Lietuvoje

2020.03.05 12:53

Bakas apie VSD skandalą: rizikuojame tapti panašūs į Rytų kaimynes

atnaujinta 13.25

Parlamentaras Vytautas Bakas kartoja, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė neteisėtai spaudė šios žvalgybos institucijos pareigūną prisipažinti, kad jis yra pranešėjas, pateikęs informaciją apie į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinkos narių ir šio posto siekusio Vygaudo Ušacko sekimą. VSD direktorius Darius Jauniškis ketvirtadienį pripažino, kad jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kvietėsi minėtą pareigūną ir šio klausė, ar jis yra pranešėjas.

„Ponas Jauniškis turi didelę komandą kvalifikuotų žmonių. Aš siūlyčiau pasivkiesti teisininką. Įstatymas nėra ilgas – yra draudžiamas bet koks neigiamas poveikis pranešėjui“, – žurnalistams Seime sakė V. Bakas.

„Tai nėra normalus atvejis. Jeigu vadovai vertina spaudimą pranešėjui kaip normalų įvykį, tai yra mūsų nelaimė“, – pridūrė jis.

Bakas apie VSD skandalą: situaciją išsiaiškinti būtina – kitaip tapsime panašūs į Rytų kaimynes

VSD teigia, kad informacijos apie pranešime minimus asmenis maždaug 60 asmenų nerinko, bet galėjo tikrinti informaciją.

D. Jauniškis sakė, kad pats yra informuotas apie pranešėjo tapatybę. Šis darbuotojas pats prisipažino įgijęs pranešėjo statusą už vidaus kontrolę atsakingiems imuniteto pareigūnams.

Pranešimą apie viešajam interesui grėsmę keliantį pažeidimą padaręs asmuo turi teisę į konfidencialumą, draudžiama jo atžvilgiu daryti neigiamą poveikį – atleisti, perkelti į žemesnes pareigas, priekabiauti ar mažinti atlyginimą.

Asmeniui, jau turinčiam pranešėjo statusą, gali priklausyti atlyginimas, kompensacija, teisė į nemokamą teisinę pagalbą, jis taip pat gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Bakas teigia, kad VSD vadovybė neturėjo teisės klausinėti darbuotojo, ar jis turi tokį statusą. Politikas atkreipė dėmesį, kad darbuotoją išsikvietęs R. Bridikis pats minimas pranešime kaip galbūt davęs neteisėtus nurodymus.

„Direktoriaus pavaduotojas Bridikis kviečia pranešėją, tardo jį, ar jis yra pranešėjas. Dar daugiau, kai žmogus pasako taip, jo klausia, ar yra dar pranešėjų VSD. Mano vertinimu, tai yra poveikis pranešėjui, kas yra neleistina pagal įstatymą, draudžiama. Jeigu tai pasitvirtintų, tokį poveikio faktą galima vertinti kaip priesaikos sulaužymą ir grubų įstatymo pažeidimą, nes vadovams draudžiama bet kokiomis formomis daryti spaudimą pranešėjams“, – tvirtino Seimo narys.

Jis sakė besitikintis, kad už pranešėjų apsaugą atsakinga Generalinė prokuratūra įspės VSD vadovus dėl neteisėto poveikio darbuotojui.

Sako, kad Lietuva rizikuoja tapti panaši į rytines kaimynes

V. Bakas pareiškė informaciją iš pranešėjo pirmą kartą gavęs 2019 metų balandį. Tada jis iki liepos kelis kartus susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Žydrūnu Bartkumi, o ši institucija nusprendė gautus duomenis perimti patikrinimui.

Politikas taip pat sakė situaciją telefonu aptaręs su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, su juo taip pat buvo susitikęs liepą.

„Procesas buvo teisėsaugos institucijos rankose ir tik šių metų sausio mėnesį, kada gavau informacijos po vieno komiteto posėdžio, kad procesas tarsi baigėsi, aš nusprendžiau kreiptis oficialiai į STT ir generalinį prokurorą prašydamas galutinio atsakymo, koks gi priimtas sprendimas“, – teigė Seimo narys.

Jis tvirtino šių atsakymų negavęs iki šiol, todėl inicijavo parlamentinį tyrimą, kuriam kol kas nepritarė nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, nei Seimo valdyba.

„Nėra aišku, kokį sprendimą priėmė teisėsaugos institucijos. Nėra aišku nieko“, – sakė parlamentaras.

Anot jo, visiškai išsiaiškinti situaciją būtina: „Kitaip mes tapsime praktiškai kažkuria prasme panašūs į mūsų rytinius kaimynus, kai tu gali užsakyti informaciją apie savo politinį oponentą ar verslininką“.

„Lietuva pergyveno tą laikotarpį. Aš noriu, kad mūsų žvalgybos tarnybos dirbtų civilizuotai ir nekiltų abejonių čia dirbančių vadovų ir pareigūnų vykdomais veiksmais“, – kalbėjo V. Bakas.

Pasak jo, demokratinėse šalyse yra susiklosčiusi praktika, kad prie asmens duomenų be pagrindo negali lįsti joks žvalgybos pareigūnas. Pranešėjas mano, kad minimi duomenys apie G. Nausėdos aplinką ir V. Ušacką buvo tikrinami be teisinio pagrindo.

V. Bakas taip pat sakė besitikintis, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas arba Seimo valdyba persigalvos dėl parlamentinio tyrimo būtinumo. Tam neįvykus, jis pats žada parengti iniciatyvą atlikti tokį tyrimą.

Politikas tvirtino ketvirtadienį ryte susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu. Anot jo, ministras pirmininkas pritarė, kad būtų atliktas parlamentinis tyrimas.

VSD vadovas: tardymo nebuvo

VSD direktorius D. Jauniškis ketvirtadienį sakė, kad jo pavaduotojo R. Bridikio pokalbio su darbuotoju metu jis nebuvo spaudžiamas atsakyti, ar gavo pranešėjo statusą. Anot direktoriaus, tai buvo tik paklausimas, turint omenyje paaiškėjusias aplinkybes, leidusias pranešėją atpažinti.

D. Jauniškis tvirtino, kad klausimai apie jo statusą ir kitus kolegas pranešėjus darbuotojui buvo užduoti siekiant aiškintis, kokia VSD informacija išeina už departamento ribų.

VSD vadovas taip pat pareiškė manantis, kad V. Bako įsuktas politinis procesas kompromitavo pranešėjų apsaugos institutą, o pareigūnas tapo „politinių iniciatyvų įrankiu ir auka“.

D. Jauniškis taip pat sakė, kad VSD nesilaiko selektyvaus požiūrio į jokias politines jėgas ar kandidatus, žvalgybos institucijos atstovai buvo susitikę su įvairių kandidatų ar pretendentų į prezidentus aplinkomis dėl skirtingų priežasčių. Visgi jis toliau konkrečiai neįvardija, ar pranešėjo sąraše minimi G. Nausėdos aplinkos žmonės iš tikrųjų buvo tikrinami.

Anot VSD direktoriaus, pranešėjo tapatybę žino jis pats, pavaduotojas R. Bridikis ir už imunitetą atsakingi pareigūnai.

Bakas apie VSD skandalą: situaciją išsiaiškinti būtina – kitaip tapsime panašūs į Rytų kaimynes