Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį pareiškė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai, tikrindamas informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinkas. Žvalgybos institucijos vadovas Darius Jauniškis teigia, kad duomenys nebuvo perduodami nė vienam kandidatui.
„Komitetas, išklausęs VSD vadovą ir kitus jo atstovus, dabar gali konstatuoti, kad VSD veikė teisėtai, vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija ir <...> Valstybės gynimo tarybos suformuotais prioritetais“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė D. Gaižauskas.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. V. Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.
G. Gaižauskas sakė, kad VSD rinko informaciją apie visų kandidatų į prezidentus aplinką.
Jis pabrėžė kalbantis visų komiteto narių vardu, išskyrus V. Baką, nepritarusį oficialiam pareiškimui žiniasklaidai.
„Tikrinama visų aplinka, kuri susijusi vienaip ar kitaip su tam tikromis rizikomis. Nebuvo selekcionuojama nė vieno kandidato aplinka arba kažkaip selektyviai išskirta“, – kalbėjo NSGK vadovas.
„Pagrindai veikti VSD taip, kaip jie veikė, nepažeisti“, – pridūrė jis.
Departamento direktorius D. Jauniškis taip pat pabrėžė, jog institucija veikė teisėtai ir tikrino visų kandidatų aplinką.
D. Gaižauskas sakė, kad kalba eina ne apie ne tik oficialius kandidatus ar pretendentus, bet ir tuos, kurių dalyvavimas rinkimuose yra numanomas.
D. Jauniškis tvirtino, jog kandidatų aplinka nebuvo sekama, turimi duomenys apie juos tiesiog buvo pertikrinami VSD duomenų bazėse.
„Tai yra tiesiog informacija, jos plaukia daug, įvairiais būdais, ta informacija vėliau atiduodama į mašinas, kur tiesiog ji patikrinama per mūsų duomenų bazes“, – teigė VSD direktorius.
Vis dėlto jis pabrėžė dar nedarantis jokių išvadų iš susiklosčiusios situacijos: „Situacija yra tokia šviežia, kad, matyt, dar reikia žiūrėti, kas čia darosi“.
Žvalgybos vadovas taip pat pranešė, kad, jo duomenimis, informaciją V. Bakui pateikęs pranešėjas buvo išleistas atostogų.
Bakui abejonių neišsklaidė
V. Bakas perdavė pranešėjo medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą. Ši tai padaryti atsisakė.
Parlamentaras teigė, kad į NSGK posėdį atvykęs VSD vadovas abejonių neišsklaidė.
„Pranešėjo nuomone, informacija apie kandidatus ir kitus rinkimų proceso dalyvius buvo renkama neteisėtai, galimai darant nusikalstamas veikas, pažeidžiant neutralumo principą. Šiandien posėdyje tos abejonės nebuvo išsklaidytos.
Komitetas, kuriam aš tuo metu vadovavau, niekada nebuvo formulavęs užduočių rinkti informaciją apie kanditatus į prezidentus, Seimo narius ar jų aplinkas. Valstybės gynimo taryba taip pat to nebuvo dariusi“, – kalbėjo V. Bakas.
Jis kartoja, kad tik parlamentinis tyrimas galėtų patikrinti, kiek pagrįsti yra pranešėjo pateikti duomenys, ir įvertinti VSD veiksmų teisėtumą.
„Tokio pavedimo (atlikti tyrimą - LRT.lt) šiandien nėra. Todėl spekuliacijos apie veiksmų teisėtumą yra asmeninė komiteto pirmininko nuomonė, kuri yra visiškai nepagrįsta ir nepatikrinta“, – sakė buvęs NSGK pirmininkas.
Tuo metu dabartinis komiteto vadovas D. Gaižauskas teigia, kad pernai gavęs informaciją V. Bakas privalėjo informuoti NSGK kolegas.
„Dokumentas buvo neregistruotas NSGK registruose, to tikrai nėra. Vizos sudėtos kaip komiteto pirmininkui. Savaime suprantama, kad klausimų V. Bakui bus“, – teigė D. Gaižauskas.
Jis pabrėžė, kad, panašu, viešindamas informaciją ir nesidalindamas ja su komitetu pernai V. Bakas pažeidė įstatymus.
Kasčiūno klausimas pranešėjui
NSGK narys, konservatorius L. Kasčiūnas patikino, kad kandidatų aplinkos buvo patikrintos bendrąja tvarka, o ne kažkieno prašymu.
Jis taip pat iškėlė klausimą, kodėl aplinkybes apie 2018 metų įvykius pranešėjas V. Bakui, kuris buvo Sauliaus Skvernelio prezidento rinkimų štabo vadovas, pateikė tik prieš pat pirmąjį rinkimų turą 2019-ųjų pavasarį.
„Mes matome kitą momentą. Tai yra 2019 metų balandis, kada ateina pranešėjo raštas V. Bakui. Tai yra prieš pat prezidento rinkimų pirmą turą. Klausimas, kodėl <...> buvo tiek ilgai laukta ir paskui atiduota vieno iš kandidatų rinkimų štabo vadovui. Klausimas, ar čia irgi nėra bandymas paveikti rinkimų procesą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis tvirtino, kad sieks užduoti šį klausimą pranešėjui.
Antradienį popiet NSGK nariai lankysis pačiame VSD, kur pažiūrės, kaip tikrinama informacija per duomenų bazes. Vėliau komitetas žada susitikti ir su pačiu pranešėju.
