Lietuvoje

2020.03.09 05:30

Siurprizas priešrinkiminėje apklausoje: koalicijos su „valstiečiais“ nenori nei socdemų, nei konservatorių rinkėjai

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.03.09 05:30

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, juos turėtų laimėti konservatoriai, tačiau tai nebūtinai reikštų, kad ši politinė jėga suformuotų valdančiąją koaliciją, rodo sausį atlikta apklausa. Ministro pirmininko poste žmonės labiausiai norėtų matyti Ingridą Šimonytę arba Roką Masiulį, o koalicijos su „valstiečiais“ nenori nei socialdemokratų, nei konservatorių rinkėjai.

Tokius rezultatus parodė opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) užsakyta apklausa. Ją šių metų sausį atliko įmonė „Norstat LT“, internetu buvo apklausta 1000 žmonių.

Rinkėjai apklausoje taip pat išdėstė lūkesčius, su kuo jų partijos favoritės turėtų formuoti valdančiąją koaliciją. Šie duomenys siunčia signalą valdantiesiems „valstiečiams“, nes jų kaip pagrindinių koalicijos partnerių nemato nei konservatorių, nei socdemų elektoratas.

Konservatoriai taiko į pergalę daugiamandatėje

Apklausa rodo, kad už konservatorius rinkimuose balsuotų 24,4 proc. rinkėjų. Jų artimiausi konkurentai „valstiečiai“ gautų 11,1 proc. balsų. Šis atotrūkis yra didesnis nei kas mėnesį skelbiamuose kitų sociologinių tyrimų rezultatuose. Tai gali būti susiję su dešiniesiems palankesne metodika apklausti gyventojus internetu.

Apklausa parodė, kad trečia rinkimuose liktų Lietuvos socialdemokratų partija su 9,9 proc. balsų, ketvirtą vietą gautų Liberalų sąjūdis su 7,5 proc. balsų, o penktą – Darbo partija. Už ją balsuotų 5,8 proc. rinkėjų.

„Gali būti, kad metodika apklausti internetu yra daugiau orientuota į išsilavinusius rinkėjus, todėl apklausos išvados yra šiek tiek palankesnės Tėvynės sąjungai ir Liberalų sąjūdžiui. Tačiau bendra išvada išlieka, kad TS-LKD šansai, lyginant su kitomis partijomis, artėjančiuose rinkimuose išlieka geriausi.

Daugiamandatėje apygardoje jie turėtų laimėti, bet to laimėjimo neužtenka, nes reikės ir vienmandačių. <...> Kitas dalykas, net ir laimėjus rinkimus klausimas, ar jiems užtektų jų ir liberalų gautų vietų (suformuoti koaliciją – LRT.lt)“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad prognozuojant artėjančius Seimo rinkimų rezultatus svarbu įvertinti ir 2019 metais vykusių savivaldos rinkimų rezultatus, kur gerai pasirodė Gintauto Palucko vadovaujami socdemai.

„Manau, kad tokiu būdu labai smarkiai numenkinami socialdemokratai. Manau, kad socialdemokratai gaus gerokai daugiau, negu jie čia rodo“, – LRT.lt sakė ekspertė.

Kodėl „darbiečių“ rinkėjai rodo palankumą konservatoriams?

Apklausoje žmonių taip pat klausta, kokios partijos būtų jų antras pasirinkimas. Ekspertams įprastos atrodo abipusės konservatorių ir liberalų rinkėjų simpatijos.

„Pagal antrą pasirinkimą matyti, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis vieni kitiems yra antras pasirinkimas. Man tai patvirtina tezę, kad šitų partijų tarpusavio koordinavimasis, ypač ką kelti vienmandatėse apygardose, joms strategiškai padėtų Seimo rinkimuose, jeigu jos galvotų apie bendrą koaliciją“, – sakė R. Vilpišauskas.

Abiejoms šioms partijoms taip pat simpatizuoja Laisvės partijos rinkėjai, o konservatorių ir liberalų rinkėjams ši partija taip pat patinka.

Populiariausi antrieji pasirinkimai tarp „valstiečių“ rinkėjų yra Darbo partija ir Centro partija „Gerovės Lietuva“. Politologai atkreipia dėmesį, kad šie pasirinkimai nėra taip aiškiai išreikšti, kaip tarp dešiniųjų partijų.

„Tai man irgi sako, kad tas elektoratas labai įvairus ir nestabilus ir neturintis idėjinio stuburo, galima taip pasakyti“, – sakė R. Vilpišauskas.

Panaši situacija yra ir su Darbo partija, tačiau čia ekspertams nuostabą kelia tai, jog šios politinės jėgos rinkėjų antras pasirinkimas yra konservatoriai, daug metų buvę „darbiečių“ oponentais.

„Labai įdomu. Fantastika“, – replikavo J. Novagrockienė.

Ji sunkiai rado priežasčių paaiškinti tokį Darbo partijos elektorato pasirinkimą.

„Reikia turėti omenyje, kad Darbo partija, kažkada, kai pasirodė, buvo tarsi „uabas“. Viktoras Uspaskichas įtikino žmones, kad yra verslininkas ir žino, kaip sutvarkyti Lietuvoje ekonominę ir kitokią padėtį. Tai gal čia panašu. Tačiau, bet kokiu atveju, labai įdomus dalykas“, – teigė Karo akademijos politologė.

Pasak jos, Darbo partijos rinkėjų polinkis balsuoti už konservatorius taip pat gali rodyti, jog „darbiečiai“ neturi aiškios ideologinės krypties.

„Tai yra catch-all tipo partija – ir dešinės, ir kairės, ir ko tik nori. Aišku, konservatoriai irgi pradėjo eiti link centro. Gal ir tai lemia“, – kalbėjo ekspertė.

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad Darbo partijos, kaip ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, rinkėjų antrieji pasirinkimai yra išsibarstę.

„Man atrodo, kad tiesiog tai rodo, jog šios partijos rinkėjai neturi aiškių įsitikinimų ir gali labai išsisklaidyti jų balsai, jeigu Darbo partijos nelieka“, – tvirtino VU TSPMI politologas.

Partijoms teks žygiuoti nepramintu keliu

Iš apklausos duomenų taip pat galima daryti išvadas, kokie klausimai dominuos būsimojoje Seimo rinkimų kampanijoje. Taip pat matyti, kokius klausimus, remiantis jų rinkėjų nuomone, turėtų kelti partijos.

Duomenys rodo, kad visų didžiųjų partijų rinkėjams rūpi švietimo sistemos pertvarka.

„Tai yra signalas politikams, kad kita suformuota dauguma visgi turėtų tam skirti prioritetą ir imtis tų priemonių, kurių iki šiol vengė pastarosios Vyriausybės“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Kalbant apie įstaigų tinklo pertvarką, paprastai ir švietimas, ir sveikatos apsauga kartu minimos kaip tos, kur įstaigų tinklo pertvarka nebaigta. <...> Nežinau, kaip paaiškinti, kodėl šiame grafike nėra sveikatos apsaugos sistemos. <...> Galbūt sveikata liko tiesiog netoli tarp tų svarbiausių klausimų“, – pridūrė ekspertas.

Jis taip pat teigė nustebęs, kad tarp konservatorių rinkėjams aktualių klausimų nėra Astravo atominės elektrinės: „Tai rodo, kad dalis to, ką kai kurie Tėvynės sąjungos nariai aktyviai viešai aptarinėja ir daro tai galvodami apie Seimo rinkimus, nerezonuoja su jų elektoratu.“

Be to, politologas tvirtina, kad įdomią tendenciją atskleidžia konservatorių rinkėjų susirūpinimas viešojo sektoriaus darbuotojų padėtimi. Anot R. Vilpišausko, tai gali lemti Ingridos Šimonytės populiarumas ir jos ketinimai vesti šios partijos sąrašą, kartų kaita valstybės tarnyboje.

„Juk tradiciškai viešojo sektoriaus darbuotojai, ypač valstybės tarnyboje, buvo linkę rinkimuose palaikyti socialdemokratus. Neturiu tai įrodančių duomenų, bet anksčiau tokia nuomonė vyravo, gal iš dalies dėl to, jog anksčiau nomenklatūra ir buvo susijusi su senaisiais socialdemokratais ar žmonėmis iš Lietuvos demokratinės darbo partijos, o iš Sąjūdžio kilusi konservatorių partija vis kalbėjo apie jos reformą.

Dabar, atrodo, situacija keičiasi. Gal ne vien dėl to, jog I. Šimonytė pati yra iš valstybės tarnybos ir praėjusiais metais daug kalbėjo apie viešojo sektoriaus svarbą, gal ir dėl kartų kaitos viešajame sektoriuje. Bet man atrodo, kad tai daro įtaką ir partijų palaikymui ir tai, atrodo, nėra naudinga socialdemokratams“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Valstiečių“ ir socialdemokratų rinkėjams rūpimi socialiniai klausimai, kurie ir toliau turėtų padėti šioms partijoms rinkimuose.

„Atskirties problema sutampa tarp „valstiečių“ ir socdemų rinkėjų, o nei pas konservatorius, nei pas liberalus nematau šitų problemų. Ir čia kaip visada yra toks pliusas partijoms, kurios apie tą socialinę politiką kalba. Čia yra tai, ant ko išvadavo anksčiau „valstiečiai“, ir išvažiavo tas pats Nausėda prezidento rinkimuose“, – tvirtino J. Novagrockienė.

Anot jos, kalbėdami apie socialinę atskirtį savo palaikymo lubas gali pralaužti ir konservatoriai, tačiau tada nuo jų gali nusisukti dabartiniai rinkėjai.

Kas į premjerus?

Apklausa taip pat parodė, kad Seimo narė, buvusi finansų ministrė lI. Šimonytė laikoma geriausia kandidate tapti ministre pirmininke. Taip mano 47,6 proc. apklaustųjų.

Antras sąraše yra buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, jau paskelbęs, kad artėjančiuose rinkimuose nedalyvaus. Jį geriausiu kandidatu į premjerus mato 18,7 proc. respondentų.

Trečias yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis su 14,6 proc. palaikymu, ketvirtas – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis su 12,6 proc., o penktas – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas su 8,5 proc.

Stiprus I. Šimonytės atotrūkis gali būti susijęs ir su tuo, kad surengtos apklausos metodika yra palankesnė konservatoriams. Visgi politologai teigia, kad I. Šimonytės populiarumas nemenksta po pernykščių prezidento rinkimų, kur ji pateko į antra turą.

„Jau per prezidento rinkimų kampaniją ir po jos buvo aišku, kad labai daug akcento dedama, kad ji prezidentė gal ir nebūtų gera, bet premjerė – super“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

„Aš spėčiau, kad čia turėtų dar veikti praėjusių metų prezidento rinkimų kampanijos įdirbis. Vis dėlto šita apklausos metodika gali veikti tokį aukštą jos reitingą, nes I. Šimonytė yra populiari tarp jaunimo, studentų, kurie daugiausiai naudojasi socialiniais tinklais. Tai gali turėti tam tikrą įtaką“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Koalicijų dėlionėje „valstiečiai“ ignoruojami

Apklausoje žmonių taip pat klausta, kokias partijas jie matytų esant valdančiojoje koalicijoje. Iš jos duomenų matyti, kad konservatorių rinkėjai mato koaliciją kartu su liberalais, Laisvės partija ir socialdemokratais.

Socdemų rinkėjai teigia, kad jiems priimtiniausia koalicija būtų su liberalais, konservatoriais ir Darbo partija. Liberalų elektoratas daugumą mato su konservatoriais, Laisvės partija ir socialdemokratais.

„Valstiečių“ rinkėjai koalicijoje rinktųsi Darbo partiją, Arvydo Juozaičio vadovaujamą Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai ir Centro partiją „Gerovės Lietuva“.

„Man įdomiausias čia yra socialdemokratų buvimas su dešiniaisiais, tai yra su Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdžiu. Turbūt tai sako daugiausiai apie tai, kad šių partijų bendrumas veikiausiai kyla iš to, jog jos yra opozicijoje“, – teigė R. Vilpišauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad socdemams būtų sunku sutarti su konservatoriais ar liberalais vertybiniais klausimais. Pavyzdžiui, nors socdemai su liberalais gali turėti panašų požiūrį į žmogaus teises ar kultūrinius reikalus, ekonominės politikos, valstybės vaidmens ekonomikoje, krašto apsaugos finansavimo klausimais socialdemokratai yra smarkiai nutolę tiek nuo konservatorių, tiek nuo liberalų.

„Manau, kad šitoms partijoms būtų sunku dėl daugelio programinių nuostatų sutarti ir apskritai tokia koalicija gan smarkiai ištrintų ideologines skirtis, kurios ir taip nėra labai ryškios Lietuvos politikoje. Iki šiol Lietuvoje dažniausiai Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai oponavo vieni kitiems“, – sakė VU TSPMI politologas.

Žvelgiant į netoliese esančias valstybes, dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją galima rasti Vokietijoje, kur šaliai vadovauja Angelos Merkel atstovaujama Krikščionių demokratų sąjunga ir socialdemokratai.

Anot R. Vilpišausko, čia tokia sąjunga akivaizdžiai susilpnino socdemus, kažkiek pakenkė ir konservatoriams. Tuo pačiu išaugo nišinių arba kraštutinių partijų palaikymas.

„Neatmestinas panašus scenarijus būtų ir Lietuvoje, kai arčiau centro esančios partijos sudaro koaliciją, o jai pradėtų oponuoti labiau į kraštus esančios partijos. Apskritai, kai skirtingoms ideologijoms atstovaujančios partijos sudaro koaliciją, tada rinkėjai lieka be kompaso, kuris turėtų jiems padėti apsispręsti tuo atveju, jeigu jiems yra svarbios idėjos ar ideologinės skirtys“, – kalbėjo ekspertas.

J. Novagrockienė turi patarimą socdemų lyderiui G. Paluckui, vis užsimenančiam apie galimybes eiti valdžion su „valstiečiais“ naujame Seime.

„Aš manau, kad jis turėtų patylėti, kuo mažiau apie tai kalbėti, kad neužsidarytų sau kelių“, – tvirtino politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ir šioje apklausos dalyje matyti dalies Darbo partijos rinkėjų simpatijos konservatoriams. 18 proc. „darbiečių“ rėmėjų koalicijoje matytų dešiniuosius, nepaisant to, jog daug metų šios partijos dirba skirtingose barikadų pusėse.

Vis dėlto J. Novagrockienė teigė, kad šios partijos rastų sričių bendradarbiavimui.

„Ekonomikos, mokesčių klausimais, manau, kad visiškai sutartų iš tikrųjų. Dėl švietimo netgi manau, kad sutartų“, – sakė politologė.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad „socialdarbiečių“ valdančiojoje daugumoje nemato didelė dalis ne tik opozicinių, bet ir dabartinių koalicinių partijų rėmėjų.

„Aš spėčiau, kad tai sako, jog daug kam šita partija neatrodo turinti šansų patekti į kitą Seimą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Apklausa buvo atlikta šių metų sausio 17–28 dienomis. Rspondentais buvo 18 metų ir vyresni žmonės. Tyrimo rengėjas teigia taikęs reprezentatyvią kvotą pagal, lytį, amžių, gyvenamą vietą. Apklausos rezultatų paklaida siekia 3,1 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt