Lietuvoje

2020.03.06 19:07

Naujasis kultūros viceministras – kalbos kursų tautinėms mažumoms sąskaita?

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.06 19:07

Kitą savaitę darbą pradėsiančio naujo kultūros viceministro išlaikymas vidutiniškai per metus turėtų kainuoti apie 45 tūkst. eurų. Tautinių mažumų atstovai sako, kad tai tėra biurokratinis žingsnis, o už tokią sumą valstybė galėtų organizuoti nemokamus kalbos kursus jos nemokantiesiems.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Adas Jakubauskas, tyrinėdamas tautinių mažumų identitetą, konstatavo faktą, kad tautinių mažumų bendrijoms trūksta dėmesio.

„Žmonės iš tiesų nežino, ar jie yra reikalingi valstybei. Mes netgi savo rekomendacijose parašėme, kad Lietuvos Respublika turi įpilietinti ne lietuvių tautybės piliečius, kad tie žmonės jaustųsi pilnaverčiais žmonėmis“, – sako A. Jakubauskas.

Apie įpilietinimą mokslininkai kalba jau seniai. Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą, įpilietinimas prasidėjo. Kitą savaitę darbą Kultūros ministerijoje pradės naujas kultūros viceministras ar viceministrė.

„Naujojo viceministro pareigybės reikia tam, kad per šiuos metus sėkmingai įgyvendintume Vyriausybės programos priemones. Tarp jų yra svarbios, susijusios su regionų politikos įgyvendinimu ir suplanuotais tam tikrais darbais, siekiant tolydesnės regionų kultūros politikos“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Šiuo metu kultūros ministro patarėjos pareigas eina Karolina Narkevič. „Patarėja Narkevič kaip dirba, taip ir toliau dirba patarėjos pozicijoje“, – teigia M. Kvietkauskas.

Taigi, vien Kultūros ministerijoje regionų politiką kuruos viceministras ir patarėja.

„Jeigu jau statomas koks nors vadovaujantis asmuo, viceministras su įgaliojimais, tada apskritai pasimetama. Yra departamentas, kuris už tai atsako, jis yra prie Ministrų Tarybos, todėl viceministro atsiradimas yra dar viena biurokratinė grandis, o mes visi norime, kad Lietuvoje būtų pūkuota, balta, gražu ir mažiau biurokratijos. Lietuvoje biurokratinis aparatas yra labai didelis. Aš kategoriškai prieš bet kokį didinimą“, – pabrėžia Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.

Tautinių bendrijų pirmininkui pritaria ir jo pavaduotoja Gunta Rone. „Dar vienas biurokratinis aparatas. Vietoje to, kad jie rinktų iš mūsų medžiagą ir įvairias nuomones, pagalbos iš tokio pareigūno mes nesitikime“, – pažymi ji.

Kaip bebūtų, nuspręsta, kad naujas viceministras bus skiriamas. Negana to, Vyriausybė sudarė ir naują komisiją tautinių mažumų klausimams spręsti. Nuo šiol tautinėmis mažumomis Lietuvoje rūpinsis kultūros viceministras, kultūros ministro patarėja, komisija prie Vyriausybės tautinių mažumų klausimams, Tautinių mažumų departamentas ir valstybės įkurti Tautinių bendrijų namai.

Kalbos kursams finansavimo neskiria

Kiek kainuos visų besirūpinančių tautinėmis mažumomis išlaikymas, suskaičiuoti sunku. Vien naujo kultūros viceministro pareigybė per metus kainuos apie 45 tūkst. eurų, nors pinigų Valstybinės kalbos kursams organizuoti esą trūksta.

„Ar valstybė nori integruoti tas tautines mažumos, kad jie pilnavertiškai dalyvautų ir darbo rinkoje, ir politiniuose procesuose, ir kituose dalykuose. Jeigu mes norime, kad žmonės būtų visiškai įpilietinti, jie turi mokėti valstybinę kalbą. Tokie kursai turi vykti, kad žmonės turėtų tam tikrą lygmenį ir galėtų kalbėti bei rašyti valstybine kalba“, – akcentuoja A. Jakubauskas.

Kursus už simbolinę penkių eurų kainą per mėnesį organizuoja valstybės įkurti Tautinių bendrijų namai, tačiau valstybinės kalbos kursams valstybė finansavimo neskiria.

Įstaigos vadovė Alvyda Gedaminskienė sako, kad kasmet ieškoma naujų rėmėjų.

„Yra tas faktas, kad mes paprastai neorganizuojant tol, kol mes neturime sukaupę arba tvirtai nežinojome, kad tikrai bus atlygis mokytojui. Pinigus gauname iš projektų. Turėjom du europinius projektus, kur galėjome mokyti ženkliai daugiau žmonių. Šitaip po siūlelį gaunasi tas mokytojo atlyginimas.

Norinčiųjų yra daug. Yra be galo sudėtinga atsakyti jaunam žmogui, kuris su ašaromis arba su mažu vaiku ateina ir sako neturintis pinigų eiti į komercinius kursus“, – pasakoja A. Gedaminskienė.

Trūksta valstybės pagalbos

Tautinėms mažumoms pagalbos ranką ištiesti bandė ir Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“. Vienus kursus surengė iš savo resursų, bet mokyti tautines mažumas lietuvių kalbos be valstybės pagalbos daugiau ja nepajėgia.

„Ši sritis yra deganti, turint omenyje, kiek dabar atvažiuoja užsieniečių iš rusakalbių šalių, iš Ukrainos, ir Rusijos, ir Baltarusijos. Norint šiuos žmones išmokyti lietuvių kalbos, integruoti į mūsų visuomenę ir neleisti jiems tapti galbūt rusiškos propagandos aukomis, svarbu, kad jie kuo greičiau išmoktų kalbą“, – pabrėžia Agnė Camara.

Anot Tautinių mažumų departamento, šiemet žadama kalbos kursų nupirkti už 25 tūkst. eurų, tačiau kol kas tai tik pažadai.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.