Lietuvoje

2020.03.09 16:07

Profesorius Kasiulevičius paaiškino, kodėl koronaviruso židiniu Europoje tapo Italija

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.03.09 16:07

Pirmadienį Worldmeter duomenimis, Italija pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičių yra trečia pasaulyje. Čia registruoti 7375 koronaviruso atvejai ir tai yra tik 100 atvejų mažiau, nei antroje vietoje esančioje Pietų Korėjoje. Europoje po Italijos pagal susirgimų skaičių rikiuojasi Prancūzija ir Vokietija, bet čia susirgimo atvejų registruota bene 7 kartus mažiau. Mirčių skaičiumi Italija net 7 kartus lenkia Pietų Korėją.

Iš viso Italijoje nuo koronaviruso mirė 366 asmenys. Kodėl COVID-19 protrūkis iš visų Europos šalių įvyko būtent Italijoje – kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.

– Kodėl Europoje koronaviruso židiniu tapo būtent Italija?

– Pirmiausia, Italija yra viena iš 5 labiausiai užsienio turistų lankomų pasaulio šalių. Kasmet čia atvyksta 63 mln. turistų – tiek, kiek Italijoje gyventojų. Pirmoje vietoje yra Prancūzija, po to – Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kinija ir tada Italija. Tai – turistų traukos objektas. Tie patys kinai, kurie atvyko ir įvyko tie užsikrėtimai, tai yra labai svarbus faktorius.

Antra, Italija yra antra pagal gyventojų ilgaamžiškumą šalis pasaulyje. Joje yra daugiausia senyvo amžiaus žmonių. Ten 65 metų ir vyresni asmenys sudaro 23 proc. visos populiacijos – tai yra tikrai daug. O tai yra svarbu dėl to, kad Italijoje senyvo amžiaus žmonės COVID-19 infekcija serga sunkiai ir tie susirgimai tikrai užregistruojami. Tuo tarpu dalis vaikų susirgimų gali būti ir neregistruojami, nes jie yra lengvi.

Trečias dalykas – italai nėra iš tų, kurie labai dažnai lankosi pas gydytojus, nepaisant to, kad jie yra ilgaamžiai ir populiacija gana senyva. Jeigu pažiūrėtume pacientų konsultacijų pas gydytojus skaičių, tenkantį vienam asmeniui, tai Italijos skaičius yra 6,8. Tai atitinka EBPO šalių vidurkį, tačiau vis tiek tai yra mažiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje, Lenkijoje, Čekijoje, toje pačioje Lietuvoje ir kitur.

Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad Pietų Korėjos gyventojai labiausiai linkę lankytis pas gydytojus ir ten konsultacijų rodikliai du su puse karto didesni nei Italijoje. Tai lemia irgi įdomų faktą – gali būti, kad Pietų Korėjoje dėl to galėjo būti registruota daug atvejų, bet jie registruoti dėl intensyvaus testavimo. Ten atlikta daugiau nei 160 tūkst. testų, ko niekur kitur pasaulyje nebuvo padaryta. Jie išaiškino anksti, todėl ten mirčių santykinai yra mažai, taip pat ir dėl to, kad gyventojų amžius yra jaunesnis.

Italijoje užsikrėtimų išaiškinimas daugiausia prasidėjo nuo vyresnio amžiaus pacientų. Jie tiesiog jau atsidūrė ligoninėse. Reiškia, vaikščiojo daug tų pacientų nediagnozuotų.

Ketvirtas dalykas – jų kultūros ypatumai. Jie gyvena kartu, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės šeimomis, vyksta labai intensyvus bendravimas. Jie tą socialinę distanciją mažesnę laiko. Tie apsikabinimai, bučiniai – kultūra visai kitokia.

– Tačiau toks įdomus pastebėjimas: užsienio žiniasklaida rašė, kad pirmieji du įvežtiniai koronaviruso atvejai – kinų pora Romoje, tikėtina, nieko neužkrėtė, nes buvo nedelsiant izoliuoti. Didysis protrūkis fiksuotas Italijos Šiaurėje, susijęs su viena iš ligoninių. Konkretus šaltinis ir šiandien nežinomas, nors yra spėjimų, kad tai galėjo būti 38 metų Lobradijos gyventojas, vardu Mattia. Spėjama, kad jis užkrėtė vienos ligoninės pacientus, gydytojus, savo šeimos narius.

– Teisingai. Pirmoji iš didelių studijų, kuri tyrinėjo šitą virusą, atskleidė, kad Kinijoje, ištyrus Uhane 138 hospitalizuotus pacientus paaiškėjo, kad 41 proc. pacientų užsikrėtė ligoninėje. Taip, užsikrėtimai gydymo įstaigose yra labai dažni. Aš seniai pabrėžiu, kad žmonės tą turėtų omenyje – pirmiausia suserga pacientai, jie ateina į gydymo įstaigą, užkrečia kitus. Antras dalykas – nuo pacientų užsikrečia medikai, jie užkrečia kitus pacientus. Taip kad tų užsikrėtimo kelių gydymo įstaigose yra daug ir įvairių.

Reikia pasakyti, kad Italijos sveikatos apsauga tarp Vakarų Europos valstybių yra viena mažiau finansuojamų. Jeigu žiūrėtume pagal vienam gyventojui tenkančių lėšų sveikatos apsaugai rodiklį, tai Italijoje yra mažesnis finansavimas, negu Maltoje. Italija priklauso vienai iš labiausiai išsivysčiusių ekonomikų Vakarų šalyse, ji įeina į pasaulio didžiausių ekonomikų aštuntuką, bet jeigu pažiūrėtume į sveikatos apsaugą, ji skiria mažiau, negu Europos Sąjungos šalių vidurkis. Tai reikėtų tą turėti galvoje.

Ir tradicijos, vėlgi, požiūris į kontaktus, į sergančius irgi gal yra kitoks. Neseniai publikuota studija apie gripą Italijoje praėjusiais metais gruodžio mėnesį rodo, kad paplitimas gripo Italijoje labai intensyvus ir mirčių skaičius nuo gripo – labai didelis, jis didesnis nei kitose Vakarų šalyse. Mirčių skaičius nuo gripo atkartoja COVID-19 situaciją.

– Tai pagal gripo rodiklius buvo galima nuspėti, kad Italijoje tas protrūkis bus didesnis, nei kitur Europoje?

– Taip. Yra faktorių labai daug, kurie sako, kad Italija yra labai logiška vieta, kur turėjo prasidėti plitimas.

Sisteminiai dalykai, požiūris pačių sveikatos apsaugos sistemos vadovų – visa tai nesikeičia taip greitai. Bet mes turėsime daryti labai daug išvadų, ką jau reikia daryti dabar.

Pavyzdžiui, Kinija buvo labai daug kritikuojama, kad ji pavėlavo dvi savaites imtis gana griežto karantino. Italijoje vyko panašus procesas. Aš ne kartą raginau ir viešai kalbėjau, kad būtinos tos drakoniškos priemonės. Aš puikiai suprantu, kaip yra sunku demokratinėse valstybėse tai įdiegti, bet, deja, jeigu norime pažaboti viruso plitimą, mes nieko kito nelabai turime, tik daryti tą patį, ką darė kinai: karantinas, izoliacija, atsekimas kontaktų, atskyrimas srautų, intensyvi aplinkos dezinfekcija.

Deja, mes su šita infekcija gyvensime dar daug metų ir mums iš tikrųjų reikės prisitaikyti prie jos. Pirminės publikacijos rodo, kad sulėtės tas plitimas, tačiau, net jeigu ir vasara bus ramesnė, tai plitimą turėsime rudenį ir turbūt jis bus daug blogesnis nei šitas pavasaris. Tai mums reikia tuos dalykus turėti galvoje ir tų priemonių imtis yra būtina. Izoliacija – labai svarbu.

Aišku, tai kelia labai daug iššūkių. Italijos populiacija už Kinijos yra daug senesnė. Jeigu lygintume su JAV, Italijoje vidutinis amžius yra 47,3 metų, JAV – 38,3. Italai gali gyventi labai ilgai. Jie – ilgaamžiai. Visiškai funksionalus asmuo – 83 metų, tai jų apsauga yra labai svarbi, jų negalima pasmerkti mirčiai. Reikia užtikrinti maisto tiekimą, aprūpinimą – daug tokių iššūkių. Nebus lengva tą daryti, bet reikės.

– Žvelgiant į Italijos pavyzdį, kyla šioks toks nerimas dėl Lietuvoje taikomų apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Bendruoju pagalbos telefonu kreiptis raginami tik iš Kinijos ar Italijos atvykę žmonės, pajutę pirmuosius gripo simptomus. Visiems kitiems rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau virusas plinta visoje Europoje. Bet kurioje valstybėje lankęsi žmonės taip pat gali būti užsikrėtę, tačiau ramiausiai vaikščioti po Lietuvos gydymo įstaigas tikėdami, kad serga gripu.

– Gali būti. Ir iš Italijos mes tik apie 40 proc. srauto realiai galime sugaudyti, tai yra tikrai nedaug, lyginant su tuo, kokia yra rizika. Bet yra kitos šalys, iš kurių galimos atvežtinės infekcijos ir, aišku, kad tie pacientai gali vaikščioti ir užkrėsti kitus. Kol nėra tokio didelio mirčių skaičiaus padidėjimo nuo virusinės pneumonijos ir pacientų intensyvios terapijos skyriuose, tai mes galime tik spėti, kad tas atvejų skaičius nėra didelis. Bet ką mums reikėtų daryti ruošiantis protrūkiui – užtikrinti galimybę testuoti, paimti mėginį ir tiems pacientams, kurie neatvykę iš Italijos, bet jų yra sunkesnė ligos eiga, kurie karščiuoja.

Pavyzdžiui, gripo mėginį mes galime padaryti visiems pacientams, tai mes turėtume ateiti prie to, kad ir šitą mėginį dėl COVID-19 mes galėtume padaryti visiems karščiuojantiems pacientams, kada mums yra neaiški karščiavimo priežastis.

– Sveikatos apsaugos ministerija sako – labai brangu. Vienas tyrimas (ne vieno mėginio, bet visų vienu metu tiriamų mėginių) kainuoja apie 70 eurų.

– Tai yra brangu, todėl mums reikėtų atrinkti grupes. Aš manau, kai yra sunki ligos eiga arba plaučių rentgenograma ar kompiuterinė tomografija rodo virusinės pneumonijos požymius, tai juos būtinai reikėtų testuoti. Tą daro amerikiečiai.

– Dabar Lietuvoje 65 metų ir vyresni asmenys nemokamai skiepijami ne tik nuo gripo, bet ir nuo pneumokokinės infekcijos. Pastarasis skiepas gali padėti vyresniems asmenims, jeigu jie užsikrėstų koronavirusu, išvengti sunkių plaučių uždegimo ar kitų komplikacijų?

– Čia – aktualus klausimas, nes sergant COVID-19 dalis suserga ir bakterinėmis komplikacijomis. Tai nėra kažkuo išskirtinis tų bakterinių komplikacijų skaičius, bet jis yra ir būtų protingas žingsnis pasiskiepyti nuo pneumokoko, nes tų gretutinių komplikacijų, kurios irgi gali atvesti prie mirties – tam tikras procentas gali būti.

– Kokios priemonės dar gali padėti apsisaugoti nuo koronaviruso?

– Rankų plovimas, paviršių dezinfekcija, socialinis atstumas, laikymasis distancijos iki 2 metrų ir masinių renginių ribojimas. Įvairiai skaičiuojama, bet manoma, kad reikėtų visus renginius, kur susirenka daugiau nei 1 tūkst. žmonių, riboti. Kai kalba eina apie uždaras patalpas, tai dalyvių skaičius idealiu atveju neturėtų viršyti 100 žmonių. Netgi galėtų būti ir mažesnis. Seminarai tam tikri gali vykti – čia priklausys nuo epidemiologinės situacijos, kaip ji vystysis, bet pageidautina, kad tų žmonių būtų keliasdešimt, ne daugiau.

Taip pat atidžiai reikia vertinti susirgusiųjų atvykimus – potencialiai karščiuojantis ar sergantis neturėtų dalyvauti tokiame renginyje. Netgi temperatūros matavimą renginiuose būtų prasminga įdiegti. Tokių griežtų ribojimų reikia imtis.

– Kokios būtų netolimos ateities prognozės? Ne kartą esate minėjęs, kad koronaviruso protrūkis galėtų baigtis balandį-gegužę. Ar tai reiškia, kad galime ramiai planuoti užsienio keliones vasaros atostogoms?

– Labai abejoju, ar bus viskas normalu, bet mes tai pamatysime gegužės mėnesį. Gali taip būti, kad Pietų pusrutulyje atsirastų atvejų daugiau, jie ten klestės šąlant orui, tai rodys, kad vystosi sezoniškumas, o Šiaurės platumose pas mus tų atvejų mažės arba plitimas sustos.

Bet ką mes turėsime – greičiausiai tai nemažai tų pacientų, kurie bus susirgę per kovo-balandžio mėnesio pirmą pusę, bus toliau gydomi, nes gydymas trunka gana ilgai. Toks intensyvus gydymas trunka iki trijų savaičių. Dalis pacientų kenčia dėl nuovargio, dėl daug kitų problemų, todėl jiems reikalinga reabilitacija. Tai gydymas vidutiniškai užtrunka iki 6 savaičių nuo susirgimo pradžios. Tai vasarą reikės dorotis su pasekmėmis, o rudenį mūsų vėl greičiausiai lauks to viruso kilimo etapas.

Kol nesusiformuos stabilus imunitetas, tol protrūkiai nesibaigs. Imunitetas kai kuriems koronavirusams susidaro 40-čiai savaičių, kai kuriems – ilgiau metų formuojasi. Koks imunitetas šiuo atveju – mes nežinome. Jeigu jis būtų bent kelių metų trukmės, tai tada mes galėtume sakyti, kad yra šansas tai ligai išnykti, jeigu persirgs pakankamas skaičius žmonių. Bet jeigu imunitetas truks ne ilgiau metų, tai labai didelė tikimybė, kad dalis žmonių taip ir sirgs. Ir greičiausiai virusas aprims tik tada, kai juo persirgs bent 40 proc. pasaulio žmonių.

Gripo epidemijų metu sergamumas apima nuo 3 iki 11 proc. populiacijos, bet pandemijų metu serga 20 proc. ir daugiau. Aišku, gripas jau yra žinoma infekcija, skiepai, vaistai yra. Šita infekcija yra visiškai nauja ir gali būti, kad ji apims didesnę populiacijos dalį, kol galop tas virusas išdegs, kol visi išsisirgs.

Yra įvairūs modeliavimai, negaliu dar atsakyti, vyksta mokslininkų ginčai, bet aš spėju, kad taip lengvai čia nesibaigs, nes šitas virusas yra labai užkrečiamas. Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti 2-3 kitus žmones, kai kurie mokslininkai dabar pateikė ir 6. Aišku, jis gali mažėti vasaros metu, žiemą – didėti, bet spėju, kad mes turėsime ilgalaikę grėsmę. Aišku, aš labai norėčiau klysti.

– Pakartotinai koronavirusu užsikrėsti įmanoma, tiesa?

– Aš netikiu, kad užsikrėsti galima po mėnesio ar dviejų. Tas imunitetas užtruks galbūt apie metus. Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, SARS atveju, tokio pikto viruso, imunitetas ilgiau metų laikėsi, o kai kas teigė, kad ir 2-3 metus. Buvo tikimasi, kad tokia mirtina infekcija, dėl kurios mirė 10 proc. užsikrėtusių žmonių, užtikrins labai ilgą imunitetą, kas atrodytų logiška. Pasirodo, kad po 5 metų daugelis tų, kurie persirgę, tokio stipraus imuniteto nebeturėjo. Jie sirgtų galbūt lengviau, galbūt nemirtų, bet sakysime, kad pasekmės būtų irgi nelengvos.

Iš tikrųjų mes susiduriame su labai rimtu iššūkiu ir tai reikia labai rimtai vertinti. Mes turime matyti tendencijas. Jeigu pasitvirtins universiteto Šanchajuje skaičiavimai, kad ši infekcija pasidaugina 10 kartų kas 19 dienų, tai kada pradės mažėti tos infekcijos greitis, vis tiek mes turėsime gana didelį skaičių. Nes reikia įsivaizduoti, kad tokios šalys, kurios turi dabar 40 atvejų, tai gegužės pradžioje jos turės jau 40 tūkst.

Mes tikrai susidūrėme turbūt per šimtmetį, galima tiesiai pasakyti, su viena didžiausių grėsmių, kokią mes turėjome 1918 m. dėl ispaniškojo gripo.

Italijos Šiaurėje virusą paskleidęs asmuo žinomas

Vasario pabaigoje Reuters rašė, kad sparčiai koronavirusui plintant Kinijoje, Italija buvo viena pirmųjų, kuri uždraudė tiesioginius skrydžius į Kiniją.

„Italijos įdiegta prevencijos sistema yra pati griežčiausia Europoje“, – sausio 31 d. žurnalistams drąsiai sakė ministras pirmininkas Giuseppe Conte.

Vasario 21 d. Lombardija paskelbė, kad 38 metų italui, vardu Mattia, iš Kododo miesto, esančio 60 km (40 mylių) į pietryčius nuo Milano, nustatyta, kad virusas yra teigiamas. Per savaitę patvirtinta, kad šia liga užsikrėtė 888 žmonės, iš jų 21 mirė.

Mattia pirmą kartą Kododno ligoninėje apsilankė vasario 18 d., tačiau įtarimai dėl koronaviruso buvo atmesti, nes vyras nesilankė Kinijoje. Tą dieną praleidęs greitosios pagalbos skyriuje, apsuptas kitų sergančių pacientų, jis nusprendė grįžti namo. Tačiau jo būklė pablogėjo ir kitą dieną jis vėl gulėjo ligoninėje, tačiau vėl neizoliuotas nuo kitų pacientų.

Tyrimas dėl koronaviruso atliktas tik tuomet, kai paaiškėjo, kad vyras visgi turėjo kontaktą su asmeniu, atvykusiu iš Kinijos.

Koronavirusas vyrui nustatytas vasario 20 dieną. Per šį laiką jis virusu užkrėtė besilaukiančią žmoną, draugą, penkis sveikatos priežiūros darbuotojus ir mažiausiai vieną ligoninės pacientą.

Visgi Mattia nėra laikomas infekcijos skleidėju. Asmens, atvykusio iš Kinijos, su kuriuo bendravo Mattia, tyrimo rezultatai neigiami.

Ligoninės slaugytoja „Reuters“ teigė, kad infekcija galėjo cirkuliuoti kelios dienos iki Mattia atvykimo. Savaitė iki vyro apsilankymo ligoninėje jau buvo stebimas pastebimai išaugęs pneumonijos susirgimų skaičius ir visi šie pacientai buvo siunčiami gydytis namo.