Vytautas Grubliauskas LRT RADIJĄ tikina, kad koronavirusas „Grigeo“ skandalo neužgoš ir šis reikalas į stalčius nenuguls. „Vyksta ikiteisminis procesas, kurį veda, jei taip galėčiau išsireikšti, prokuratūra. Yra paskelbti įtarimai. Netrukus turėtų prasidėti teismų procesai“, – sako Klaipėdos meras.
Lemtingas sargo užmigimas
Uostamiesčio meras įsitikinęs, kad „Grigeo“ skandalas buvo kertinis posūkio taškas ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos aplinkosaugos istorijoje.
„Po to, žaibo greičiu, Seime prasiskynė kelią vadinamasis Klaipėdos aplinkosauginių įstatyminių pataisų paketas. Kontroliuojančios institucijos įgavo nepalyginamai daugiau galių, didėjo baudos – visa tai, ką buvo galima padaryti prieš du ar tris metus, tačiau turime, ką turime.
Bet kuriuo atveju tikiu, kad jau dabar aplinkosaugininkai, turėdami nepalyginamai didesnes galias, veiklos laisvę, iš tikrųjų užkardys kelią galimiems ar būsimiems, geriau jų nebūtų, aplinkosauginiams nusikaltimams. O tai, kas buvo padaryta, aš neabejoju, teismas atseikės kiek priklauso ir tikiu, kad tai taptų gera pamoka visiems, kurie dar turi kažkokių panašių ketinimų“, – įsitikinęs uostamiesčio meras.
V. Grubliauskas sako, kad galbūt jo žodžiai nuskambės kiek makabriškai ir juokingai, tačiau, anot jo, jei ne sargo užmigimas, „Grigeo“ skandalo galėjo ir nebūti.
„Visa laimė, kad sargas, kuris sėdėjo prie tos sklendės, buvo užmigęs, – pasakoja meras. – Jeigu sargas būtų pabudęs, ko gero, sklendė būtų laiku užsklęsta ir įrodyti visa tai, kas dabar įrodyta, būtų buvę gerokai sunkiau.“
Trūksta politinių galių?
Smarvė Klaipėdoje yra labai sena problema. Gyventojai nemalonius kvapus jaučia ir jais skundžiasi jau ilgus metus. Miesto meras, vadovaujantis Klaipėdai nuo 2011-ųjų, į prokurorus kreipėsi tik 2018 m. Pasak jo, „reakcija į aplinkosauginius reikalus būdavo visada“.
Jeigu sargas būtų pabudęs, ko gero, sklendė būtų laiku užsklęsta ir įrodyti visa tai, kas dabar įrodyta, būtų buvę gerokai sunkiau.
„Čia tie pasakymai, kad mane informuodavo, o aš tylėdavau ir nereaguodavau yra visiški vėjai, – sako V. Grubliauskas. – Kiekvienu atveju, kiekvienas skundas būdavo persiunčiamas institucijoms, pagal jų kompetenciją: tiek aplinkos apsaugos departamentui, tiek agentūrai, tiek visuomenės sveikatos centrui, tiek ir mūsų specialistams. Visi dirbo ir gaudavo pastoviai užduotis. Kitas reikalas yra kiek jos (pavestos užduotys – LRT.lt) sąžiningai ir uoliai būdavo atliekamos, kas į tai pažiūrėdavo pro pirštus.“
Paklaustas kodėl nepasinaudojo politine mero galia spręsti įsisenėjusias aplinkosaugines problemas uostamiestyje, meras atkerta, kad taršos židiniai yra net ne miesto teritorijoje.
Tas pavaldžių objektų įmones mes ne tai, kad kontroliuojame, bet ir, liaudiškai tariant, spaudžiame dėl tų aplinkosauginių prevencinių priemonių įdiegimo.
„Nepamirškime, kad ta teritorija Dumpiuose yra net ne Klaipėdos miesto teritorijoje. Joje dirba penki dažniausiai vardinami subjektai, kurių du yra pavaldūs miestui. Tas pavaldžių objektų įmones mes ne tai, kad kontroliuojame, bet ir, liaudiškai tariant, spaudžiame dėl tų aplinkosauginių prevencinių priemonių įdiegimo. Kuo naujesnių ir geresnių, – tikina V. Grubliauskas. – Kada kaimynystėje turi tokius, kaip čia, sakykim, prisidengdami kitais, dergia, atsiprašant, teršia ir lieka nenubausti, tai čia apie kokias politines galias mes kalbame?“
Su teršėjais kovos viešumu
Anot jo, „politinės galios centras, įstatymų leidimo prasme, kontroliuojančių institucijų prasme, buvo ir yra Vilniuje“. „Dabar jis, aš manau, yra realiai, logiškai, adekvačiai subalansuotas. Belieka tą maksimaliai išnaudoti“, – sako Klaipėdos miesto meras.
Po „Grigeo“ skandalo atsivėrė ir kita uostamiesčio žaizda – iš kelių Klaipėdos daugiabučių nuotekos keliavo į Smiltalės upelį. Meras sako, kad šį įvykį identifikavo ne aplinkosaugininkai, o Klaipėdos akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Kapitonas, kapitono tiltelyje, yra ne kažkokia dovana, o tiesiog būtinybė.
„Ji (bendrovė „Klaipėdos vanduo“ – LRT.lt) labai dėmesingai, ypač pastaruoju metu, tikrindama visus tokius, sakykim, prisijungimo atvejus, ir identifikavo tai. Žinoma, pirmiausia tuo užsiimti turėtų daugiabučių namų administratoriai. Tai jų teritorija, jų valdos. Tačiau bet kuriuo atveju, „Klaipėdos vanduo“, turėdamas tam tikrą techniką, pajėgumus ir žmogiškuosius resursus, tą daro ir darys labai aktyviai ateityje. Visi identifikuoti atvejai bus paviešinti“, – galimus teršėjus įspėja Klaipėdos meras.
Uostui būtinas vadovas
Klaipėda yra dažnai minima tada, kuomet kalba eina apie aplinkos taršą. Tai ir uosto dulkės, nemalonūs kvapai, minėti „Grigeo“ ir daugiabučių skandalai. V. Grubliauskas sako, kad jei jau kalbame apie taršą, reiktų nepamiršti, kad „Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas, kuris generuoja tam tikrą pasekmių spektrą miestui ir miesto bendruomenei“.
„Tai visa marių pakrantė nuo pat jūros vartų iki pat Kiaulės nugaros (salos – LRT.lt). Visoje joje (teritorijoje – LRT.lt) yra vykdoma krovos veikla, uostinė veikla. Natūralu, kad tas negali neturėti įtakos, kuri persikelia per uosto tvorą. Tie nuskambėję chromo taršos, dulkių ar triukšmo atvejai yra pramoninės veiklos pasekmė, kuri vyksta už tvoros ir kuriai miestas neturi įtakos – bandyti stabdyti ar kažkaip uždrausti, – tikina Klaipėdos meras. – Tačiau, natūralu, kuomet taršos tema tapo viena iš aktualiausių raudonųjų temų, tai akivaizdu, kad tai palietė ne tik tai, kas vyksta Dumpiuose ar daugiabučiuose, bet ir kas vyksta uoste ir šalia uosto esančioje teritorijoje.“
Paklaustas kaip vertina situaciją, kad uostas jau metai neturi vadovo, V. Grubliauskas sako nesantis nei susisiekimo ministras, nei valdybos pirmininkas, kad galėtų vertinti šią situaciją. Pasak jo, nors jūrų uostas rodo ir gerus rezultatus, tačiau vadovo pozicija yra būtina šiai įmonei. „Laivas be kapitono yra laivas be kapitono, nepaisant to, kad jo vietą užima šturmanas ar koks padėjėjas. Vis tik, aš manau, kad kapitonas, kapitono tiltelyje, yra ne kažkokia dovana, o tiesiog būtinybė“, – įsitikinęs uostamiesčio meras.
Parengė Vismantas Žuklevičius
