Lietuvoje

2020.03.12 05:30

Naujiena sukėlė stiprią emociją? Būkite budrūs – už jos gali slėptis pikti tikslai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.12 05:30

Kiek daugiau nei po pusmečio rinksime Seimą. Jau anksčiau kalbėta, kad Lietuvai priešiškos valstybės gali siekti daryti įtaką rinkimams, tai dar kartą patvirtino ir portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. Tiesa, jų manymu, tai tęstinio proceso dalis, o Lietuvos žvalgybos ir kitos atsakingos institucijos yra pasirengusios tai pastebėti ir suvaldyti.

Apie tai, kad Rusija siekia kištis į kitų valstybių politinius procesus, taip pat ir į rinkimus, kalbama jau ne vienerius metus. Pasaulio žiniasklaidoje netrūko pranešimų apie kišimąsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus, pasirodė informacija ir apie siekį daryti įtaką prezidento rinkimams Prancūzijoje. Apie tai, kad kaimynė iš Rytų gali kištis į demokratinius procesus Lietuvoje, kalbama ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pristatytame grėsmių vertinime.

Ekspertai, su kuriais kalbėjo portalas LRT.lt, neatmetė, kad 2020-ųjų spalį vyksiantys Seimo rinkimai taps priešiškų valstybių taikiniu. Anot jų, siekiant daryti įtaką rinkimams, taikomasi ne tik į juose dalyvaujančius politikus, bet ir į rinkėjus.

Siekia kelių tikslų

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ir mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius, mūsų regiono ir Lietuvos patirtis rodo, kad Kremlius, siekdamas daryti įtaką rinkimams, dažniausiai pasitelkia priemones, tokias kaip korupcija ar su Rusija susijusio dujų ar naftos verslo panaudojimas politinės įtakos darymui.

Pašnekovas neatmetė, kad gali būti imamasi ir modernesnių priemonių, tokių kaip kibernetinės atakos, netikrų naujienų skleidimas ar dezinformacijos kampanijos. Tiesa, kaip sakė N. Maliukevičius, žvelgiant į anksčiau tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse vykusius rinkimus matyti, kad tokios išskirtinės, agresyvios priemonės naudojamos nebuvo.

„Tačiau tai nereiškia, kad tai negali būti pritaikyta ar panaudota artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – sakė VU TSPMI ekspertas.

Pasak N. Maliukevičiaus, kišimusi į rinkimus gali būti siekiama dviejų esminių tikslų: sukurti palankią aplinką Kremliui naudingiems kandidatams ir sukelti nepasitikėjimą pačia šalies rinkimų sistema. Tikslams pasiekti gali būti pasitelkiamos kelios strategijos.

Siekiant sukurti palankią aplinką naudingiems kandidatams, gali būti panaudojamos neaiškios ar korupcinės finansavimo schemos: „Iš energetinių, dujų ar naftos verslo tarpininkų gauti viršpelniai panaudojami politinėms kampanijoms finansuoti. Tai kūrimas palankesnės aplinkos įsivaizduojamiems artimiems kandidatams, partijoms ir pan.“

Norint sukelti abejonę rinkimų sistema, gali būti pasitelkiamos tokios priemonės, kaip dezinformacijos kampanijos ar kibernetinės atakos. Kai siekiama šio tikslo, jau nesvarbu, kurį kandidatą ar partiją remia Lietuvai priešiška valstybė, nes norima diskredituoti visą rinkimų procesą.

„Dezinformacinės kampanijos nėra tiesioginis poveikis kandidatams ar partijoms, tai netiesioginė strategija kuriant vienokį ar kitokį foną rinkėjams. Tai gali būti dezinformacinės kampanijos prieš kurį nors kandidatą ar partiją, kuriomis siekiama sukurti tam tikrą foną“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Ilgo proceso dalis

Vilniaus politinės analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sutiko, kad į rinkimus greičiausiai bus bandoma kištis, tačiau teigė, kad vien šio aspekto išskirti nereikėtų, nes Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams jau ilgą laiką.

Į politinius procesus kišamasi, ir Lietuvoje, kalbant apie Seimą, yra mažiausiai du vieši atvejai.

„Jeigu kišimąsi apibrėžime kaip tai, ką matėme JAV, Prancūzijoje ar kitose šalyse, galiu tik pakartoti tai, ką sakiau prieš praėjusių metų rinkimų ciklą, kad tokio kišimosi mes nematysime. Tiesiog Lietuvoje tai būtų kontraproduktyvu. Bet tai nereiškia, kad kišimosi iš viso nėra“, – komentavo M. Laurinavičius.

Jo teigimu, mes kiek neteisingai suprantame Rusijos kišimąsi. Anot M. Laurinavičiaus, Rusijos siekis daryti įtaką Lietuvos politikai yra ilgalaikis, niekada nesibaigiantis procesas.

„Jis neprasideda su rinkimų kampanija ir nesibaigia su vienais ar kitais rinkimais. Į politinius procesus kišamasi, ir Lietuvoje, kalbant apie Seimą, yra mažiausiai du vieši atvejai – Mindaugo Basčio ir Irinos Rozovos. Ar mes kalbėjome apie Rusijos kišimąsi per tuos rinkimus? Ne“, – svarstė VPAI vyriausiasis analitikas.

Anot jo, turėtume galvoti apie tai, kad Kremliuje sėdi „ne kvailiai“, jie analizuoja situaciją ir dažnai labai gerai supranta, kaip viskas vyksta. Kaip sakė M. Laurinavičius, jie supranta, kad akivaizdus kišimasis, kurį lengva pastebėti, Lietuvoje nebūtų itin naudingas, nes partijoms ar politikams, kurie palankūs Kremliui, populiarumo nepridėtų, o priešingai – jį sumažintų.

„To akivaizdaus kišimosi galimybė yra minimali, bet tai ilgas procesas, rinkimai yra viena iš dalių, kuri kartais naudojama, o kartais – ne. Į tą bendrą paveikslą reikia labiau žiūrėti“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Tarnybos yra pasiruošusios

Keletą klausimų apie potencialų priešiškų valstybių kišimąsi į rinkimus portalas LRT.lt nusiuntė ir Valstybės saugumo departamentui (VSD), tačiau šis atsakė šiuo metu nuo komentarų šia tema susilaikantis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas kalbėjo, kad grėsmė, jog kišamasi į Lietuvos politinius procesus, buvo visada, bet atsakingos tarnybos yra pasiruošusios užkirsti tam kelią.

„Ta rizika visą laiką yra. Pažiūrėkite į VSD grėsmių vertinimą, ir mūsų Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas sako, kad mums priešiškos valstybės, jų žvalgybos, turi tam tikrus objektus, į kuriuos investuoja tiek laiką, tiek finansus, tiek savo žvalgybą nukreipia, ir vienas iš objektų visada būna rinkimai. Mes šitą žinome, tai daroma ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tam tikras rizikas jaučiame“, – portalui LRT.lt kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis sakė, kad politikų, kuriems rinkimų metu gali būti daroma priešiškų valstybių įtaka, visada „buvo, yra ir bus“, tai, anot jo, buvo matyti jau ne kartą. Kaip sakė D. Gaižauskas, tai nieko naujo, paprasčiausiai reikia žinoti apie tai ir būti pasirengusiems.

Kritinis mąstymas, žiniasklaidos raštingumas yra tikrai svarbu, ir ne tik rinkimų metu.

VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius taip pat kalbėjo, kad Lietuvoje yra gana veiksmingų filtrų, gebančių pastebėti potencialas atakas ar įtakas: „Tai ir žiniasklaida, kuri gali pamatyti prasidedančias dezinformacijos kampanijas, yra vadinamųjų melagienų dekonstravimo projektai, kurie atkreipia į tai dėmesį. Manau, kad ir mūsų Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai ruošiasi rinkimams. Matėme ir sustiprintą bendradarbiavimą su didžiųjų socialinių tinklų kūrėjais, savininkais.“

Tačiau tam, kad suveiktų rinkėjų kritinis mąstymas ir atsparumas, anot N. Maliukevičiaus, reikia atkreipti dėmesį į priešrinkiminiu laikotarpiu pasirodančią informaciją, kuri skirta emocijoms, pykčiui sukelti. Anot jo, įvertinus tokią informaciją, galima matyti, kaip manipuliuojama viešąja nuomone ir pan.

„Kritinis mąstymas, žiniasklaidos raštingumas yra tikrai svarbu, ir ne tik rinkimų metu. Dabar yra daug iššūkių, susijusių su netikromis naujienomis ir manipuliacijos kampanijomis“, – sakė N. Maliukevičius.

Ko galima pasimokyti iš JAV pavyzdžio?

Kada pradėta garsiausiai kalbėti apie Rusijos siekį kištis į demokratinių valstybių rinkimus? Turbūt dažnas, išgirdęs tokį klausimą, pirmiausia atsimintų 2016 m. vykusius JAV prezidento rinkimus. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala priminė, kad prieš šiuos rinkimus buvo pasirodžiusi informacija, kad Rusija kišasi į patį procesą, ypač bandydama paveikti rinkėjų nuomonę įvairiuose socialiniuose tinkluose.

„Skatindama visuomenės susiskaldymą, palaikydama vieną ar kitą kandidatą, publikuojant dažnai neteisingas žinias ir naujienas, informaciją, faktus ir pan. Kitas dalykas, ką Rusija bandė daryti ir gana sėkmingai darė, tai tikėtina, kad prisidėjo prie to, kad būtų nutekinta jautri informacija iš demokratų partijos, šiuo atveju, elektroninių serverių. Tai prisidėjo prie to, kad rinkimų procesas atrodė šiek tiek chaotiškesnis“, – kalbėjo L. Kojala.

Anot jo, dar prieš rinkimus tai buvo pastebėta, tuomečio prezidento Baracko Obamos administracija sulaukė žinių iš žvalgybos institucijų, kad tai vyksta. Tačiau tuo metu garsiai šia tema nebuvo kalbama, nenorint paveikti rinkimų proceso.

Tą daryti užtenka socialinių tinklų, užtenka vadinamojo „targetingo“ – nusitaikymo į konkrečias elektorato grupes.

„Bet jau po balsavimo tai tapo dideliu ir plačiai aptarinėjamu skandalu, kuris išprovokavo ir garsųjį Roberto Muellerio tyrimą, keliant klausimą, ar prie Rusijos kišimosi neprisidėjo Donaldo Trumpo kampanija, kurioje buvo asmenų, galbūt palaikiusių ryšį su Rusijos veikėjais. Akivaizdu, kad ši tema neišseko, ji buvo eskaluojama ir 2018 m. Kongreso rinkimuose bei dabar, 2020 m. rinkimų kontekste“, – komentavo RESC vadovas.

Pasak L. Kojalos, kad, kalbant apie šalį, kurioje rinkimai dažnai vyksta atkakliai, bet koks veiksnys, pavyzdžiui, kurio nors kandidato palaikymas ar smukdymas gali turėti didelę įtaką galutiniam rezultatui. Pasak jo, svarbu atsiminti, kad kišimasis į rinkimus šiais laikais gerokai pigesnis ir potencialiai efektyvesnis nei anksčiau.

„Dabar nereikia pirkti televizijos reklamų, tai gana absurdiškai skambėtų, ar kitokiais labai brangiais metodais. Tą daryti užtenka socialinių tinklų, užtenka vadinamojo „targetingo“ – nusitaikymo į konkrečias elektorato grupes, kurioms viena ar kita žinutė būtų paveiki, ir rezultatas, investavus palyginti ne daug, gali būti pakankamai efektyvus“, – sakė L. Kojala.

Jis kalbėjo, kad svarbu ir tai, jog patys socialiniai tinklai buvo priversti permąstyti savo veikimą politiniame lauke, kuriame dalyvauja. Anot jo, svarbus klausimas – ką patys socialiniai tinklai gali padaryti, kad dezinformacijos sklaida ir kišimasis į rinkimus nevyktų tokiu mastu, kaip vyko prieš 2016 m. JAV prezidento rinkimus.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.