Lietuvoje

2020.03.13 05:30

Užburtas ratas Vilniaus rajone: lietuviškų grupių savo atžaloms trokštantys tėvai atsimuša į sieną

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.13 05:30

Vilniaus rajone ir taip aitrias tautines bėdas dar labiau aštrina ugdymo lietuvių kalba klausimas. Tėvai tikina, kad vietos valdžia piktybiškai nesteigia lietuviškų ikimokyklinukų grupių. Dalis tų, kurie nori, kad vaikas mokytųsi lietuvių kalba, ir neturi tokios galimybės, gyvenamąją vietą deklaruoja Vilniuje ir ten vežioja savo atžalas. O tai įsuka užburtą ratą: jei gyvenamoji vieta kitur, tad ir tariamai poreikio steigti grupę nėra. 

Neseniai kilo triukšmas, kai Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaimo gyventojai pasipiktino merės žodžiais apie esą „išgalvotus“ sąrašus vaikų, kurių tėvai pageidauja ugdymo lietuvių kalba.

Vilniaus rajono Rastinėnų kaimo gyventoja Rugilė Juškevič, viena iš tėvų, pasirašusių raštą su reikalavimu pagrįsti savo teiginį arba atsiprašyti, tikino, kad į valdžios duris dėl ikimokyklinukų grupių lietuvių kalba Vilniaus rajone beldžiamasi metų metus, tačiau viskas bergždžiai.

„Daro viską piktybiškai, kad rajone žmonės nedeklaruotų gyvenamosios vietos. Juk deklaravę jie automatiškai ir balsuotų Vilniaus rajone. Ir išbalsuotų tą valdžią, kuri čia 20 metų sėdi. Tokia mano asmeninė nuomonė“, – sakė R. Juškevič.

Taip pat skaitykite

Panaši bėda buvo ir Ažulaukėje, bet nuo praėjusių metų čia įsteigta daugiau lietuviškų ikimokyklinukų grupių, o nuo rugsėjo bus dar viena – mokykla sulaukė dar 18 prašymų.

Tiesa, iniciatyvos statyti pradinio ugdymo skyrių Ažulaukėje ėmėsi ne savivalda, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija pranešė nuolat sulaukianti Vilniaus rajono tėvų prašymų steigti lietuviškas grupes.

Tiesa, Vilniaus rajono merė Marija Rekst sakė negalinti suskaičiuoti, kiek lietuviškų grupių reikėtų jos vadovaujamame rajone. O ugdymo lietuvių kalba grupių stygių ji pavadino sąlygine problema.

„Pastebėtina tai, kad nemaža dalis tėvelių, laukiančių eilėse ir norinčių leisti savo vaikus į Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžius darželius priemiestinėse gyvenvietėse (Riešės, Avižienių, Pagirių ir kt.), yra kitų savivaldybių nuolatiniai gyventojai“, – sakė merė.

Tačiau ji patikino, kad savivaldybė stengiasi patenkinti visų poreikius – ir šeimų, siekiančių savo vaikus ugdyti lenkų kalba, ir tų, kurie nori lietuvių kalbos. Savivaldybės vadovė patikino, kad pastaraisiais metais daugiausia investuota į grupių lietuvių kalba steigimą.

„Valdžia mus ignoruoja“

Vilniaus rajono Riešės miestelyje yra lietuviškas vaikų darželis, jame – keturios grupės. Kaip pasakojo vietos gyventojai, jose – nė vienos laisvos vietos.

„Jei šeima nėra daugiavaikė, patekti į jį nėra jokių galimybių. Mus gelbsti privatūs lietuvių darželiai, tačiau ir jų nepakanka. Tenka laukti eilėje, kol vaikui gausi vietą. Išties pas mus, Riešėje, liūdna padėtis“, – pasakojo Riešės bendruomenės pirmininko pavaduoja Gražina Zizienė.

Riešės bendruomenė, kaip ir kitų Vilniaus rajono miestelių gyventojai, inicijavo prašymų steigti lietuviškas grupes rinkimą dar 2012-aisiais.

„Tačiau rajono valdžia mus ignoruoja“, – sakė G. Zizienė.

Pasak bendruomenės atstovės, daug šeimų deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje ir veža savo atžalas į darželius sostinėje.

Ji pasakojo, kad neseniai padėtis dar pasunkėjo, mat lietuviškas Riešės darželis įvedė taisyklę, kad vietą vaikui gali gauti tik tos šeimos, kurios gyvenamąją vietą Riešėje yra deklaravusios bent dvejus metus.

„Naujai rajone besikurianti šeima neturi jokios galimybės leisti vaiką į darželį Riešėje. Mūsų padėtis keista. Bet rajono valdžia, kuri yra lietuviško darželio steigėja, prieš kelerius metus vietoj dviejų grupių padarė keturias ir mano padariusi viską, ką reikia “, – sakė G. Zizienė.

Riešės bendruomenė svarstė, kad jiems tiktų ir modulinis pastatas esamo darželio teritorijoje, kurioje vietos laikinam statiniui pakaktų.

„Bet tokio noro rajonas neturi. Tiesiog nepripažįstamas toks poreikis. Mūsų bėdos ignoruojamos“, – kalbėjo bendruomenės pirmininko pavaduotoja.

Nuolat gauna tėvų prašymų

Įprastai savivaldybė yra bendrojo ugdymo įstaigų steigėja, tačiau Vilniaus rajone tokio vaidmens imasi ir ŠMSM.

ŠMSM duomenimis, iš viso ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose lietuvių kalba Vilniaus rajone ugdoma 8316 vaikų (įskaitant ir švietimo įstaigas, priklausančias ŠMSM), kitomis kalbomis (rusų ir lenkų) – 6002 vaikai.

Iš viso Vilniaus rajone ŠMSM koordinuojamose mokyklose veikia 41 ikimokyklinio ugdymo grupė, mokosi 621 ikimokyklinio amžiaus vaikas ir 2869 mokiniai (įskaitant priešmokyklinio amžiaus vaikus).

Vilniaus, Šalčininkų rajono savivaldybėse ŠMSM yra įsteigusi 10 mokyklų. Kai kurios jų turi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių. Be to, Mickūnuose ir Rudaminoje veikia lopšeliai-darželiai. Šiose įstaigose ugdymas vyksta lietuvių kalba.

„Ministerija nuo 2012 m. reguliariai gauna tėvų ar bendruomenių prašymus dėl ikimokyklinio ugdymo grupių ar bendrojo ugdymo klasių steigimo Vilniaus rajono gyvenvietėse, ypač Rudaminoje, Bukiškyje, Buivydiškėse, Lavoriškėse, Vaidotuose, Rastinėnų Bubose, Ažulaukėje“, – LRT.lt paaiškino ŠMSM atstovai.

Kitose vietovėse, išskyrus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, ŠMSM savininko teises ir pareigas įgyvendina tik mokyklose, kurios vykdo muzikos, dailės specializuoto ugdymo programas. Tokios mokyklos veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miesto savivaldybėse.

Ministerija taip pat yra steigėja socializacijos centrų, kurie veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Šilutės rajono savivaldybėje. Taip pat ir aklųjų ir kurčiųjų ugdymo centrų, skirtų vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Problemą išsprendė ministerija

„Faktas, kad problema egzistuoja. Mūsų skaičiavimais, apie 5000–7000 Vilniaus rajono vaikų kasryt vežami į švietimo įstaigas Vilniuje. Daug metų kovojame, kad būtų sukurta elektroninė vaikų apskaitos sistema, bet vietos valdžia, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, bijo to kaip velnias kryžiaus“, – kritikos negailėjo Vilniaus rajono tarybos narys Centro dešinės koalicijos atstovas Vaidas Augūnas, pats gyvenantis Vilniaus rajone, Ažulaukėje.

Jo sūnus – antrokas. V. Augūnas pasakojo sulaukęs siūlymų vaiką leisti į lenkišką mokyklą.

„Kodėl gyvendamas Lietuvoje turiu vaiką leisti į nelietuvišką mokyklą?“ – retoriškai klausė politikas.

Tiesa, Ažulaukėje, kur jis gyvena, problema buvo išspręsta.

„Anksčiau 32 vaikai – darželinukai ir pradinukai – mokėsi 38 kv. metrų patalpoje. Nuo praėjusių metų turime naują mokyklą. Ji pastatyta už Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtas lėšas. Įstatymai reglamentuoja, jog švietimo įstaigas privalo steigti savivaldybės, tačiau dviejuose rajonuose – Vilniaus ir Šalčininkų, jos to nedaro. Ir jeigu ne Švietimo ministerijos pastangos ir lėšos, lietuviškų mokyklų šiuose rajonuose, ko gero, visai neliktų“, – kalbėjo V. Augūnas.

Anot jo, Ažulaukės gyventojai prašė rajono valdžios lietuviškam ugdymo skyriui perduoti greta esantį ir jau dešimtmetį tuščią buvusios lenkiškos mokyklos pastatą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad ten bus kuriamas muziejus.

Formuos ketvirtą lietuvišką grupę

Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriuje veikia trys ikimokyklinio ugdymo grupės, jos visiškai užpildytos, ten ugdomi 45 vaikai.

Kaip sakė Eitminiškių gimnazijos direktorė Živilė Krasauskienė, nuo kitų mokslo metų bus steigiama ketvirta grupė, mat 18 tėvų pateikė prašymus vesti savo vaikus į lietuvišką grupę.

„Derinsime šį klausimą su savo steigėja ministerija. Tikrai yra tokių grupių poreikis“, – sakė Ž. Krasauskienė.

Ji sakė, kad mokyklą lanko daug vaikų iš mišrių šeimų. Ažulaukėje įsteigtos ir keturios pradinės klasės, jos kol kas pildosi. Iš viso pradinio ugdymo skyrių lanko apie 80 vaikų.

Problema tarsi nematoma

„Tėvų reikalavimai pagrįsti. Vilniaus rajone gyvena daug jaunų šeimų, jos neturi galimybės leisti savo vaikų į darželius ir mokyklas gyvenamoje vietoje, vežioja vaikus į Vilnių. Tai absurdiška. Vietos valdžia nuolat kartoja, kad nėra poreikio, nėra tiek vaikų, o tai nėra tiesa“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Centro dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas.

Anot G. Kazėno, esama padėtis, kai rajone gyvenantys tėvai suranda galimybių gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniaus mieste, kad galėtų ten į lietuvišką mokyklą ar darželį vesti savo vaiką, sukūrė užburtą ratą.

„Taip problema tampa tarsi nematoma. O merė tuo remdamasi skalambija, kad nėra poreikio, nėra tiek gyventojų“, – pabrėžė politikas.

Tiesa, kad gyventojų galbūt yra daugiau, nei deklaruota, nurodoma ir pačios Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje. Tarkim, praėjusių metų Riešės seniūnijos ataskaitoje parašyta taip: „Gyventojų registro duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. Riešės seniūnijoje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius – 6787. Pastebima, kad faktiškai gyvenančių gyventojų skaičius seniūnijoje gali siekti iki 8 tūkst, nes daug gyventojų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus ar kituose miestuose. Pastaraisiais metais gyventojų skaičius Riešės seniūnijoje nuolat augo.“

Kad lietuviškos grupės paklausios, rodo ir Mickūnų patirtis: šios seniūnijos ataskaitoje nurodoma, kad lietuvių vaikų lopšelį-darželį lanko 77 vaikai, lenkų vaikų lopšelį-darželį – 69.

„Kiekvienas racionaliai nusiteikęs vadovas siektų, kad kuo daugiau žmonių deklaruotų savo gyvenamąją vietą, juk taip mokesčių rajone būtų sumokama daugiau. Dabar tėvai jaučiasi kalti, kad nori Lietuvoje savo vaikus ugdyti valstybine kalba. Niekur tokio absurdo nerastum“, – svarstė G. Kazėnas.

Jis mano, kad Vilniaus rajono biudžeto dalis, surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio, tėvams deklaravus realią gyvenamąją vietą, išsipūstų apie trečdalį.

„Tačiau čia yra tautinis aspektas. Šis klausimas jautrus, mes visi tai suprantame“, – sakė G. Kazėnas.

Taip pat skaitykite

Merė mano, kad tai sąlyginė problema

Kaip paaiškino Vilniaus rajono merė Marija Rekst, rajone veikia dviejų pavaldumų švietimo įstaigos, teikiančios ugdymą lietuvių mokomąja kalba.

„Todėl negalime nustatyti tikro ugdymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas poreikio. Tik nuodugniai išanalizavus ir nustačius poreikį galima numatyti tolesnius žingsnius siekiant steigti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ar švietimo įstaigas“, – merės žodžius perdavė savivaldybės atstovai.

Anot M. Rekst, kiekvienais metais švietimo sričiai skiriama beveik pusė savivaldybės biudžeto.

„Švietimo įstaigos modernizuojamos, statomi priestatai ar naujos įstaigos. Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose nuolat auga gyventojų skaičius ir daugėja jaunų šeimų su vaikais, atitinkamai auga jų poreikiai ugdyti vaikus pagal ikimokyklinio ugdymo programas, todėl kai kuriose rajono vietovėse išlieka vietų trūkumo darželiuose problema.

Tačiau duomenys rodo, kad tai sąlyginė problema, nes tėvai dažnai registruoja vaiką į ugdymo įstaigą, o leisti į darželį neketina, pavyzdžiui, 2019–2020 m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo laisvos 56 vietos į grupes lietuvių ugdomąja kalba ir 30 vietų – į grupes lenkų ugdomąja kalba.

Pastebėtina tai, kad nemaža dalis tėvelių, laukiančių eilėse ir norinčiųjų leisti savo vaikus į Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžius darželius priemiestinėse gyvenvietėse (Riešės, Avižienių, Pagirių ir kt.), yra kitų savivaldybių nuolatiniai gyventojai“, – sakė merė.

Įsteigė septynis vaikų darželius

Kaip paaiškino Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, siekdama patenkinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo poreikį, savivaldybė nuo 2007 m. įsteigė 7 naujus darželius. Mickūnuose, Lavoriškėse, Rudaminoje ir Sudervėje jau veikė ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių steigėja buvo ŠMSM.

„Ugdymas ten buvo vykdomas tik lietuvių kalba. Minėtose vietovėse savivaldybė, atsižvelgdama į susiklosčiusį poreikį ir tėvų pageidavimus, steigė ikimokyklinio ugdymo grupes lenkų ugdomąja kalba. Nemenčinėje, Avižieniuose naujuose darželiuose buvo įsteigtos tiek lietuvių, tiek lenkų kalba ugdomos grupės. Riešės gyvenvietėje, kur gyventojai deklaravo didžiausią poreikį dėl grupių lietuvių kalba, buvo įsteigtos būtent tokios grupės“, – aiškino savivaldybės atstovai.

2015–2018 m. Vilniaus rajone pastatyti 4 nauji švietimo įstaigų priestatai, kuriuose įrengtos patalpos ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.

„Verta pažymėti, kad didžia dalimi savivaldybė investavo į lietuvių kalba ugdomų grupių steigimą: Riešės vaikų darželyje (lietuvių), Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje (lietuvių), Bezdonių „Saulėtekio“ (lietuvių), Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinėje mokykloje – lenkų kalba, iki šiol Sudervėje buvo ŠMSM įsteigtos grupės lietuvių kalba“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Kaip rodo Vilniaus rajono savivaldybės pateikti duomenys, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Vilniaus rajone atidarytos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės: Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriuje (lenkų ugdomąja kalba), Pakenės Česlavo Milošo pagrindinėje mokykloje (lenkų), Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje (lietuvių), Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijoje (lietuvių).

Taip pat savivaldybė Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, įsteigė specialiąsias klases (1–4 klases) lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba bei Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje – specialiąsias klases (5–10 klases) lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba.

„Pagaliau pavyko pasiekti bendrą sutarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija diegiant bendrą centralizuotą vaikų registracijos ir priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes informacinę sistemą, kuri leis nustatyti tikslų norinčių patekti į įstaigas vaikų skaičių ir reguliuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą vietovėse, kur šis poreikis yra didžiausias.

Bendros sistemos sukūrimas padės išspręsti savivaldybėje iškilusius sunkumus dėl ikimokyklinio ugdymo – galima bus tikslingai planuoti ir formuoti vaikų srautus ir grupes, bus užtikrinta skaidri lankančių ir pageidaujančių lankyti grupes vaikų apskaita. Taip pat vaikų tėvai (globėjai, rūpintojai) prašymus galės teikti elektroniniu būdu“, – aiškino merė.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, šiuo metu įgyvendinami arba artimiausiu metu planuojami šie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą didinantys projektai:

Marijampolio vaikų lopšelio-darželio modernizavimas, praplečiant pastatą;

Skaidiškių mokyklos-darželio pastato modernizavimas;

Pagirių vaikų darželio „Pelėdžiukas“ priestato įrengimas 6 ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti (100 vietų);

Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio pastato ir ugdymo aplinkos modernizavimas;

Vaidotų mokyklos-darželio „Margaspalvis aitvarėlis“ renovacija ir modernizavimas;

Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio pastato modernizavimas;

Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pastato renovacija ir modernizavimas bei naujo vaikų darželio (125 vietos) statyba Didžiosios Riešės gyvenvietėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras:

„Kad padidėtų ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumas valstybine kalba Vilniaus rajone, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2012 įsteigė 3 naujus mokyklų skyrius: Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrių, Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyrių, Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrių.

2015–2019 m. ministerija Vilniaus rajone įsteigė 14 naujų ikimokyklinio ugdymo grupių.

2015 m. įsteigtos 4 ikimokyklinio ugdymo grupės Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje, Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyriuje, Riešės gimnazijos Bendorėlių ikimokyklinio ugdymo skyriuje (vėliau grupė perkelta į Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyrių).

2016 m. įsteigtos 3 ikimokyklinio ugdymo grupės Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriuje. 2018 m. įsteigta 1 grupė Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriuje, 3 Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriuje, 1 Mickūnų vaikų lopšelyje-darželyje. 2019 m. įsteigtos 2 ikimokyklinio ugdymo grupės Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriuje.

2020 m. numatome įsteigti dar 4 naujas ikimokyklinio ugdymo grupes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2012 metų yra pastačiusi arba kapitališkai suremontavusi 10 naujų mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba.

Pavyzdžiui, Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje 2012 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, o 2019 m. pastatyti moduliniai pastatai. 2016 m. atliktas Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos pastato dalies remontas ir įsteigtas Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Vaidotų ikimokyklinio ugdymo skyrius.

1998–2014 m. pastatyta Lavoriškių gimnazija. 2009 m. – Eitminiškių gimnazija. 2019 m. pastatytas gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus pastatas. 2004 m. pastatyta Riešės gimnazija, 2017 m. pastatytas priestatas, 2016 m. pastatytas Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrius.

ŠMSM taip pat pastatė ir perdavė Vilniaus rajono savivaldybei šių mokyklų pastatus: Rudaminos „Ryto“ gimnazijos priestatą 2012 m.; Kalvelių „Aušros“ gimnaziją 2006 m.; Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnaziją 2013 m.; Paberžės „Verdenės“ gimnazijos priestatą 2017 m.; Nemenčinės Gedimino gimnaziją 2008 m.“