Lietuvoje

2020.03.04 14:44

Ekspertai pasisakė apie VSD galimai rinktą informaciją: jei paviešinta tiesa, tai blogiau už Votergeitą

Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.04 14:44

„Jei žaibas trenkia penkis kartus į tą pačią vietą, kyla įtarimų“, – svarstė portalo LRT.lt kalbinti politologai, paklausti apie paviešintą informaciją, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas vadovybės liepimu 2018-2019 metais rinko informaciją apie kelioliką asmenų, tarp jų ir tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką. Pats VSD tokią informaciją kategoriškai neigia.

Kaip naujienų agentūra BNS paskelbė trečiadienį ryte, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

Jeigu kažkas šioje informacijoje yra panašaus į tiesą, tai apimtis ir taikiniai – čia yra daugiau nei Votergeitas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius portalui LRT.lt komentavo, kad nors tokia situacija Lietuvoje ir yra išskirtinė, patikėti, kad taip susiklostė, jo manymu, nėra sudėtinga.

„Lietuvos tradicijų ir „kultūros“ kontekste, kaip veikia specialiosios tarnybos, kokie santykiai su politika, tai tikrai niekas negalėtų teigti, kad tokių dalykų pagal nutylėjimą negali būti. Jeigu kas nors panašaus vyktų Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, pirmiausia, būtų sunku tokia informacija ir tokiais scenarijais patikėti. Lietuvoje – tikrai ne“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Politologas taip pat priminė prieš daugiau nei 15 metų įvykusią prezidento Rolando Pakso apkaltą. Anot A. Krupavičiaus, tuomet pirminiai duomenys taip pat atėjo iš specialiųjų tarnybų, buvo formuluojami ir kaltinimai.

„Nauja tai yra pirmiausia dėl apimties. Jeigu kažkas šioje informacijoje yra panašaus į tiesą, tai apimtis ir taikiniai – čia yra daugiau nei Votergeitas. Ten politinės partijos ir kandidatai tarpusavyje aiškinosi santykius, o čia yra, jei tai valstybės specialiosios tarnybos, tai čia situacija yra absoliučiai netoleruotina“, – teigė A. Krupavičius.

Be to, pasak eksperto, neaišku, kas buvo suinteresuotas sekti minimus asmenis. Paprasčiausias atsakymas, A. Krupavičiaus teigimu, būtų, kad to siekė konkuruojančios grupės. Tačiau neturėdamas įrodymų spėti, kokios grupės tai galėtų būti, jis nenorėjo.

„Čia būrimo iš kavos tirščių ir sąmokslo teorijų vystymas kol kas. Vienas veiksnys yra artėjantys Seimo rinkimai. Seimo rinkimų kampanijoje bus visos priemonės naudojamos ir bus bandoma teigti, kad jos teisėtos. Matyt, niekam didelių abejonių nekyla“, – komentavo A. Krupavičius.

To paties universiteto politologas Bernaras Ivanovas kalbėdamas su portalu LRT.lt kalbėjo, kad tokios informacijos paskelbimas yra elementari politinė kova. Anot jo, Lietuvos specialiosios tarnybos yra įsitraukusios į politiką.

„Niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje yra plataus masto sekimas. Apie tai daug kalbama, rašoma ir oficialiai yra daug užklausų ir teismui. Mes pagal tai pirmi Europos Sąjungoje. O kontrolės tų institucijų labai trūksta ir tai ne tik Lietuvos, bet ir globali problema“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Kaip sakė B. Ivanovas, specialiosios tarnybos nori plėsti savo įtaką, o kai kurioms politinėms grupėms tai yra naudinga. Jis kalbėjo, kad sekimas dažnai turi ir finansinį pagrindą, nes informacija yra vertingas dalykas, kurį galima panaudoti prieš artėjančius rinkimus.

„Taip buvo su liberalais, kurie matavosi karūnas ir staiga atsidūrė griovyje ir nebeliko jų ambicijų. Precedentai sako, kad galimi įvairūs variantai. Sakyti, kad saugumas politikoje nedalyvauja ir viskas yra atsitiktinumas, nežinau... Jei žaibas trenkia penkis kartus į tą pačią vietą, kyla įtarimų“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt