Lietuvoje

2020.04.06 17:59

Išsiskyrusios liberalios partijos svarbios ir konservatoriams – be jų bus sunku

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.04.06 17:59

Kiek daugiau nei po pusmečio vyksiančiuose Seimo rinkimuose rinkėjai turės didesnį liberalių politinių jėgų pasirinkimą. Aišku, kad juose dalyvaus ir Liberalų sąjūdis, ir Laisvės partija. Portalo LRT.lt kalbinti politikai apie konkurenciją kalba atsargiai, o apie galimą bendradarbiavimą po rinkimų – dar atsargiau. Visgi ekspertai pastebi, kad liberalių politinių jėgų vaidmuo taps itin reikšmingas, jei rinkimus laimės konservatoriai.

Kol kas reitingų viršūnėse liberalios partijos nesirikiuoja. Abiejų politinių jėgų – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – pirmininkės, atrodo, dėl to galvos per daug šiuo metu nesuka ir tikisi, kad rinkėjų palaikymas, artėjant spalio mėnesiui, tik augs. Abi partijos tikisi perkopti būtiną 5 proc. barjerą ir turėti savo frakcijas Seime.

O tos frakcijos, anot portalo LRT.lt kalbinto politologo Vytauto Dumbliausko, gali suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant valdančiąją koaliciją. Jei rinkimus laimės konservatoriai, pasak eksperto, be liberalų jie – nė iš vietos.

Bendra mūsų pozicija ta, kad mes per daug nesidairome į šonus ir atgal, o ruošiamės rinkimams.

Didelės konkurencijos nebijo

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt sakė, kad, nors šiuo metu jos vadovaujamos partijos reitingai nėra itin aukšti, ji tikisi, kad iki Seimo rinkimų palaikymas dar didės.

„Mūsų reitingų trajektorija yra šiek tiek aukštyn, šiek tiek žemyn, bet ji nėra bloga. Kitas dalykas, Liberalų sąjūdžio yra tokia ypatybė, kad rinkimų rezultatai mums visada būna geresni, nei galėtų sufleruoti reitingai. Didelio nerimo neturiu, atvirkščiai, gana optimistiškai žiūriu į ateinančius Seimo rinkimus“, – portalui LRT.lt kalbėjo liberalų vedlė, pridurdama, kad tikslas yra pasirodyti ne blogiau nei 2016-aisiais.

Paklausta, kaip rinkėjų balsai gali pasiskirstyti tarp dviejų liberalių partijų – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, V. Čmilytė-Nielsen spėlioti nenorėjo ir sakė, kad praėjusių metų birželį įsteigta Laisvės partija dar nėra išbandžiusi savo jėgų rinkimuose. Tiesa, kaip pastebėjo V. Čmilytė-Nielsen, konkurentų reitingai kol kas kuklūs.

„Bendra mūsų pozicija ta, kad mes per daug nesidairome į šonus ir atgal, o ruošiamės rinkimams“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Anksti dar, anot jos, kalbėti ir apie dviejų liberalių partijų bendradarbiavimą instituciniu lygiu. Idėjų, pažiūrų ir vertybių prasme, kaip kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, sąlyčio taškų Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija turi, juolab kad, pasak jos, nemažai naujosios liberalios partijos narių yra atėję iš to paties Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus.

„Mūsų pažiūros, vertybės daugeliu atvejų sutampa. Ne visais, bet daugeliu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Mato koaliciją su konservatoriais

Nors iki Seimo rinkimų liko dar 7 mėnesiai, vis garsiau imama kalbėti apie tai, kokia valdančioji koalicija galėtų būti po rinkimų. Jau kurį laiką reitinguose pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), su kuriais koalicijoje liberalai dirbo 2008–2012 m. Seimo kadencijoje.

Paklausta, ar galėtų kartotis toks scenarijus, kad valdančiojoje daugumoje dirbtų konservatoriai ir liberalai, V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad centro dešinės koalicija būtų, turbūt, racionaliausias variantas.

„Natūralu, tai galimas scenarijus. Politiškai jis būtų logiškas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, jei konservatoriai nelaimėtų rinkimų, Liberalų sąjūdis, anot jo lyderės, su bet kuo nebendradarbiautų ir valdančiosios daugumos nesudarytų. Raudona šviesa, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užsidegtų „draudimų politiką“ propaguojančioms partijoms.

„Nelabai norisi tų raudonų linijų braižyti, ypač turint galvoje, kad rinkimai po septynių mėnesių. Rinkėjai sudėlios visus taškus. Koalicijos vis tiek bus sudaromos pagal išreikštą rinkėjų valią. Tačiau akivaizdu, kad aš neįsivaizduoju mūsų bendradarbiavimo su draudimų politiką propaguojančiomis politinėmis jėgomis“, – portalui LRT.lt sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Apgailestauja dėl skilimo

Septintą kadenciją Seime dirbantis liberalas Kęstutis Glaveckas portalui LRT.lt sakė manantis, kad Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose tikrai perkops reikalingą 5 proc. barjerą ir, tikėtina, turės ne mažiau mandatų Seime, nei turi dabar.

„2016 m. rinkimuose mes laimėjome 13 vietų. Nors šioks toks liberalų skilimas ir įvyko, Liberalų sąjūdis, manau, turėtų laimėti maždaug tiek pat vietų. Dešinės flangas dabar turėtų būti šiek tiek didesnis, nes yra nusivylimas kaire ir centro kaire – dėl „valstiečių“, dėl visų kitų dalykų. Liberalai sudarytų priedą prie tos dešinės politikos, kuri, manau, turėtų vyrauti po rinkimų“, – svarstė K. Glaveckas.

Tiesa, politikas geruoju minėjo Liberalų sąjūdį palikusią ir Laisvės partiją įkūrusią Aušrinę Armonaitę bei sakė vis dar apgailestaujantis, kad dalis narių atskilo. K. Glaveckas sakė, kad situacija buvo nemaloni, bet liberalai, pasak jo, „tokie yra“.

„Jie nuolat skaldosi. Nepavyksta net man, senam liberalui, jų išlaikyt. Jaunimas labai ambicingas, labai nori laimėti rinkimus, nori gerai pasirodyti, ir toks jų matymas, jie nenori eiti paprasta kolona ir galvoti, kas ten bus. Jie patys nori, veržiasi, o kai veržiasi, visuomet atsiranda konkurencija išeiti į priekį, o kas nors atsilieka.

Jie nuolat skaldosi. Nepavyksta net man, senam liberalui, jų išlaikyti.

Šia prasme A. Armonaitė yra entuziastinga, turi daug gerų savybių, ir gaila, kad išėjo iš partijos, bet trintys tos... Politikoje svarbu ne tik išsiveržti į priekį, bet ir nepamiršti, kad už nugaros dar yra visa partija žmonių, ir, nors ne visi tau patinka, su jais reikia jungtis ir eiti į priekį, tada galima užimti daugiau vietų po rinkimų“, – kalbėjo K. Glaveckas ir pridūrė, kad A. Armonaitė buvo vienas iš Liberalų sąjūdžio variklių.

Jis sakė, kad Laisvės partija yra rimti konkurentai, teigė jaučiantis jiems pagarbą, tačiau pripažino, kad ši partija susikūrė per vėlai ir geriau būtų buvę koreguoti visos partijos kursą, o ne atskilti ir kurti naują politinę jėgą. K. Glaveckas teigė, kad rinkėjai parodys, ar Lietuvoje yra vietos dviem liberalioms politinėms jėgoms.

Paklaustas, ar sutiktų dirbti koalicijoje su konservatoriais, K. Glaveckas sakė, kad apie tai kalbėti sunku, kol neparengtos partijų programos. Anot jo, pirmiausia reikėtų įvertinti partijų programinius nuostatus. Be to, kaip sakė K. Glaveckas, dabar politinė kova vyksta ne dėl to, kas ką geriau pasiūlys, o kuris oponentas yra blogesnis.

„Viskas blogai, blogai, blogai, o kas gerai, kur tas atramos taškas, dar neišdėliota visų partijų. Manau, artimiausi turbūt bus konservatoriai, nors ir kitų negalima atmesti. Socialdemokratai keičiasi šiuo metu, kiti – taip pat. Tikėtina, centro dešinės politika bus“, – teigė K. Glaveckas.

Tikisi perkopti barjerą

Praėjusių metų birželį įsteigtos Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė sakė, kad jos vadovaujamai partijai reikia padaryti dar nemažai namų darbų, tačiau svarbūs ir politiniai tikslai – proveržis švietime, žmogaus teisių klausimų sprendimas, o kalbama būtų ne tik apie mokesčius, bet ir apie ateities galimybes.

Tikslas yra politinės idėjos, Laisvė partija jų turi daug.

„Matyt, svarbu kalbėti apie tai, kad politinė organizacija, kaip tokia, savaime nėra tikslas. Tikslas yra politinės idėjos, Laisvė partija jų turi daug. <...>

Neabejoju, kad pavyks surinkti daugiau nei 5 proc., nes man atrodo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 5 proc. žmonių, kurie ne tik liberaliai mąsto, bet ir nori gero švietimo savo vaikams, nori gerbti žmogaus teisės, nori, kad daug dėmesio skirtumėme ne tik žemės ūkiui, kaip yra dabar, bet ir aukštesnės vertės produkcijai“, – kalbėjo A. Armonaitė, pridurdama, kad partija ketina tiesiogiai bendrauti su žmonėmis.

Paklausta apie konkurenciją su Liberalų sąjūdžiu, A. Armonaitė sakė nežinanti, ar tarp partijų bus idėjinė konkurencija. Klausimų jai taip pat kelia kai kurios naujovės Liberalų sąjūdyje, pavyzdžiui, buvusių „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyrių prisijungimas.

„Sunkiai matau, kad mūsų politiniai prioritetai, o gal net ir rinkėjai sutaptų. Suprantu, kad mums reikia daugiau žinomumo, su tuo mes dirbame, bet abejoju, ar mūsų su Liberalų sąjūdžiu rinkėjai ir politinės idėjos sutampa taip, kaip kai kurie mano“, – sakė Laisvės partijos lyderė.

Jei po rinkimų Laisvės partija būtų kviečiama į koaliciją, anot A. Armonaitės, jos vadovaujama partija sutiktų prisijungti tik jei partijai svarbūs darbai būtų įtraukti į valdančiosios daugumos programą. Tačiau jeigu matys priešingą politinį nusiteikimą ar uždarumo nuotaikas, tuomet bendradarbiauti būtų sunku.

„Norėčiau kalbėti apie prioritetus, nes prisišnekėjusių yra daug. Manau, visos partijos turi galimybę reformuotis, lyderiai keistis ir panašiai. Aš tą galimybę palikčiau, bet mes esame liberali partija, mums rūpi liberalios laisvės ir atsakomybės idėjos, turime programą ir nuo jos bus atspirties taškas, nebus taip, kad „tą myliu, to nemyliu“, – sakė politikė.

Apie galimybę susijungti su Liberalų sąjūdžiu ar bent bendradarbiauti su šia partija paklausta A. Armonaitė sakė, kad į tokį scenarijų žiūrinti labai pesimistiškai. Anot jos, šios politinės organizacijos labai skirtingos, nors iš šalies žiūrint kai kuriems ir kitaip atrodo.

Kaip sakė politikė, Laisvės partijoje yra 3 tūkst. žmonių, kurie iki tol niekada nėra buvę politinių partijų nariai, o partija susikūrė todėl, kad buvo niša, rinkėjų išreikštas poreikis. Tačiau Liberalų sąjūdis, jos teigimu, plečiasi į kitą pusę, prisijungęs jau minėtą „tvarkiečių“ Pagėgių skyrių.

„Nematau savęs, turbūt ir bendražygiai mūsų nemato, tokioje kompanijoje. Tie, kurie vadina save liberalais, kartais turi mažai ką bendro su liberalizmu“, – komentavo A. Armonaitė.

Labai reikalingi konservatoriams

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas sakė, kad paskutinės apklausos rodo, jog Liberalų sąjūdis 5 proc. ribą peržengia. Tiesa, kol kas reitingai ne tokie palankūs Laisvės partijai. Anot politologo, Laisvės partijoje esantys politikai, tikėtina, daugiau šansų gerai pasirodyti rinkimuose turėtų, jei nebūtų atskilę nuo Liberalų sąjūdžio.

„Istorija rodo, kad mūsų rinkėjai nemėgsta atskilėlių. Pavyzdžiui, kažkada Vagnorius paliko Tėvynės sąjungą, ir, nors bandė kurti partijas, jo politinė karjera buvo baigta. Panašiai gali būti ir dabar“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Anot politologo, Liberalų sąjūdis parodė, kad ir po skandalų gali atsitiesti. Jis priminė, kad 2012 m. Seimo rinkimuose ši partija gavo 117 tūkst. balsų, o 2016-aisiais, kai neseniai politinę padangę buvo supurtęs buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio skandalas, Liberalų sąjūdis gavo 115 tūkst. balsų.

„Tik 2 tūkst. mažiau. Tai rodo, kad rinkėjai partijos nepaliko, tie prarasti 2 tūkst. – tik kapeikos. Iš to galima spręsti, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai yra ištikimi, balsuoja iš idėjos, manydami, kad reikia Seime turėti liberalioms idėjoms atstovaujančią partiją.

O A. Armonaitė yra jauna, ambicinga moteris, protinga. Bet ji daro meškos paslaugą liberaliam politiniam judėjimui“, – kalbėjo politologas.

Tai, ar dvi liberalios partijos kada vėl dirbs kartu, pasak V. Dumbliausko, priklauso būtent nuo A. Armonaitės. Jis kalbėjo, kad liberalų elektoratas yra gana mažas, todėl šiai politinei srovei atstovaujančioms partijoms reikėtų pamiršti ambicijas ir dirbti kartu, norint pasiekti ryškesnių rezultatų.

„Labai ambicingi mūsų politikai, ambicingi žmonės veržiasi į valdžią, todėl nesistebiu, kad jie pešasi“, – juokėsi V. Dumbliauskas.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad tiek vieni, tiek kiti liberalai ar kokia nors kita nauja politinė jėga gali būti svarbia dedamąja po rinkimų sudarant koaliciją. V. Dumbliausko teigimu, jei rinkimus laimės konservatoriai, jiems partnerių ieškoti reikės liberalų gretose, o vien Liberalų sąjūdžio gali būti per mažai, kad turėtų daugumą parlamente.

„Jeigu tos politinės jėgos galvoja apie valdžią, jos negali viena be kitos. Iš jų pozicijos žiūrint, neužtenka dviejų partijų. Net prisiminus 2008 metus – buvo Arūno Valinsko partijos fenomenas. <...> Mūsų kairiojo elektorato yra beveik 300 tūkst. daugiau nei dešiniojo. <...> Vien tas skaičius pasako, kad mūsų visuomenė – ne dešinioji“, – sakė politologas, pridurdamas, kad tai rodo, jog dešiniąją ar centro dešiniąją koaliciją sudaryti gali būti sunkiau.

Žemės drebėjimo nesukėlė

Praėjusią savaitę konservatoriai paskelbė, kad jų sąrašą rinkimuose ves antroji prezidento rinkimuose likusi Ingrida Šimonytė. Netruko pasigirsti kalbų, kad tai kiš pagalius į ratus liberalams, mat I. Šimonytė laikoma viena liberalesnių politikių konservatorių gretose.

Portalo LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto sakė, kad, nors I. Šimonytės vedami konservatoriai ir gali pavogti šiek tiek liberalų balsų, tie skaičiai neturėtų būti reikšmingi.

„Apskritai paėmus, liberalų šansus tai paveiks neigiamai, bet nesureikšminčiau to. Vis tiek mūsų konservatorių partija yra centro dešinioji, nepaisant pavadinimo, matau, kad Tėvynės sąjungoje, ir be I. Šimonytės, dominuoja visgi centro liberaliosios jėgos, branduolys yra kažkiek krikdeminis ir tautininkiškas. Nesakyčiau, kad įvyko žemės drebėjimas“, – komentavo A. Pukšto.

Anot politologo, pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše įrašytas politikas parodo rinkimų kryptį, o šiuo atveju, atrodo, kryptis bus liberalioji. Idealiausias variantas, pasak A. Pukšto, jei tai būtų plačioji centro dešinės koalicija, bet kol kas, pasak jo, nesigirdi kalbų, Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija derėtųsi su konservatoriais.

„Vis tiek taikomasi į panašų rinkėją, galimi susitarimai tarp tų trijų jėgų kur nors vienmandatėse apygardose, ypač antrame ture. Viskas yra politinių lyderių rankose. Kiekviena partija nori išlaikyti savo identitetą, bet ideologinių panašumų čia neišvengsi“, – kalbėjo VDU politologas.

Seimo rinkimai vyks 2020-ųjų spalį.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05