Lietuvoje

2020.03.09 18:14

Sprendimas mažinti apribojimus teisėjų kratoms atveria daugiau klausimų: reikia keisti Konstituciją?

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.03.09 18:14

Pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, sumažinusį apribojimus atlikti kratas ar poėmius teisėjų namuose, automobiliuose ar darbo vietose. Kai kurie politikai ir ekspertai mano, kad dabartinė situacija būtų leidusi nusikaltimų padarymu įtariamiems teisėjams užbėgti teisėsaugai už akių ir naikinti įrodymus. Vis dėlto, anot teisininko Skirmanto Bikelio, po šio sprendimo kyla platesnis klausimas – ar nereikėtų peržiūrėti visos Lietuvoje veikiančios teisėjų ir politikų teisinės neliečiamybės sistemos ir galbūt keisti Konstitucijos.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad Teismų įstatyme numatytos neliečiamybės ribos yra platesnės, nei numato pagrindinis šalies teisės aktas.

„Demokratijos ir žmonių lygybės pergalė“

Konstitucijoje rašoma, kad „teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad po sąvoka „kitaip suvaržyti laisvę“ nepatenka pas teisėjus atliekamos kratos, poėmiai ar apžiūros.

„Visų šių priemonių paskirtis yra ne varžyti teisėjų fizinę laisvę, o surinkti duomenis, paimti daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai ar kitiems teisės pažeidimams tirti“, – teigiama teismo sprendime.

Teismų įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.

Anot Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Skirmanto Bikelio, teisėjo krata tik su Seimo ar prezidento sutikimu būtų bevaisė.

„Dabartinė Konstitucijos 114 straipsnio nuostata, ją aiškinant paraidžiui, pernelyg suabsoliutina teisėjo nepriklausomumą ir paneigia galimybę efektyviai atlikti kratą arba poėmį. Jeigu išviešinamas teisėsaugos pareigūnų ketinimas atlikti kratą arba poėmį, šie procesiniai veiksmai netenka prasmės, nes jų sėkmė priklauso nuo netikėtumo faktoriaus. Paraidžiui taikant šią Konstitucijos nuostatą būtų paneigtos kitos Konstitucijos saugomos vertybės, tokios kaip visuomėnės saugumas nuo nusikaltimų ir teisė į teisingumą. Dėl to ši Konstitucijos nuostata turi būti aiškinama sistemiškai, ką ir padarė Konstitucinis Teismas.

„Jeigu prisimintume Eligijaus Masiulio bylą, tai prašant Seimo leidimo atlikti kratą pas jį namuose, jokie pinigai nebūtų rasti“, – LRT.lt sakė S. Bikelis.

Jam antrino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Konstitucinio Teismo sprendimą pavadinusi „demokratijos ir žmonių lygybės pergale“.

Pasak parlamentarės, ypač kreipiantis į Seimą dėl neliečiamybės naikinimo, procesas tampa viešas ir užtrunka gana ilgą laiką. Anot jos, tokia tvarka galėjo paralyžiuoti bet kokius tyrimus.

„Tokiu atveju teisėjas, kuris yra kratos subjektas, galėtų ir paslėpti įkalčius, ir juos naikinti. Krata taptų visiškai beprasmė, nes jos tikslas yra užtikti žmogų nepasiruošusį ir gauti informaciją, kuri vėliau bus reikšminga atliekamame tyrime“, – teigė valdančiųjų „valstiečių“ atstovė.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė teigiamai vertinantis pirmadienį Konstitucinio Teismo paskelbtą sprendimą.

„Aš manau, kad tai teigiamas sprendimas, nes kiekvienas normos išaiškinimas, kai nebėra ginčo, manau, kad yra teigiamas sprendimas. Aš manau, kad viskas tvarkoj, sudėliojo Konstitucinis Teismas taškus ir ateičiai žinosime“, – naujienų agentūrai BNS sakė A. Valantinas.

„Manau, kad dabar jau konkrečioje byloje turės būti sprendžiamas tam tikrų gautų duomenų leistinumo klausimas. Čia viskas gerai“, – teigė jis.

Neliečiamybės sistemos pertvarka

Pasak S. Bikelio, Konstitucinio Teismo sprendimas gali būti proga peržiūrėti politikų ir teisėjų neliečiamybės tvarką Lietuvoje.

„Kadangi šie klausimai yra reguliuojami Konstitucijoje, svarstytina, ar nereiktų peržiūrėti Konstitucijos 114 ir kitus straipsnius, juos performuluojant ne taip kategoriškai, ką iš esmės ir padarė Konstitucinis Teismas pastarajame sprendime “, – teigė ekspertas.

Lietuvoje teisinę neliečiamybę turi prezidentas, ministrai, Seimo nariai ir teisėjai, kandidatai rinkimuose. Daugeliu atvejų panaikinti ją gali tik Seimas arba prezidentas tarp parlamento sesijų.

S. Bikelis pabrėžė, kad ir nagrinėdamas dabartinę bylą Konstitucinis Teismas sprendė dviejų vertybių – visuomenės saugumo nuo sunkių korupcinių nusikaltimų ir būtinybės išaiškinti galimus teisėjų daromus nusikaltimus iš vienos pusės ir teisėjų nepriklausomumo, jų apsaugos nuo neleistino poveikio iš kitos – dilemą.

„Aiškaus atsakymo, kuriai vertybei teiktina pirmenybė Konstitucija nepateikia ir, ko gero, negali pateikti. Kartu, manytina, nei vienai iš šių vertybių negali būti tiek sureikšminta, kad būtų paneigta kita. Negali būti suabsoliutintas teisėjų nepriklausomumas, taip visiškai atimant galimybę išaiškinti galimus teisėjų daromus nusikaltimus“, – sakė S. Bikelis.

A. Širinskienė mano, kad pertvarkos nereikia. Jos nuomone, įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą užtektų pašalinti prieštaraujančiu jai pripažintą Teismų įstatymo straipsnį.

„Tikrai Konstitucijos pataisų niekas neplanuoja daryti ir tikrai nemanome, jog reikia skubėti su kažkokiais pokyčiais. Pradžioje reikia ramiai išsianalizuoti teismo nutarimą“, – sakė politikė.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius LRT.lt teigė, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo atsirado teisinis aiškumas dėl teisėjų imuniteto apimties, o prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti įstatymų straipsniai bus keičiami.

„Nuostatos turės būti keičiamos. Kartu su Seimu ir Vyriausybe Teisingumo ministerija imsis iniciatyvų keisti įstatymus“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, Konstitucijos keisti nereikėtų, šiuo atveju ministerija linkusi įgyvendinti teismo sprendimą tiek, kiek jame parašyta.

Seimas ne kartą yra svarstęs siūlymus siaurinti teisinės neliečiamybės tvarką Lietuvoje, tačiau tokios iniciatyvos būdavo atmetamos.