Lietuvoje

2020.03.11 14:12

Prisiminė nepriklausomybės pradžią: žmonių pyktis dėl degalų ir genialus Aukščiausiosios Tarybos ėjimas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.11 14:12

„Žmonės net sakydavo mums, kad užtenka paskelbti nepriklausomybę ir kilsime į viršų“, – prisiminė Kovo 11-osios signataras Eugenijus Gentvilas. Visgi kurti valstybę nebuvo taip paprasta. Kaip sako portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai, tuo metu reikėjo ne tik užsitikrinti kitų valstybių pripažinimą, bet ir paaiškinti žmonėms, kad skirtingos nuomonės parlamente yra normalu.

Praėjo jau 30 metų nuo istorinio žingsnio, kuomet buvo paskelbta atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Signatarai prisimena, kokie iššūkiai sekė po valstybės atgimimą simbolizuojančios dienos, ir darbą parlamente, iš kurio žmonės tikėjosi geležinės vienybės, bet buvo nustebę išgirdę ir ginčus. Visgi klausimas „o kas dabar?“, kaip pasakojo signatarai, kilęs nebuvo. O kaip portalui LRT.lt kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Algirdas Jakubčionis, tuometis parlamentas padarė ir genialių ėjimų.

Kartoju, šita frazė – viena iš pačių geriausių Lietuvos politikos istorijoje.

Žmonės tikėjosi vienybės

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras E. Gentvilas portalui LRT.lt pasakojo, kad pirmosios dienos po nepriklausomybės paskelbimo buvo apimtos euforijos. Kaip pasakojo šiuo metu Seime dirbantis politikas, valstybės atkūrimui Sąjūdis buvo pasiruošęs – nemažai įstatymų projektų buvo paruošta iš anksto, darbas pajudėjo.

Tačiau neilgai trukus užgriuvo pirmasis nelengvas iššūkis – ekonominė blokada. E. Gentvilas prisiminė, kad Vyriausybė ėmėsi spręsti šią problemą, tačiau žmonės pyko: „Degalų, kuro nebuvo, žmonės pradėjo pykti, burnoti, kad kokio velnio atkūrėme tą nepriklausomybę, jei reikia mokėti tokią kainą. Sakyčiau, tuomet atėjo realybės laikotarpis.“

Žmonės prigludę prie gavarilkų ir klausydavosi, sakydavo „žiūrėk, kaip jie nesutaria“. Bet svarbiausia, kad sutarėme dėl nepriklausomybės.

Signataras prisiminė ne kartą girdėjęs kalbant, kad užteks tik atkurti nepriklausomybę ir Lietuva kils į geriausiai gyvenančių valstybių sąrašo viršų. Tačiau jis teigė jau tuomet supratęs, kad viskas nebus taip paprasta. Anot E. Gentvilo, kilusios problemos parodė, kad taip paprastai Sovietų Sąjungos palikti nepavyks.

„Po Kovo 11-osios prasidėjo darbas, kuriam trukdė Sovietų Sąjunga. Berods, jau kovo 23-ąją tankai buvo pasirodę Vilniaus gatvėse, o balandį prasidėjo blokada“, – prisiminė E. Gentvilas.

Jis taip pat kalbėjo, kad spaudimas buvo jaučiamas ir iš visuomenės. Žmonės tikėjosi, kad parlamente visi sprendimai bus priimami vieningai, todėl buvo nustebę ir nusivylę išgirdę nuomonių skirtumus bei politikų ginčus. Kaip sakė E. Gentvilas, nuomonių skirtumas demokratinėse valstybėse yra normalus procesas ir tik Sovietų Sąjungoje parlamente niekas niekada nebalsuodavo „prieš“.

„Kalbėdavau su žmonės ir sakydavau „matai, kaip skiriasi mūsų nuomonės dėl kažko? Tai lygiai taip pat ir parlamentarų nuomonės skiriasi.“ Mažuma neturi automatiškai paklusti daugumai, bet nepriklausomybės pradžioje žmonės taip ir įsivaizdavo – na kur matyta, kad pešasi, riejasi? O dargi tuo metu per Lietuvos radiją vyko nuolatinės posėdžių transliacijos. Žmonės prigludę prie gavarilkų ir klausydavosi, sakydavo „žiūrėk, kaip jie nesutaria“. Bet svarbiausia, kad sutarėme dėl nepriklausomybės“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Be to, jis pabrėžė ir tai, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo valdžios perdavimas visada vyko demokratiškai ir civilizuotai. Politikas prisiminė ir 1992-ųjų rinkimus, kuriuos Sąjūdis pralaimėjo: „Nors į valdžią ir atėjo ekskomunistinė partija, bet valdžios perdavimas įvyko pakankamai demokratiškai ir civilizuotai. <...> Iš principo, valdžių pasikeitimas nepriklausomoje Lietuvoje įvyko civilizuotai, ta tradicija tęsiasi ir toliau – ar tai būtų 2012, ar 2016 metų rinkimai. Neabejoju, kad ir 2020-ais metais viskas vyks civilizuotai.“

Svarbus uždavinys – pripažinimas

Signatarė Rasa Juknevičienė pasakojo, kad link Kovo 11-osios buvo einama nuosekliai. Pirmiausia vasario 24-ąją įvyko rinkimai, po kurių sekė posėdžiai, diskusijos, o kovo 10-ąją, kurios popietę Seimas susirinko į sesiją, buvo pradėti spręsti svarbūs procedūriniai klausimai – pirmininko išrinkimas, Konstitucijos pakeitimo klausimai. Po viso to sekė ir nepriklausomybės paskelbimas Kovo 11-ąją.

Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti politikė prisiminė, kad Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovybė po Kovo 11-osios turėjo sužiūrėti, kokios reakcijos atskrieja tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. O jau kitą dieną į susirinkimą rinkosi TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris turėjo pakeisti įstatymus taip, kad tarybinėms respublikoms palikti TSRS būtų sunkiau.

„Todėl skubėjome nepriklausomybę paskelbti kovo 11 dieną, kad viskas vyktų pagal tuomet galiojusius TSRS įstatymus“, – sakė R. Juknevičienė. Politikė vardijo po nepriklausomybės atkūrimo sekusius darbus, kurių, akivaizdu, netrūko. Kitos dienos vakare buvo surengtas ir uždaras deputatų posėdis, kuriame spręsti kai kurie klausimai, pavyzdžiui, dėl parlamento posėdžių transliavimo.

Visgi svarbu buvo, kad Lietuvos atkurtą nepriklausomybę pripažintų ir kitos valstybės. Tačiau tokio pripažinimo teko palaukti. Kaip pasakojo R. Juknevičienė, žūtbūt reikėjo, kad atkurtą valstybę ir Nepriklausomybės atkūrimo aktą pripažintų kitos valstybės.

„Kitą dieną po Kovo 11-osios tai dar buvo per anksti, nes reikėjo suformuoti Vyriausybę. Vakarai ir kiti turėjo pamatyti, kiek tvari mūsų valstybė bus, nes iš esmės kol kas buvo tik deklaracija. Dėl to mums reikėjo perimti visą teritorijos valdymą į savo rankas, o tam reikėjo Vyriausybės“, – prisiminė politikė, pridurdama, kad ir parlamente reikėjo suformuoti komisijas, struktūras, nudirbti kitus svarbius darbus.

Galiausiai pripažinimas iš kitų valstybių atėjo, tiesa, tam prireikė pergyventi Sausio 13-osios įvykius. Pirmoji 1991-ųjų vasarį tai padarė Islandija.

Vakarai ir kiti turėjo pamatyti, kiek tvari mūsų valstybė bus, nes iš esmės kol kas buvo tik deklaracija.

„Deja, reikėjo kraujo praliejimo, kad pasaulis pradėtų tvirtinti šitą procesą. O galutinai tik po pučo,1991-ųjų rugpjūtį, kai pučas Maskvoje žlugo, tada mes juokėmės, kad prasidėjo pripažinimų paradas. Varžėsi valstybės, kuri greičiau. Švedai iki šiol džiaugiasi, kad jie pirmieji ambasadą atidarė Vilniuje. Bet tai buvo po metų. O iki to laiko reikėjo išgyventi. Juk niekas nežinojo, kuo viskas baigsis.

Lietuvoje dar buvo tūkstančiai sovietinės armijos dalinių, Baltijos šalyse jų buvo dislokuota daug. Veikė visos KGB struktūros. Reikėjo išgyventi pirmomis dienomis, savaitėmis. Prasidėjo ekonominė blokada, <...> tada prasidėjo pirmosios rinkos ekonomikos užuomazgos, nes žmonės pradėjo kurą, benziną vežti iš aplinkinių respublikų, kaip tuomet vadindavo. Sienos buvo atviros, mes sienų neturėjome, tik su Lenkija buvo geležinė uždanga“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak politikės, niekas pasaulyje neturėjo patirties, kaip iš sovietinės, planinės ekonomikos pareiti į normaliai funkcionuojantį rinkos ekonomikos ūkį. Dėl to buvo diskusijų, neaiškumų, keitėsi Vyriausybės. Ji taip pat sakė, kad netrūko naivaus manymo, kad užtenka tik laisvės ir viskas savaime stos į savo vietas.

„Lietuva pradėjo ekonomiškai atsigauti tada, kai atsirado narystės Europos Sąjungoje perspektyva, kada radosi pirmieji rinkos ekonomikos daigai. Po įstojimo į Europos Sąjungą, šiandien galime sakyti, kad gyvename nepalyginamai kitokį ekonominį gyvenimą“, – sakė politikė.

Pradėjo taikyti prieš Lietuvą nukreiptas priemones

VU doc. dr. A. Jakubčionis kalbėdamas apie Aukščiausią Tarybą-Atkuriamąjį Seimą išskyrė keletą svarbių aspektų, išskiriančių tuometį parlamentą iš kitų: renkant jį dalyvavo bene didžiausias rinkėjų skaičius – daugiau nei 70 proc., jį sudarė kelios partijos, o balsavimas dėl nepriklausomybės buvo kone vienbalsis, nes jame susilaikė šeši deputatai, visi kiti balsavo „už“.

„Skelbiant aktą ir kelias dienas po to, vyravo euforija, kad Lietuva greitai bus pripažinta tarptautinės bendruomenės, tarptautinėje arenoje. Šitą viltį skatino, turbūt, tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo pripažinusios Baltijos šalių okupacijos. Neoficialiuose susitikimuose taip pat visos sakė, kad pripažįsta Lietuvos teisę į laisvę, bet paskelbus nepriklausomybę, pripažinti neskubėjo, nes iš tiesų, tame laikotarpyje Vakaruose buvo sergama, taip pavadinkime, „garbomanija“, – pasakojo istorikas.

Anot A. Jakubčiono, Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą priėmė kaip asmeninį įžeidimą. Jis priminė, kad M. Gorbačiovas 1990-ųjų sausį įtikinėjo, kad Lietuva neturi išeiti iš Sovietų sąjungos.

„Jo įtikinėjimai nepadėjo ir tai negalėjo jam nedaryti poveikio. Kitas dalykas, 1985-aisiais būtent kovo 11 dieną jis buvo išrinktas Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Vadinasi, jo politika, kaip šalies vadovo, reiškė vieną – atvedė po šešerių metų į Sovietų Sąjungos byrėjimo pradžią. Manau, kad tas dienų sutapimas irgi buvo labai gilus įžeidimas“, – kalbėjo A. Jakubčionis.

Sovietinė Baltarusija iš pradžių suformulavo tezę, kad reikia atsiimti tas teritorijas.

Kaip sakė istorikas, buvo imtasi įvairių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvą. Tai, pasak jo, galima apibūdinti kaip teritorinę dezintegraciją: „Suaktyvėjo vadinamųjų autonomijų kūrimas pietryčių Lietuvoje, prasidėjo diskusijos, kad Klaipėdą reikia prijungti prie Kaliningrado srities. Sovietinė Baltarusija iš pradžių suformulavo tezę, kad reikia atsiimti tas teritorijas, kurias ji perleido Lietuvai 1940-aisiais metais, o motyvas buvo nepakartojamas – jie sakė, kad tos teritorijos buvo perduotos socialistinei Lietuvai, o kadangi dabar Lietuvoje nėra socializmo, tai tas teritorijas reikia atsiimti. Tai yra, nuo valstybės santvarkos priklauso šalies teritorija.“

Galiausiai, visi Lietuvos veiksmai buvo paskelbti neteisėtai ir buvo pareikalauta juos panaikinti. Kitaip tariant, per visas sovietines struktūras buvo taikomas spaudomas. Taip pat buvo kuriami įvairūs prosovietiniai politiniai junginiai, pavyzdžiui, Nacionalinis gelbėjimo komitetas, pasisakęs prieš Lietuvos nepriklausomybę, pradėta aiškinti, kad Lietuvoje yra fašistinio tipo režimas.

Žengė genialų žingsnį

Kaip kalbėjo A. Jakubčionis, M. Gorbačiovas tuomet reikalavo sustabdyti visus aktus, grįžti į padėtį, kuri buvo iki kovo 11-osios. Tačiau Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas jam pareiškė, kad jie sustabdys kai kuriuos aktus, prasidėjus tarpvalstybinėms deryboms tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos.

„Čia yra genialus pasakymas, mano įsitikinimas, kad prasidėjus tarpvalstybinėms deryboms. Tai reiškia, kad Sovietų Sąjunga, pradėdama derybas su Lietuva, pripažįsta Lietuvą kaip valstybę, su kuria deramasi tarpvalstybiniu lygiu. Kartoju, šita frazė – viena iš pačių geriausių Lietuvos politikos istorijoje“, – teigė A. Jakubčionis.

Kai Lietuva sutiko derėtis, svarbiausi klausimai, pasak eksperto, buvo sovietų kariuomenės išvedimas, dėl Sovietų sąjungos nuosavybės likimo Lietuvoje, dėl pilietybės, ekonominių problemų, ryšių, transporto bei Sovietų Sąjungos piliečių statuso Lietuvoje.

Anot jo, pirmieji žingsniai link Europos Sąjungos buvo žengti 1991-ųjų rugpjūtį, kuomet Europos bendrijos šalys pareiškė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, turi teisę įsijungti į bet kokias europines struktūras.

Paklaustas, kokius svarbiausius šalies vidaus politikos klausimus teko spręsti po Kovo 11-osios, A. Jakubčionis kalbėjo, kad pirmiausia reikėjo kurti visas savos valdžios ir valdymo struktūras.

„Daug dėmesio buvo skiriama dėl valstybės turto, buvo priimtas įstatymas dėl privatizavimo, įstatymas dėl nacionalizuotos nuosavybės grąžinimo, jei ji išlikusi. Kitaip tariant, reguliuojami vidaus gyvenimo ekonomikos klausimai, kad būtų galima atsisakyti socializmo, kuris buvo ekonomikoje“, – komentavo A. Jakubčionis.

Jis taip pat akcentavo, kad buvo priimtas žemės reformos įstatymas, kuris paskelbė, kad žemė gali būti ir valstybinė, ir privati. Tai, pasak jo, buvo radikaliausias socializmo atsikratymas žemės ūkyje. Be to, įvedus talonus, pamažu buvo einama prie savos valiutos įsivedimo.

Gaisras Kaune
9
2021.05.07 11:55

Milžiniškas gaisras Kaune užgesintas: užsiliepsnojo metalo atliekos, didelis dūmų kamuolys buvo matomas iš toli

anksčiau įmonėje aptikta pažeidimų; atnaujinta 19.00
9
Saulius Skvernelis
2021.05.07 09:27

Skvernelis: rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių santuoką

palaiko „Šeimos maršo“ idėją; atnaujinta 17.18