Paskelbtame naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ matyti, kaip yra vertinami Lietuvos universitetai.
Nuo lingvistikos iki fizinių mokslų
Vilniaus universitetas (VU) įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. Fiziniai mokslai išlieka stipriausiai vertinama VU mokslo kryptimi, į reitingą įtrauktos ir naujos studijų sritys, skelbia savo apžvalgoje VU.
Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).
Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje. Fizinių mokslų srityje į pasaulinio reitingo 251–300 vietą pateko fizikos ir astronomijos kryptis, šią aukštą poziciją išlaikanti jau trečius metus iš eilės.
Į dalykinį 2020 m. reitingą pirmą kartą pateko cheminės inžinerijos kryptis, kuri užima 351–400 vietą, ir matematikos kryptis, užimanti 451–500 vietą.
Gyvybės mokslų ir medicinos srityje pagerėjo medicinos studijų rezultatai – 401–450 vieta (2019 m. – 451–500). 401–450 vietą taip pat užima ir fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos kryptis.
Taip pat skaitykite
Biologijos mokslai bei verslo ir vadybos studijų kryptis pateko į 451–500 vietą. Kompiuterių mokslo ir informacinių sistemų studijų kryptis yra tarp 501–550 geriausių pasaulyje.
Kaip ir kasmet, pagal h indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai vertinama fizikos ir astronomijos kryptis (74,7 taško iš 100), taip pat fiziniai mokslai (73,9 taško). Nedaug atsilieka apskaitos ir finansų kryptis (69,2 taško), medicina (66,4 taško) ir biologijos mokslai (67,2 taško).
Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.
Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.
Gerai įvertino kelias sritis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU aukščiausiai įvertintas architektūros, ekonomikos ir ekonometrijos bei mechanikos, aeronautikos ir gamybos inžinerijos kryptyse.
VGTU statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil and Structural) kryptyje užima 101–150 vietą (pernai – 501-100). Inžinerijos ir technologijų srityje (Engineering and Technology) šiemet VGTU yra 301 pozicijoje. Šioje srityje universitetas šiemet reitinguotas 3-iose kryptyse: mechanikos, aeronautikos ir gamybos inžinerijos (Engineering – Mechanical, Aeronautical and Manufacturing) kryptyje užima 301–350 vietą.
Kelerius metus iš eilės aukštą poziciją universitetas išlaiko menų ir humanitarinių (Arts and Humanites) mokslų srities architektūros (Architecture) kryptyje, kurioje jau kelerius metus užima 101–150 vietą.
Aukšta pozicija architektūros srityje įrodo, kad universitete rengiami kompetentingi šios srities specialistai. Atsižvelgiant į rinkos situaciją, nuo šių metų rudens universitete bus ruošiami kraštovaizdžio architektūros specialistai, kadangi dažniau pastebimas šių dienų iššūkius galinčių spręsti kraštovaizdžių architektų poreikis, nes vis daugiau miesto tvarkymo uždavinių siejami ir su gamtos procesais.
Taip pat skaitykite
Pernai gerokai pakilęs ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje šiemet VGTU išlaikė tą pačią poziciją ir užima 201–250 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų. Vertinant bendrus rezultatus socialinių mokslų ir vadybos (Social Sciences and Management) srityje, VGTU užima 328 poziciją.
Universitetas taip pat reitinguotas verslo ir vadybos studijų (Business and Management Studies) kryptyje (151–200 vieta), elektronikos ir elektros inžinerijos (Engineering – Electrical and Electronic) kryptyje (401–450 vieta), informatikos ir informacinių sistemų (Computer Science and Information Systems) kryptyje (551–600 vieta).
Išsiskyrė teisės kryptyje
Pernai pirmą kartą vienintelė iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų teisės (Law) kryptyje reitinguota Mykolo Romerio teisės mokykla 2020 metų reitinge pakilo aukštyn per 50 pozicijų ir pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje teisės kryptyje pateko tarp 250 geriausių pasaulio universitetų, skelbia Mykolo Romerio universitetas.
Pasak MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės, reitingavimas pagal konkrečias mokslo ir studijų kryptis yra tikslesnis ir objektyvesnis.
„Mykolo Romerio universitetas yra specializuotas socialinių mokslų universitetas, o tokioms aukštosioms mokykloms nelengva varžytis su plačios aprėpties universitetais bendruose instituciniuose reitinguose, – pabrėžė I. Žalėnienė. – Dalykinis vertinimas pagal konkrečias studijų ir mokslo kryptis išryškina kiekvieno universiteto stiprybes, o nuoseklus kilimas aukštyn net per 50 pozicijų rodo milžinišką universiteto teisės krypties akademinį potencialą ir galimybes, yra didelis įvertinimas ir paskatinimas nesustoti.“
