Panevėžio apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės bylą. Pradėjus procesą, kaltinamoji iškėlė klausimą, ar apie bylą yra informuota jos dukterėčia. Galiausiai N. Venckienė kreipėsi į teismą su prašymu nušalinti bylą nagrinėjančius teisėjus, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Prie teismo rūmų Panevėžyje prieš pradedant nagrinėti bylą susirinko būrys N. Venckienės šalininkų, kurie tarpusavyje intensyviai diskutavo apie bylą. Prie teismo rūmų atsiųstos ir papildomos policijos pajėgos, kurios, kaip neoficialiai LRT.lt sakė pareigūnai, padės užtikrinti viešąją tvarką. Kaltinamajai N. Venckienei įžengus į teismo salę, moterį atėjusieji palaikyti žmonės ją pasitiko plojimais.
Bylą, kaip informuojama teismo darbotvarkėje, nagrinėja trijų teisėjų kolegija: Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
Teismui pradėjus posėdį, teisėjas V. Meidus pranešė apie procesą pradžią. N. Venckienės šalininkai ėmė piktintis, kad esą negirdi teisėjo žodžių. Vienas vyriškis ėmė garsiai reikalauti, kad posėdis būtų nagrinėjamas kitoje salėje, mat šioje visi, kurie nori stebėti teismo procesą, netelpa.

„Čia yra kaip inkvizicija, kaip į bačką visus suvarė“, – šūktelėjo žmogus.
Po šios replikos teisėjas V. Meidus patikino kalbėsiantis garsiau. Kartu jis paragino susirinkusiuosius nereplikuoti ir laikytis tylos.
Iškėlė klausimą, ar apie bylą žino dukterėčia
Teisėjas V. Meidus posėdžio pradžioje informavo, kad yra gautas Kriminalinės policijos biuro pranešimas apie tai, kad nukentėjusiosios byloje N. Venckienės brolio Drąsiaus Kedžio, kuris buvo rastas negyvas, buvusi sugyventinė Laimutė Stankūnaitė ir jos dukra nedalyvaus. Tačiau, kaip pranešė teisėjas, jos bus informuotos apie kiekvieną teismo posėdį.
„L. Stankūnaitė prašo pateikti kiekvieno teismo posėdžio garso įrašą“, – pažymėjo teisėjas V. Meidus.
N. Venckienė per savo atstovą iškėlė klausimą, ar informacija apie teismo procesą buvo asmeniškai perduota jos dukterėčiai. Teisėjai, išgirdę šią išreikštą abejonę, išėjo trumpam pasitarimui. Grįžę jie pranešė, kad apie bylą yra informuotos abi nukentėjusiosios.

Prašymą nušalinti teisėjus atmetė
Vykstant bylos nagrinėjimui, iš salės išprašytas buvęs Seimo narys Vytautas Matulevičius. Teisėjas V. Meidus pastebėjo, kad jis filmavo bylos eigą, o tai daryti draudžiama.
N. Venckienės advokatas Danius Svirinavičius pateikė teismui prašymą nušalinti bylą nagrinėjančius teisėjus. Kaltinamosios atstovas šį prašymą motyvavo tuo, kad Panevėžio apygardos teismas nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių.
LRT.lt primena, kad N. Venckienei skirtas kardomoji priemonės – pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat yra paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti kaltinamosios dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.
„Manau, kad visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių tikrai nėra nešališka ir objektyvi. [...] Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra sprendimas dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – teisme kalbėjo N. Venckienė.

Kaltinamoji tikino, kad dėl jai šiuo metu taikomų kardomųjų priemonių ji negali nei kažkur įsidarbinti, nei laisvai judėti.
N. Venckienės advokatas D. Svirinavičius atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamiesiems rezonansinėse bylose, pavyzdžiui, „MG Baltic“ politinės korupcijos, teisėjų korupcijos bylose, skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Pati N. Venckienė tikino, kad kaltinamasis aktas, atsižvelgiant į ekstradicijos procesą, esą yra surašytas, nusižengiant teisiniame reglamentui ir taisyklėms.
„Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų. Aš galiu būti teisiama tik pagal keturias inkriminuojamas nusikalstamas veikas“, – tikino N. Venckienė.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Jakutis prieštaravo N. Venckienės prašymui nušalinti teismą. Anot jo, vien tai, kad teismas priėmė kažkuriai iš pusių nepalankų sprendimą, negali tapti teismo nušalinimo pagrindu.
Teismas po pasitarimo nusprendė N. Venckienės prašymą nušalinti teisėjus atmesti. Teisėjas V. Meidus, skelbdmas sprendimą, pažymėjo, kad teisėjai neįžvelgė Baudžiamojo proceso kodekse numatytų pagrindų, kodėl teisėjams reikėtų nusišalinti. Be to, anot jo, vien tai, kad teismas priėmė kaltinamajai nepalankų sprendimą, negali tapti pagrindu suabejoti teismo nešališkumu.

Posėdžiai bus vieši
Galiausiai antstolė Sonata Vaicekauskienė teismo paprašė bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, nes, anot jos, posėdžiuose gali būti aptarit su N. Venckienės dukterėčios perdavimu biologinei motinai susiję procesai.
Visiškai priešingą poziciją išreiškė N. Venckienė su savo advokatu. Jie pažymėjo, kad net ir vadinamoji pedofilijos byla, kurioje buvo kalbama apie tą pačią nepilnametę N. Stankūnaitės dukrą, buvo nagrinėta viešai. N. Venckienė manė, kad teismo posėdžiai turi būti vieši dar ir dėl to, kad visuomenė privalo sužinoti, kas įvyko tada, kai jos dukterėčia nuspręsta perduoti jos motinai, pasitelkus teisėsaugos pareigūnus.
„Uždaras teismo posėdis būtų skirtas tam, kad būtų vėl nuslėpta, kas padaryta tą dieną“, – aiškino N. Venckienė.
Prokuroras D. Jakutis sakė, kad daugiau ir svarbesnių argumentų yra nerengti viešo nagrinėjimo, saugant nepilnamečių interesus, bet kartu tikino nesąs visiškai tikras, ar to reikėtų.
Antstolės S. Vaicekauskienė prašymas Panevėžio apygardos teismo kolegijos nebuvo patenkintas – bylos nagrinėjimas bus viešas. Tiesa, kaip teigė teisėjas V. Meidus bent dalis teismo posėdžių vyks už uždarų durų, nes bus nagrinėjami klausimai, susiję su slapta informacija ir nepilnametės perdavimu biologinei motinai.
Prašė nušalinti prokurorą, bet nieko nepešė
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras D. Jakutis, prieštaravęs N. Venckienės prašymui nušalinti teismą, popietę ir pats sulaukė oponuojančios pusės kirčio.

N. Venckienė su savo gynėju D. Svirinavičiumi teismo paprašė nušalinti prokurorą, tačiau nieko nepešė – teismas netenkino buvusios parlamentarės prašymo ir D. Jakutis toliau dirbs bylos nagrinėjime.
N. Venckienė, prašydama nušalinti prokurorą D. Jakutį, pabrėžė, kad šis, vykdant jos ekstradiciją, JAV klaidingai informavo apie esą pareigūnui jos padarytus sužalojimus. N. Venckienė neneigė, jog iš jos perimant dukterėčią, ji trenkė pareigūnui, tačiau tikino, kad tokių sužalojimų, kurie fiksuoti dokumentuose, ji negalėjo padaryti. Be to, pasak kaltinamosios, medicinos ekspertai nurodė, kad pareigūnas buvo sužalotas iki dukterėčios perdavimo motinai operacijos.
Vis dėlto šie argumentai teismo, kaip buvo minėta anksčiau, neįtikino.
Advokatas nori papildomos medžiagos iš mergaitės perdavimo proceso
N. Venckienės advokatas D. Svirinacičius teismui pateikė dar tris prašymus. Jis prašė grąžinti prokurorams kaltinamąjį aktą, kad būtų ištaisyti akto trūkumai.
N. Venckienė savo ruožtu teigė, kad kaltinamajame akte liko informacija apie kaltinimus, kurie, pagal patenkintą JAV ekstradicijos prašymą, buvo panaikinti, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis.
Be to, kaltinamosios gynėjas D. Svirinavičius prašė teismo išreikalauti duomenų iš antstolės S. Vaicekauskienės, iš valstybės institucijų apie N. Venckienei inkriminuojamų nusikaltimų įrodymus. Jis prašė išsireikalauti duomenų ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iš Seimo.

Advokatas taip pat dar prašė vaizdo, garso įrašų, kur fiksuojami N. Venckienės dukterėčios perdavimo biologinei mamai procesas, išklotinių. Šiuos dokumentus prašoma prijungti prie bylos.
Dėl šių prašymų teismas nuspręs kitame posėdyje, kuris vyks kovo 18 dieną.
Kaltinimų skaičius sumažėjo
N. Venckienei yra pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia, tikina, kad šie yra politiškai motyvuotais.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo.
Buvusi Seimo narė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinį imunitetą.
Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N. Venckienė buvo viena svarbiausių Garliavos istorijos dalyvių. 2009 metų spalį Kaune teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galima įvykdė garliaviškis N. Venckienės brolis, garliaviškis D. Kedys.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą jis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį, vėliau negyvas buvo rastas ir A. Ūsas. Teisėsaugos duomenimis, jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta, pasitelkus teisėsaugos pareigūnus.