Lietuvoje

2020.03.03 17:12

Dėl koronaviruso oro ir jūrų uostuose budės kariai, gynybos ekspertas stebisi tokiu sprendimu

Živilė Kropaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.03.03 17:12

„Kariai yra ruošiami užduotims ginti tėvynę. Šioje situacijoje, karių pritraukimas tokioms užduotims, kurias gali atlikti bet koks kitas raštingas žmogus, taip pat ir civilis, paprasčiausiai yra neadekvatus. Tai yra netinkamo įrankio panaudojimas kalant vinis“, – mano gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Nuo pirmadienio kariuomenė teikia pagalbą iš koronaviruso paveiktų teritorijų grįžusiems keleiviams. Kiek svarbus jos dalyvavimas? A. Matonis tokį sprendimą vadina gynybos resursų švaistymu ir karių savanorių atitraukimu nuo kovinio rengimo užduočių.

„Mūsų šalies politikai, panašu, iki šiol netiksliai žino, kam yra reikalinga kariuomenė, kokios jos užduotys. Net ir taikos metu. Gali susidaryti situacijų, kuomet skelbiama ekstremali situacija ir visuomenei bus reikalinga kariuomenės pagalba. Esame tokių situacijų matę – tai ir durpynų gaisrai, evakuacijos, potvyniai, – sako A. Matonis. – Tuomet kariuomenės pagalba buvo reikalinga, nes civilinė valdžia nesusitvarkė.“

Tačiau, anot jo, ne kaskart, kuomet yra skelbiama ekstremali padėtis, būtina įdarbinti kariuomenę. Pasak A. Matonio, lėšos karių budėjimams šalies oro ir jūrų uostuose bus skiriamos iš karinio rengimo lėšų, o tai reiškia, anot jo, kad lėšos bus naudojamos ne pagal paskirtį.

„Gerai žinome, kad metų pabaigoje lėšų koviniam rengimui pritrūksta ir kovinio rengimo ciklas nėra visiškai įgyvendinamas. Būtų buvę korektiška, jei Vyriausybė, paskelbusi apie karių pritraukimą, iš karto būtų pradėjusi kalbėti ir apie tam tikrą refinansavimą“, – Vyriausybės sprendimu stebisi gynybos apžvalgininkas.

Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Andrius Dilda sako nepritariantis gynybos apžvalgininko nuomonei. Pasak jo, kariuomenė nuo visuomenės yra neatsiejama. „Visuomenės poreikiai, jos sveikatos saugumo užtikrinimas yra svarbesnis prioritetas. Jeigu visuomenei, šios ekstremalios padėties sąlygomis, yra reikalinga mūsų karių pagalba, tai mes esame pasiruošę padėti“, – sako A. Dilda.

Kapitonas patikslina, kad kariai oro uostuose nuolat nebudės, o tik tam tikrų skrydžių metu. „Pavyzdžiui Kaune turime apie dešimt karių, kurie budės tik tomis dienomis ir tomis valandomis, kai bus skrydžiai iš identifikuotų rajonų, tokių kaip Milanas arba Bolonija, – tikina A. Dilda. – Per savaitę turime keturis tokius skrydžius, tai reiškia, kad kariai tas keturias dienas ir budės.“

LRT.lt informuoja, kad kovo 2 d. aktyvuotos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgos, kurias planuojama pasitelkti teikiant pagalbą iš COVID-19 paveiktų teritorijų atvykusių keleivių patikrą ir registraciją vykdantiems Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skyriams Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose bei Klaipėdos jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose.

Užduočių vykdymui pasitelkiami iš Taikos meto užduočių operacinių pajėgų sudėtyje budinčių Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, tarnaujantys Didžiosios Kovos apygardos 8-ojoje rinktinėje Vilniuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje Kaune ir Žemaičių apygardos 3-ojoje rinktinėje Klaipėdoje.

Prieš išvykstant į užduotis šiuos karius instruktavo Karo medicinos tarnybos specialistai. Visi kariai yra aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis. Planuojama, kad nuolatinį budėjimą ir darbą su atvykusiais keleiviais per visus keturis objektus vienu metu vykdys 35 kariai.

Užduočių atlikimo vietose kariai padės atlikti atvykusių asmenų konsultavimą, kontaktinės informacijos surinkimą, esant poreikiui padės NVSC specialistams taikyti izoliavimo priemones. Į užduočių vietas kariai išvyksta kovo 3 d. Užduoties pabaigos terminas nenumatytas.

Parengė Vismantas Žuklevičius