Lietuvoje

2020.03.09 13:30

Širinskienė: susiaurinus teisėjų imunitetą, teisingumas laimės

Jūratė Skėrytė, BNS2020.03.09 13:30

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad draudimas atlikti kratą pas teisėją prieštarauja Konstitucijai, nebeliks prielaidų teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

„Džiaugiuosi, nes šiuo atveju teisingumas tikrai laimės, ankstesnis reguliavimas, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, sudarė prielaidas teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

KT pirmadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Teismų įstatymo nuostata, jog draudžiama be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.

„Buvo sudarytos sąlygos teisėjams likti nebaudžiamiems, neliečiamiems, nes visi suprantame, ką reiškia, kai Seimas duoda leidimą teisėjo kratai. Tai reiškia didžiulį viešumą, ir kratos tikslas netikėtai paimti dokumentus ar kažkokius kitus įrodymus yra sugriaunamas“, – teigė A. Širinskienė.

Kadangi į KT dėl minėtos Teismų įstatymo normos kreipėsi visas Seimas, ši norma jau nuo kreipimosi yra negaliojanti.

„Seimui, be abejo, teks tvarkyti Teismų įstatymą, bet galioja Konstitucija, ji yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Manyčiau, kad artimiausiu laikotarpiu su tomis gairėmis, kaip turėtų elgtis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami kratas, tikrai nekils problemų“, – sakė komiteto vadovė.

Seimo opozicijos lyderis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstė, kad galbūt įstatyme reikėtų apibrėžti, kas yra fizinis laisvės suvaržymas.

„KT pasakė, kad krata, poėmis nelaikytini asmens laisvės suvaržymais, kad tai yra baudžiamojo proceso priemonės, kuriomis renkami įrodymai, bet nevaržoma laisvė. Net sekimą priskyrė prie nevaržymo. Namų areštas, apykojė, pasižadėjimas neišvykti, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar artintis prie tam tikrų asmenų – maždaug būtų tokie laisvės suvaržymai, nors KT to nepasakė“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo teigimu, KT nutarimas leis teisėsaugos institucijoms be kliūčių rinkti įrodymus ir teismams vertinti tuos įrodymus.

J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad didesnę įtaką jau vykstančioms byloms būtų turėjęs kitoks KT sprendimas.

„Jeigu Konstitucinis Teismas būtų pasakęs, kad neprieštarauja (Konstitucijai – BNS), tai būtų turėję lemiamą įtaką Eligijaus Masiulio byloje. Tada būtų visos tos kratos, kurios buvo padarytos iki Seimo sutikimo panaikinti imunitetą, – automobilyje, Seime, namuose – būtų tapusios neteisėtomis“, – tvirtino politikas.

KT pirmadienį paskelbė, kad negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Gaisras Kaune
9
2021.05.07 11:55

Milžiniškas gaisras Kaune užgesintas: užsiliepsnojo metalo atliekos, didelis dūmų kamuolys buvo matomas iš toli

užterštas vanduo galimai tekėjo į Nemuną; atnaujinta 19.00
9
Saulius Skvernelis
2021.05.07 09:27

Skvernelis: rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių santuoką

palaiko „Šeimos maršo“ idėją; atnaujinta 17.18
Ingrida Šimonytė
Klaipėdos ritmas 23