Lietuvoje

2020.03.03 22:15

Akademikai kritikuoja nuleistą stojamųjų į aukštąsias mokyklas kartelę

atnaujinta 22.41
Kristina Jackūnaitė, Aistė Valiauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.03 22:15

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius stojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose sumažino reikalavimus.

Lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus užteks išlaikyti, pernai buvo reikalaujamas ne mažesnis nei 40 balų iš 100 vidurkis. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad dėl to bus daugiau nemokamai studijuojančių bakalaurų. Vilniaus universiteto (VU) rektorius teigia, kad šalies pažangą lemia ne diplomų skaičius, o specialistų pasirengimo lygis.

Reikalavimai stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet bus mažesni nei dabartiniams studentams.

Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pernai galėjo įstoti tik tie, kurių lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų vidurkis ne mažesnis nei keturiasdešimt, į kolegijas ne mažesnis nei 25 iš 100. Toks buvo buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimas. Jos įpėdinis Algirdas Monkevičius šį reikalavimą panaikino – šiemet stojantiesiems liko tik reikalavimas šiuos 3 valstybinius egzaminus išlaikyt, tai yra gauti 16 iš 100 balų.

„Pati universiteto misija ir kokybė išsikreipia ir tada mes turime studentus, kurie iš vienos pusės baigę 10-tukais, o kiti absoliučiai ar nieko nesimokino, ar tiesiog nesuprato kažko ir jie kartu sėdi toje pačioje auditorijoje – tai kaip jiems dėstyti realiai? Priimami visi, kurie kvėpuoja“, – teigia Kauno technologijos universiteto fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas.

Kita kartelė – minimalaus konkursinio balo – 5,4 į universitetus ir 4,3 į kolegijas liko. Konkursinis balas kiekvienoje specialybėje skaičiuojamas kitaip – pavyzdžiui stojant į fiziką didesnį procentą lemia fizikos, o ne kuris nors iš trijų privalomų, pavyzdžiui, anglų kalbos valstybinis egzaminas.

„Tie vidurkiai, bet tai yra perteklinis dalykas – tą pačios kolegijos universitetai teikė, būtent jų pasiūlymu mes panaikinom perteklinį vidurkio skaičiavimą. Mes dabar ką garantuojam, kad visi kurie įveiks šitą kartelę – kurie tenkins minimalius reikalavimus, jie galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose – tai yra rimtas posūkis“, – nurodo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Vilniaus universitetas tikrai šito neprašė. Aš manau prašė tie universitetai, kuriems prastai sekasi privilioti studentus, nes jie nelabai ką turi pasiūlyti jiems išskyrus diplomus“, – teigia VU rektorius Artūras Žukauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius sveikina, kad nuimta viena iš kartelių.

„Tas daugybinis toks barjerų išstatymas atvedė prie to, kad Lietuvoje 2019 pirmakursių, pabrėžiu kolegijose ir universitetuose turėjom 19,5 tūkst., kai prieš 10 metų 2009 58 000 ir tų 19 000 Lietuvai tikrai per maža“, – sako VDU rektorius Juozas Augutis.

Premjeras S. Skvernelis džiaugiasi, kad pažeminus trijų privalomų valstybinių egzaminų kartelę bus daugiau nemokamai studijuojančių bakalauro studijas.

„Taip mes didinam aprėptį nemokamo bakalauro studijų arba sakom, kad visi nepriklausomai nuo to, kokią programą jie norės studijuoti galės tą padaryti nemokamai, tačiau kartelę turės peržengti“, – nurodo ministras pirmininkas.

„Niekaip negalim atprast nuo to, kad ne diplomų skaičius lemia šalies pažangą, o specialistų pasirengimo lygis“, – kritikuoja A. Žukauskas

Švietimo ekspertė Nerija Putinaitė sako, kad plačiai atverianti duris nemokamoms studijoms universitetuose valdžia sunaikins kolegijas regionuose.

„Vis tiek buvo tam tikras slenkstis pakeltas aukščiau negu minimumas. Jis dar kažkiek diferencijavo tuos, kurie gali įstot į universitetą ir negali, ir tada galėtų stoti į kolegijas. Dabar kur nori, tas ten stoja ir visiems valstybė apmokės, tai reiškia į kolegijas gali nebūt norinčių stoti“, – pabrėžia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.

„Jau čia žmogaus pasirinkimo reikalas, jei žmogus atitinka valstybės finansuojamą vietą, tai kodėl jam reikia rinktis ką nors kitą“, – nurodo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša

Seimo švietimo komiteto pirmininkas sako, kad universitetai patys gali užsikelti karteles, jei jie nori – to naujoji tvarka nedraudžia.

Buvusi švietimo ministrė J. Petrauskienė kritikuoja tokį sprendimą

J. Petrauskienė socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuriame kritikuoja netikslingą lėšų skirstymą.

„Lietuvoje turime kultūrą, kai „jei vaikas ne į universitetą – kažkas blogai su šeima“. Tai lemia didžiulę paklausą. Ir pasiūlą turime didelę. O resursai riboti ir ne visada efektyviai paskirstomi“ – rašo J. Petrauskienė.

Pasak buvusios švietimo ministrės „kokybiškas išsilavinimas – prasmingiausia ir geriausia, ką valstybė gali duoti savo vaikams. Šiandienos sprendimai nuleisti kokybės reikalavimus aukštajam mokslui žemina patį aukštąjį mokslą.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt