metu jai ir skiria pagrindinį dėmesį. Gal pastarasis incidentas, kuomet buvo sumedžiotas neleistinas gyvūnas, sulaukė kritikos, bet noriu atkreipti dėmesį, kad būtent valstybinių miškų pareigūnai iškvietė aplinkosaugininkus ir patys inicijavo šio įvykio tyrimo pradžią“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos vadovas.

Naujienų agentūra BNS anksčiau skelbė, kad stumbrės nušovimu pasibaigusioje medžioklėje dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, tokie kaip Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys, kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.