Lietuvoje

2020.03.03 21:23

KT pirmininkas: Konstitucija negali leisti diskriminuoti dėl lyties ar seksualinės orientacijos

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.03.03 21:23

Konstitucinis Teismas yra tokia institucija, kuri prisimenama dažniausiai tada, kai reikia išsiaiškinti kokią nors labai keblią situaciją arba apginti tokias vertybes kaip žiniasklaidos laivė ar pagarba žmogaus orumui nepriklausomai nuo politinės ar ideologinės konjunktūros.

Eilinę dieną tai, kad toks teismas egzistuoja, niekas ir neprisimena. Bet šiandien jis paskelbė metinį pranešimą, kuriame įvertino 2019 metus.

LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir Vilniaus universiteto teisės profesorius, advokatas teisininkas Vytautas Mizaras.

– Kuris pernykštis Konstitucinio Teismo sprendimas yra reikšmingiausias?

D. Žalimas: Jų yra ne vienas ir visi jie susiję su tuo pačiu – vakarietiškos demokratijos samprata, kai demokratija ne kaip daugumos primesta valia ar valdymas, bet gina kiekvieno žmogaus orumą, jo teisę į privatumą ir šeimos gyvenimo neliečiamybę. Galima pakalbėti ir apie teisėkūros procedūras, kad svarstymo stadija yra esminė demokratiniam įstatymų leidybos priėmimo procesui ir negali taip būti, kad įstatymai priimami ypatingos skubos tvarka. Galima pakalbėti apie politinę opoziciją ir kad Lietuva yra parlamentinė pliuralistinė respublika, kurioje opozicija taip pat turi teises ir jos turi būti gerbiamos, pavyzdžiui, sudarant Seimo struktūrinius padalinius. Tai daugelis aspektų susiję, kaip minėjau, su vakarietiška demokratijos samprata.

– Kurį KT praėjusių metų sprendimą galėtume pavadinti esminiu ir reikšmingiausiu per visą Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį?

V. Mizaras: Kaip teisininkui ir žmogui – keli dalykai svarbūs, kurie svarbūs ir valstybei. KT pirmininkas jau minėjo, bet aš galbūt iš dalies pritardamas pabrėšiu, kad labai svarbūs 3 pagrindiniai dalykai teisinės valstybės puoselėjimui, demokratinės, pliuralistinės demokratinės santvarkos užtikrinimui ir stiprinimui. Tarp jų, aišku, ir žmogaus teisių užtikrinimui, nes žmogaus teisių apsaugos stiprinimas, pati apsauga yra labai svarbi demokratinės teisinės valstybės dalis. Tai čia pradėsiu ne tiek nuo pačių nutarimų, kiek apskritai Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo dėl individualaus skundo instituto įterpimo į teisės sistemą. Tai labai svarbus dalykas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, kad pagal individualų skundą nagrinėjant konstitucinės justicijos bylą reikia aiškintis ir teisės akto, kuris galbūt jau bylos nagrinėjimo metu negalioja, pripažintas tokiu jį priėmusios institucijos. Bet jeigu jis individualių teisių gynimui reikšmingas, tai konstitucinė byla turėtų būti nagrinėjama toliau.

– Vienas iš tokių, mano manymu, esminių dalykų buvo sprendimas, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi vyrui užsieniečiui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva ir neleidžia homoseksualų santuokų. Tai buvo iš principo labai sukritikuota Lietuvos vyskupų konferencijos teigiant ir pabrėžiant tokį dalyką, kad apeidamas Seimą KT iš esmės pagilino prieštarą tarp santuokos ir šeimos. Kaip jūs šitą sprendimą įvertintumėte?

V. Mizaras: Asmeniškai labai teigiamai vertinu, nes jis tikrai tarnauja dviem tikslams ir viešajam interesui: tai būtent pliuralistinės visuomenės pripažinimui, tai yra visuomenės įvairovės pripažinimui, o tai yra teisinės, demokratinės valstybės egzistavimo dalis. Antra – individualiam interesui: labai svarbu, kad du pareiškėjai vyrai, sukūrę šeimos gyvenimą, apgynė savo teisę laisvai pasirinkti ir keliauti, judėti per valstybes kaip šeima. Atliepiant į Bažnyčios kritiką, suprantama, gerbtina ir kitokia pozicija, tačiau nutarimu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad visgi pasaulietinėje demokratinėje valstybėje negali būti, nėra tokio intereso pagrindo, kad dėl lyties ar seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės asmuo būtų diskriminuojamas, įskaitant ir teisės į šeimos gyvenimo pagarbą požiūriu. Tai šiuo atveju teismas atsižvelgia į tą Konstitucijos nuostatą, kad santuoka pagal Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį sudaroma tarp vyro ir moters. Tačiau jis pabrėžia, kad konstitucinė šeimos samprata yra ne tik santuokinė šeima, bet taip pat ir kitokiu pagrindu susiformavę šeimos santykiai: partnerystės, gyvenimo kartu. Čia buvo rastas kompromisas tarp konstitucinės normos dėl santuokos, kurios sudarymo tvarką norint keisti, reikėtų, kaip teismas pasakė, įstatymų leidėjų įsikišimo. Tačiau nesantuokinė šeima patenka į konstitucinę sąvoką, nesvarbu, kokios lyties, seksualinės orientacijos – jie turi teisę gyventi šeimos gyvenimą kaip ir kiti asmenys.

Dienos tema. KT pirmininkas: Konstitucija negali leisti diskriminuoti dėl lyties ar seksualinės orientacijos (su vertimu į gestų k.)

– Tai buvo drąsus Konstitucinio Teismo sprendimas?

D. Žalimas: Drąsus, bet principingas. Iš tiesų Konstitucija negali leisti diskriminuoti asmenų dėl lytinės tapatybės. Visai neseniai Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė dėl amžiaus, nors Konstitucijoje šitie diskriminavimo pagrindai nenurodyti, bet jeigu visi asmenys turi būti prieš Konstituciją, įstatymą lygūs, tai Konstitucija ir negali pateikti tokio išsamaus sąrašo.

– Sulaukėte spaudimo dėl tokio sprendimo?

D. Žalimas: Ne. Manau, buvo labai naudinga, kad tuos sprendimus aiškinome. Pastaraisiais metais tikrai KT deda begalę pastangų aiškinti visuomenei, ką jis nusprendžia. Galų gale pripažinkime vieną dalyką – Konstitucinis Teismas ir pasakė: vyraujančios visuomenės nuotaikos arba stereotipai negali būti pagrindu riboti atskiro individo teisių ir kaip jis pasirenka tokį gyvenimo būdą. Vis dėlto jį reikia taip pat gerbti, nors galbūt kam nors tai ir nepatinka.

– Galime praskleisti truputėlį Konstitucinio Teismo užuolaidą, nes mes čia tik sprendimus analizuojame ir tai, kas patenka į viešąją erdvę. Tai nėra vienareikšmis klausimas, kai Lietuvoje ypač stipri Vyskupų konferencija, kaip interesų grupė.

D. Žalimas: Lietuva jau yra pasirinkusi, tai yra europinė pliuralistinė demokratija, vakarietiško tipo, kaip profesorius sakė, tai iš tiesų yra visų pirma pasaulietinė valstybė. Antras dalykas yra būtent pliuralistinė, antimažoritarinė.

– Viduje vyko diskusijos šiuo klausimu?

D. Žalimas: Neturiu teisės pagal įstatymą atskleisti balsavimo rezultatų.

– Bet galite pasakyti, ar tai buvo vieningas sprendimas, ar vis dėlto buvo prieštaravimų?

D. Žalimas: Kadangi atskirų nuomonių nėra, galima daryti išvadą, matyt, kad jis tikrai yra vieningas.

– Tikrai buvo vienbalsiai?

D. Žalimas: Sakau, negaliu to pasakyti, net jeigu būtų tiesa ar netiesa, irgi to negalėčiau pasakyti. Kas yra galbūt svarbiausia šitoje vietoje, kad Lietuva yra pasirinkusi būtent tokią demokratijos sampratą, ne kažkokios suverenios demokratijos sampratą, kur kokiais nors nacionaliniais stereotipais būtų galima įteisinti tokius reiškinius kaip asmenų diskriminavimą arba prievartą namuose, ką mes irgi turime. Neužmirškime, kad Konstitucinis Teismas ne pirmą kartą tokį sprendimą priėmė. Jeigu prisimenate, buvo principingas sprendimas dėl seksualinio priekabiavimo, tai irgi dalis visuomenės galvoja, kad galbūt tam tikras elgesys yra visiškai leistinas, bet tai yra vakarietiškas standartas.

– Urėdijų reforma, dėl kurios pasisakė Konstitucinis Teismas praėjusiais metais, turbūt yra vienintelė reforma, kurią padarė valdantieji ir gali pasigirti dar be „Sodros“ reformos. Kaip vyko šita reforma, kaip buvo priimti įstatymai, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad buvo pažeista Konstitucija?

D. Žalimas: Čia nereikėtų identifikuoti to su kuria nors politine jėga, nes iš tiesų Seime politiniai procesai buvo nepriklausomai nuo to, kas buvo valdantieji. Ilgus metus Seime buvo priimami įstatymai ypatingos skubos tvarka, nepateikiant tam absoliučiai jokių motyvų ir tiesiog politinės valios būdu. Tai iš tiesų tokio įstatymo svarstymo negali būti, čia netgi nesvarbu, ar tai buvo urėdijų reforma, ar koks nors kitas klausimas.

– Bet jūsų dėmesys buvo nukreiptas būtent į urėdijų reformą, tai ar gali, pavyzdžiui, oponentai tos reformos pasakyti: tai buvo antikonstitucinė reforma ir ją reikia perdaryti?

D. Žalimas: Kiek aš pamenu, tas KT nutarimas yra dabar įgyvendintas, iš naujo priimti atitinkami įstatymo pakeitimai ir dabar tokios problemos nėra. Buvo pakartotinai priimti teisės aktai, kurie buvo nederamai priimti, tai būtent ypatingos skubos tvarka.

– Kuris labiausiai priekaištas jums, kaip Konstitucinio Teismo pirmininkui, erzina?

D. Žalimas: Kad per daug aktyvus ir per daug aktyviai aiškinu teismo sprendimus, tikrai ne vieną kartą esu girdėjęs, bet galvoju, kad kiekvienas teisėjas, juo labiau teismo pirmininkas, privalo aiškinti visuomenei, ką teismas nusprendžia paprasta, suprantama kalba.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.