Lietuvoje

2020.03.09 19:15

Landsbergis prisiminė keistą 1990 metų Vasario 16-ąją, o nėjimą balsuoti palygino žiauriam virusui

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.03.09 19:15

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad Vasario 16-oji šalyje ne visada buvo švenčiama taip, kaip pastaruoju metu. Anot jo, ne kartą valstybės atkūrimo dienos minėjimą aptemdydavo politiniai nesutarimai ar asmeniškumai.

Pirmadienio vakarą, artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimui, pristatyta V. Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ar kitur, minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“.

Renginyje dalyvavęs V. Landsbergis pasakojo, kad skaityti savo kalbos Vasario 16-osios proga iš Signatarų namų balkono ne visada galėjo, nes buvo atvejų, kai sušlubuodavo sveikata. Bet vėliau, pasak V. Landsbergio, jis nesustojo.

„Daktarai paskui nutarė, kad dar galiu nebaigti sakyti kalbų“, – su šypsena veide kalbėjo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas.

LRT.lt primena, kad 2018 m. V. Landsbergis kalbos iš Signatarų namų balkono neskaitė, nes atsidūrė ligoninėje dėl gripo komplikacijų. Tąkart buvo perskaitytas V. Landsbergio laiškas.

Profesorius savo knygos pristatymo renginyje prisiminė Sąjūdžio laikus. Jis teigė, kad ši organizacija dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ne kartą kreipėsi į vietinę sovietų valdžią, ragindama Vasario 16-ąją paskelbti šventine diena.

„Sąjūdis jau turėjo tokią įtaką, kad jo rimtus pasiūlymus rimtai ir priimdavo oficiali valdžia, nors ji ir klausė Maskvos“, – tikino V. Landsbergis.

Jis pasakojo, kad ne visi Vasario 16-osios minėjimai buvo tokie, kokius lietuviai įpratę matyti pastaruoju metu.

„1990 metais buvo Vasario 16-oji. Man ji yra ne visai aiški. [...] Tada atrodo, valdė atsiskyrusi nuo komunistų partijos Algirdo Brazausko partija. Jie organizavo Vasario 16-osios minėjimą, jie prisiėmė sau visą garbę ir perspektyvą. Jie netrukus ėjo į rinkimus. [...] O mes dirbome savo darbą, siekėme laimėti Seimo rinkimus ir laimėjome, tada galėjome drąsiai eiti į nepriklausomybės atkūrimą“, – kalbėjo profesorius.

V. Landsbergis užsiminė, kad Vasario 16-oji yra tokia ypatinga, kad kartais valdžia nuspręsdavo „nedaryti minėjimo“. Profesorius prisiminė, kad 2004 m. gavo laišką iš tuometinio prezidento Rolando Pakso patarėjos kultūrai ir viešiesiems ryšiams Rūtos Vanagaitės, kuriame buvo pranešta, kad suburti buvusius šalies vadovus ir juos pasveikinti nebus įgyvendinta. Esą dėl to, kad koncerte į susirinkusiuosius kreipsis poetas Justinas Marcinkevičius.

„Buvau gavęs Rūtos Vanagaitė vasario 12-osios dienos pranešimą iš prezidentūros, kad idėja suburti vasario 16-osios koncerte Katedros aikštėje buvusius Lietuvos valstybės vadovus negalės būti įgyvendinta. Koncerte kalbės Justinas Marcinkevičius. Todėl neturime kitos išeities. Prezidentūra neturi kitos išeities ir siūlo dalyvauti renginyje, tačiau nesakyti sveikinimo kalbos. [...]

Tada buvo prezidentas Rolandas Paksas. Neaišku, kokias jis problemas sprendė. Buvo ne vieną kartą konfrontacija“, – prisiminimais dalijo V. Landsbergis.

Renginio pabaigoje žurnalistas Aurimas Perednis paklausė V. Lansbergio, ko jis palinkėtų žmonėms, artėjant Seimo rinkimams. Profesorius ragino žmones nebūtinai abejingais ir dalyvauti rinkimuose.

„Labai paprastas linkėjimas – eikite balsuoti, nebūkite tie miegaliai. Balsuoti reikia – įsikalkime į galvas. [...] Kai žmonės tik klausia „kas iš to?“ ir neina balsuoti... Čia yra žiaurus virusas“, – kalbėjo V. Landsbergis.