Lietuvoje

2020.03.08 10:48

Profesorius Kasiulevičius: jei remtumėmės kinais, Lietuvoje balandį galėtų būti ir 1000 viruso atvejų

LRT.lt2020.03.08 10:48

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad, tikėtina, jog sušilus orams koronaviruso infekcijos plitimas sulėtės, protrūkis šiaurės platumose tęsis iki balandžio mėnesio antros pusės, o lapkričio mėnesį ji vėl atsigaus. Jis taip pat pasidalijo nuomone apie tolimesnę viruso prognozę Lietuvoje.

Svarstydamas apie prognozę Lietuvai, profesorius savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame komentare pažymėjo:

„Remiantis naujais kinų mokslininkų skaičiavimais susirgimų skaičius už Kinijos ribų kas 19 dienų didės 10 kartų. Jeigu ši prielaida teisinga, COVID-19 infekcijos atvejų skaičius Lietuvoje balandžio pabaigoje gali siekti 1000 diagnozuotų atvejų, iš kurių beveik 100 būtų gydomi intensyvios terapijos skyriuose, bet tai tik tiesioginė ekstrapoliacija, kuri gali būti klaidinga dėl mažesnio Lietuvos gyventojų tankumo ar kitų faktorių. Šiuo metu mirštamumo rodiklis susirgus COVID-19 yra 3,4 proc. Mirštamumo rodikliams turi įtakos vyresnių žmonių dalis visuomenėje ir nustatytas infekcijos atvejų skaičius.“

Šiuo metu Lietuva priklauso mažai viruso paplitimo zonai ir tikėtinas nediagnozuotų atvejų skaičius gali būti nedidelis, sako V. Kasiulevičius.

Tačiau, pasak jo, „sunkių virusinių plaučių uždegimų skaičiaus augimas ligoninėse būtų svarbus požymis, kad šalyje daug nediagnozuotų atvejų“.

Kokia koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos prognozė?

„Italijai tapus trečiu pagal dydį viruso protrūkio židiniu pasaulyje, infekcijos plitimas Europoje tapo gana intensyvus. Iki šiol nežinoma, ar persirgus COVID-19 infekciją susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Persirgus koronavirusų HCoV-OC43 ir HCoV-HKU1 sukeltomis infekcijomis imunitetas išlieka beveik 40 savaičių, persirgus SARS – ilgiau kaip metus. Neaišku, ar vystosi kryžminis imunitetas t. y. persirgus viena koronavirusine infekcija susidaro atsparumas kitai. Yra duomenų, kad sergant SARS infekcija susidaro antikūnai prieš HCoV-OC43 ir atvirkščiai. Tai gali būti gera žinia, kad bent dalis populiacijos sirgs lengvesnėmis formomis arba visai nesirgs“, – rašo V. Kasiulevičius.

Jo nuomone, labiausiai tikėtinas yra naujojo viruso sezoniškumo scenarijus:

„Kad SARS-CoV-2 išnyktų, būtina prieš šį sukėlėją visuomenės narių tarpe suformuoti stabilų ilgalaikį imunitetą, tačiau labiausiai tikėtinas yra viruso sezoniškumo scenarijus. Tikėtina, kad sušilus orams infekcijos plitimas sulėtės, infekcijos protrūkis šiaurės platumose tęsis iki balandžio mėnesio antros pusės, o lapkričio mėnesį ji vėl atsigaus. PSO skeptiškai vertina šį scenarijų. Viruso plėtra šiaurės ir pietų pusrutuliuose šį pavasarį, ypač gegužės mėnesį, duos daug atsakymų.“

Kokia SARS-CoV-2 patekimo į Lietuvą rizika šiuo metu?

„Nepaisant šiuo metu taikomo 14 dienų saviizoliacijos metodo, dalis parskridusių iš Italijos, Kinijos, Irano ar kitų viruso protrūkio zonų asmenų gali persirgti lengva COVID-19 forma ir nesikreipti į gydymo įstaigą. JAV studija rodo, kad tik 4 procentai amerikiečių susirgę kitomis koronavirusų sukeltomis infekcijomis kreipiasi į gydytojus. Reikia nepamiršti, kad Lietuvos oro uostai ir jūrų perkėlos nėra vienintelis galimas įvežtinės infekcijos šaltinis. Infekcija plinta ir kitose Europos šalyse. Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Olandija, Belgija, Šveicarija ar Jungtinė Karalystė kasdieną praneša apie keliasdešimt naujų atvejų. Nors šiose šalyse COVID-19 paplitimo dažnis 10–20 kartų mažesnis negu Italijoje Lietuvos piliečiams užsikrėtimo tikimybė visgi išlieka. Tikėtina, kad protrūkio zonose realus infekcijos paplitimas siekia arba artimiausiu metu pasieks 4-6 procentus populiacijos. Pietų Korėjoje atlikus mėginius 164 tūkstantiems žmonių nustatyti 5 procentai infekuotų asmenų. Intensyviai testuojant nustatoma daugiau lengvesnių formų, o tai savo ruožtu užtikrina mažesnius šios infekcijos mirštamumo rodiklius“, – „Facebook“ paskyroje rašo V. Kasiulevičius.

Ar Lietuvai reikia keisti COVID-19 nustatymo taktiką?

„Rekomenduotina papildyti išsaugant jau taikomas priemones. Kol pagrindiniu viruso plitimo šaltiniu išliko Italija, tokia viruso „sulaikymo“ taktika pasiteisino, tačiau augant užsikrėtusių skaičiui Europoje ir daugėjant infekcijos paliestų šalių jau artimiausiu metu teks pripažinti, kad lokalaus viruso plitimo tikimybė yra labai didelė. Todėl dėl užsikrėtimo SARS-CoV-2 tikslinga tirti ne tik buvusius per praėjusias 14 dienų endeminėse zonose, bet ir endeminėse zonose nebuvusius, bet į skubiosios medicinos skyrius ar pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas atvykusius karščiuojančius pacientus, kuriems atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą ar kompiuterinės tomografijos tyrimą nustatomi virusinei pneumonijai būdingi požymiai arba įtariama sunki ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos eiga nesant kitos aiškios tokios būklės priežasties“, – rašo V. Kasiulevičius.

Ką turi žinoti visuomenė?

VU profesorius ragina nepamiršti, kad kiekviena epidemija turi pradžią ir pabaigą.

„Kiekviena priemonė užtikrinanti didesnę socialinę distanciją yra nukreipta sulėtinti naujų užsikrėtimų skaičių, todėl laikantis didesnių atstumų nuo potencialių virusų nešiotojų bei atsisakant renginių, kuriuose didelė artimo kontakto tikimybė, sumažinsime spaudimą intensyvios terapijos skyriams ligoninėse ir užtikrinsime galimybę suteikti pagalbą labiausiai to reikalingiems. Asmens higienos priemonės yra efektyvios, nes vien rankų plovimas su muilu bent 20 sekundžių užsikrėtimo riziką sumažina 20 procentų. Virusas ant įvairių paviršių gali išlikti net iki 9 parų, todėl paviršių valymas tampa svarbiu ne tik atsakingų tarnybų, bet ir visuomenės uždaviniu. Paviršių dezinfekavimui naudojant 0.1% natrio hipochloritą (chloras!!!), 0.5% vandenilio peroksidą, 62% – 71% etanolio spiritą SARS-CoV-2 nužudome per 1 minutę“, – rašo V. Kasiulevičius.

Lietuvoje vasario 28 d. registruotas kol kas vienintelis oficialus koronaviruso atvejis, jis diagnozuotas 39 metų šiaulietei.

Kalbant apie pasaulinę statistiką, užsikrėtimo atvejų skaičius 95 valstybėse ir teritorijose viršijo 100 tūkst.; mirties atvejų yra 3,5 tūkstančio.

Naujausią koronaviruso statistiką pasaulyje galite rasti šioje nuorodoje.