Lietuvoje

2020.03.08 11:26

Tie, kurių pakalbinti nespėjome: prisiminkime jau išėjusius signatarus

Prieš 30 m., kovo 11-ąją, už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą balsavo 124 deputatai, 6 susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas.

LRT TELEVIZIJA nuo lapkričio rodė, o interneto svetainė LRT.lt publikavo susitikimus su signatarais. Tačiau 37-ių jų pakalbinti nespėjome.

Kviečiame juos prisiminti.

Tie, kurių pakalbinti nespėjome: prisiminkime jau išėjusius signatarus

Tai Povilas Aksomaitis (1938 – 2004), Nijolė Ambrazaitytė (1939 – 2016), Kazimieras Antanavičius (1937 – 1998), Mykolas Arlauskas (1930 – 2020), Julius Beinortas (1943 – 2019), Vladimiras Beriozovas (1929 – 2016), Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 – 2010), Medardas Čobotas (1928 – 2009), Juozas Dringelis (1935 – 2015), Balys Gajauskas (1926 – 2017), Romualda Hofertienė (1941 – 2017), Gintautas Iešmantas (1930 – 2016), Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 – 2010), Vidmantė Jasukaitytė (1948 – 2018), Antanas Karoblis (1940 – 2007), Juozas Karvelis (1934 – 2018), Česlovas Kudaba (1934 – 1993), Bronislovas Lubys (1938 – 2011), Jonas Mačys (1938 – 2012), Jokūbas Minkevičius (1921 – 1996), Birutė Nedzinskienė (1955 – 1994), Romualdas Ozolas (1939 – 2015), Vytautas Paliūnas (1930 – 2005), Algirdas Patackas (1943 – 2015), Petras Poškus (1935 – 2004), Antanas Račas (1940 – 2014), Gintaras Ramonas (1962 – 1997), Liudvikas Saulius Razma (1938 – 2019), Algirdas Ražauskas (1952 – 2008), Liudvikas Simutis (1935 – 2014), Valerijonas Šadreika (1938 – 1991), Lionginas Šepetys (1926 – 2017), Pranciškus Tupikas (1929 – 2015), Algimantas Vincas Ulba (1939 – 2012), Kazimieras Uoka (1951 – 2016), Eduardas Vilkas (1935 – 2008), Alfonsas Žalys (1929 – 2006).

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

LRT.lt primena, kad Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės ir 1991 m. sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis.

Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo.

Jau kitą dieną, sausio 9-ąją, Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Dar po kelių dienų, sausio 12 d., Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai.

Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, parlamento.

Laisvės ir nepriklausomybės siekis pareikalavo aukų – gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių.

Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos ir Vengrijos.

Galiausiai Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. liepos 29 d. tarp Lietuvos ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

Parengė Vismantas Žuklevičius