Signataras Eugenijus Gentvilas buvo vienas jauniausių tuomečių deputatų. LRT TELEVIZIJAI jis sako, kad Nepriklausomybės atkūrimas – tai ne tik emocijos, bet ir atsakomybė dėl rytojaus. Šiandien signataras pasigenda santarvės tarp politinės ir pilietinės bendruomenių.
Visas Sąjūdis buvo vientisa emocija nuo pat 1988-ųjų, sako kovo 11-osios Akto signataras E. Gentvilas. „Bet tai buvo iš tiesų dainuojanti revoliucija, kur ir atsakomybės mažiau, – sako jis. – O štai 1990-tųjų kovo 11-oji jau vainikuoja tą Sąjūdžio laikotarpį ir greta emocijų, kurios buvo milžiniškos, atsirado ir suvokimas, ir atsakomybė.“
Signataras sako, kad jo neapleido apmąstymai dėl tuometinio rytojaus, kuris buvo labai sunkiai įsivaizduojamas. „Aš pats, būdamas labai emocionalus žmogus, pamenu, kad jau tada pradėjau galvoti, o kas toliau, kas bus rytoj, kas bus po mėnesio, kas bus po metų?“ – tokie klausimai valstybei reikšmingomis dienomis kamavo E. Gentvilą.
Susitikimas su signataru – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras sako tada buvęs jaunas trijų vaikų tėtis. „Man net trisdešimties metų nebuvo, kuomet skelbėme Nepriklausomybę“, – sako E. Gentvilas.
Pašnekovas sako jaudinęsis dėl Klaipėdoje likusios šeimos, o štai jo žmona išliko rami ir net negalvojo, kad galėtų kas nors blogo nutikti jos vyrui ir trijų vaikų tėčiui.
„Šeima buvo atskirai, Klaipėdoje. Vis galvojau, o kaip čia bus, – pasakoja signataras. – Visai neseniai kalbėjau su žmona ir ji prisipažino, kad tada visai negalvojusi, kad galėtų įvykti kažkokios represijos tiek Sąjūdžio laiku, tiek po kovo 11-osios iki tol, kol neprasidėjo pučas Maskvoje. Gal ir gerai, dėl to ji (signataro žmona – LRT.lt) išliko emociškai apsaugota.“
E. Gentvilas pamena, kad Sąjūdžio aktyvistai gavo tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ laiškus. Pasak jo, tuose laiškuose buvo patariama, „kaip elgtis, jeigu“.
Seimo narys sako, kad šiandien nėra santarvės tarp politinės ir pilietinės bendruomenių. „Dažnai jos net supriešinamos. Kartais nesuvokiami valstybės strateginiai interesai, kaip kad, tarkime, gynyba, krašto apsauga“, – sako E. Gentvilas.
Taip pat skaitykite
Buvęs ūkio ministras sako labiausiai norintis „žiūrėti į jaunus žmones“. Jis sako suprantantis, kad nebe jo „kartos žmonės lipdys Lietuvos ateitį“.
„Tai aš labai norėčiau, kad tie dvidešimtmečiai-trisdešimtmečiai suprastų, kad jų atsakomybė yra Lietuvos ateitis. Ir tai nereiškia, kad jau viskas padaryta, – įspėja signataras E. Gentvilas. – Yra daugybė darbų, kuriuos jie turės daryti – nebe mano kartos, o mano vaikų kartos žmonės.“
Parengė Vismantas Žuklevičius
