Nors dokumento dar nėra, valstybei padaryta didžiulė žala. Taip Seimo narys Žygimantas Pavilionis įvertino žinią, kad viena iš Izraelyje esančių Lietuvos žydų bendruomenių atsisako dalyvauti ambasados rengiamame Kovo 11-osios minėjime. Bendruomenė tokį sprendimą priėmė reaguodama į Seimo nario Arūno Gumuliausko siūlymą priimti rezoliuciją, kuria būtų pripažįstama, kad Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo.
Lietuvos žydų asociacija Izraelyje gavo ten pat esančios Lietuvos ambasados kvietimą dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo renginiuose, vyksiančiuose Tel Avive. Tačiau asociacija pareiškė atsisakanti priimti kvietimą ir dalyvauti renginiuose.
„Lietuvos žydų asociacija Izraelyje savo tarybos posėdyje, vykusiame vasario 20-ąją, priėmė sprendimą nedalyvauti šventėje, kol nebus aiškus tinkamas sprendimas dėl pono Gumuliausko pateikto pasiūlymo, kuriuo norima išteisinti Lietuvą ir lietuvius dėl jų aktyvaus dalyvavimo Holokauste ir žydų žudyme Antrojo pasaulinio karo metu“, – nurodoma Lietuvos ambasadai Izraelyje siųstame laiške.
Jame taip pat rašoma, kad asociacija aktyviai bendradarbiauja su Lietuva, siekiant kovoti su antisemitizmu ir skatinant istorinį tamsaus laikotarpio pripažinimą.
Nurodoma ir tai, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, viešėdamas Jeruzalėje šių metų sausį, susitiko su asociacijos atstovais ir juos patikino, kad tokia A. Gumuliausko registruota rezoliucija nesulauks Seimo vadovo pritarimo, net jai pritartų ir dauguma parlamentarų.
Tačiau nurodoma, kad nėra aiški šalies vadovo G. Nausėdos pozicija: „Mes vis dar negavome atsakymo iš Lietuvos prezidento dėl jo pozicijos, kad jis nerems ir nepatvirtins tokios rezoliucijos. Po demonstracijos, kuri vyko prie Lietuvos ambasados vasario 24-ąją, mes išsiuntėme laišką prezidentui G. Nausėdai dėl šios rezoliucijos.“
Laišku nedalyvauti renginiuose raginami ir kiti Izraelyje gyvenantys Lietuvos žydai, jų organizacijos.
Portalas LRT.lt primena, kad sausio pradžioje Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas pasiūlė Seime priimti rezoliuciją, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota.
Pozicija nepasikeitė
Apie A. Gumuliausko siūlymą prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė jau anksčiau, kai naujiena apie tai buvo ką tik pasirodžiusi. Pasirodžius informacijai apie Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje sprendimą nedalyvauti Kovo 11-osios minėjimo renginiuose, prezidento atstovas Antanas Bubnelis patikino, kad šalies vadovo pozicija nesikeičia.
Prezidento atstovo teigimu, G. Nausėda mano, kad A. Gumuliausko pasiūlymas yra perteklinis, nes dėl dalyvavimo Holokauste yra kaltinama ne visa lietuvių tauta ar valstybė, o pavieniai asmenys. Prezidento atstovas portalui LRT.lt pakartojo jau anksčiau išsakytus šalies vadovo patarėjos žodžius, kad minimas siūlymas tėra vieno Seimo nario nuomonė, kol kas netapusi dokumentu.
„Kol kas mes girdime tik vieno Seimo nario nuomonę, tuo tarpu istorikų bendruomenė jau seniai yra radusi tam tikrą sutarimą ir sako, kad ne pati lietuvių tauta, ne valstybė buvo įsiraukusi, o tam tikri pavieniai asmenys“, – anksčiau sakė prezidento patarėja Sonata Šulcė.
Dėl minimų pavienių asmenų, kaip priminė A. Bubnelis, dar 1995-aisiais atsiprašė prezidentas Algirdas Brazauskas. Tuomet jis lankėsi Izraelyje ir kreipdamasis į Kneseto narius nulenkė galvą prieš 250 tūkst. žydų atminimą ir paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus ir plėšė jų turtą.
G. Nausėdos patarėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad tai yra vienos iš Lietuvos žydų Izraelyje bendruomenių, kuri yra radikalesnė už kitas, nuomonė.
Portalas LRT.lt kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Jos atstovai atsakė žinantys apie susidariusią situaciją bei teigė, kad Lietuvos ambasada Izraelyje palaiko ryšius su laišką atsiuntusia asociacija. Be to, URM pabrėžė, kad Lietuvos pozicija Holokausto klausimu nesikeičia jau dešimtmečius.
„Nuo pat 1995 m. Prezidento A. Brazausko vizito į Izraelį, Lietuvos vadovai, o taip pat ir UR ministras L. Linkevičius, ne sykį yra aiškiai išsakę ir pakartoję nesikeičiančią Lietuvos poziciją Holokausto atžvilgiu, ją nuolat primena ir Lietuvos ambasadoriai Izraelyje. Kviečiame Izraelio bendruomenes bei asociacijas toliau palaikyti dialogą šiais nelengvais, bet abipusiai svarbiais klausimais“, – nurodoma ministerijos raštu pateiktame komentare.
Nors dokumento nėra, žala jau padaryta
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad apie tokį asociacijos pareiškimą jam girdėti neteko, bet apgailestavo, kad toks vieno politiko pareiškimas kelią įtampą ir kenkia Lietuvos užsienio politikai.
Tai bet kokiu atveju neatspindi oficialios Lietuvos pozicijos ar net didžiosios daugumos Seimo narių nuomonės.
„Labai tikiuosi, kad tos rezoliucijos nebus. Pats girdėjau, kai bene Tomas Tomilinas besibaigiant Seimo sesijai padarė pareiškimą, tikiuosi visų valdančiųjų vardu, kad tokie pareiškimai yra niekaip nepriimtini. Asmeniškai, manau, kad čia yra vos ne sąmoninga provokacija“, – sakė Ž. Pavilionis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad žinia apie A. Gumuliausko siūlymą buvo paviešinta prieš prezidento kelionę į Izraelį.
Politikas kalbėjo nežinantis, kodėl A. Gumuliauskas prabilo apie tokį pasiūlymą, bet buvo padaryta didžiulė žala valstybei, net jei A. Gumuliausko pasiūlymas dar ir nėra registruotas. Anot Ž. Pavilionio, valdantieji turėtų prisiimti atsakomybę ir neleisti registruoti tokios rezoliucijos.
„Nedalyvauti yra klaida. Tai bet kokiu atveju neatspindi oficialios Lietuvos pozicijos ar net didžiosios daugumos Seimo narių nuomonės. Tai yra vieno žmogaus kvaili pamąstymai, kurie net netapo kūnu. Bet aišku, kad apie tuos pamąstymus spausdina viso pasaulio spauda.
Esu ir pats atsiliepimų girdėjęs. Mano vienas senas draugas Samas Bakas, kuris padovanojo savo kolekciją Gaono muziejui, buvęs geto kalinys, jis norėjo atsiimti tą ekspoziciją, mano žiniomis, išgirdęs tokius paistalus ir man pačiam teko jį raminti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Konservatorius sakė bestikintis, kad valdantieji neleis šiais iniciatyvai judėti į priekį, o jei leis, jis sakė manantis, kad atsiras pakankamai parlamentarų, sieksiančių sustabdyti tokios rezoliucijos judėjimą į priekį. Visgi Ž. Pavilionis sakė netikintis, kad tokia rezoliucija išvys dienos šviesą, bet dar kartą pakartojo, kad žala jau padaryta.
Gumuliauskas: kaip galima kalbėti apie tai, ko nėra?
Pats A. Gumuliauskas kalbėdamas su portalu LRT.lt teigė, kad reakcija į jo siūlymą yra gerokai per ankstyva, nes paties dokumento nėra, o viešojoje erdvėje pasirodo neteisingos interpretacijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas tikino, kad jo, kaip parlamentaro, pareiga yra ne tautas kiršinti, o vienyti.
„Pagrindinės rezoliucijos minties interpretacija buvo klaidinga ir ne taip suprasta. Todėl tai iššaukia tam tikrus nesusipratimus. Dokumento niekas nėra matęs viešojoje erdvėje, jis yra ruošiamas, svarstomas. Man tai pasirodė labai keista, nes kaip gali reikšti nuomonę apie dokumentą, kurio nesi matęs? Tai man buvo tikrai labai keista ir man priminė ankstesnius laikus“, – teigė A. Gumuliauskas.
Politikas kalbėjo, kad juo ruošiama rezoliucija yra visai apie ką kitą. Anot jo, rezoliucija yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus ir, kaip sakė A. Gumuliauskas, „tikrai ne apie žydus“. Seimo nario teigimu, pagrindinis rezoliucijos akcentas yra tai, kad kolektyvinės atsakomybės principas negali būti taikomas demokratinėse valstybėse.
„Jį taikė totalitariniai režimai, puikiai žinome, Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Šita norma, šitas principas civilizuotame pasaulyje apskritai svetimas. Čia yra pagrindinė mintis. Būtent per šią prizmę žiūrint, mes galime kalbėti apie tautų susitaikymą istorinėje plotmėje, apie kurią kalbą Europos Parlamento 2009 ir 2019 metų rezoliucijos. Kadangi tai yra jautrus klausimas, be abejonės, prie jo dirbama toliau ir aš tikiuosi, kad ateis laikas, į viešumą bus pateiktas visas tekstas ir visuomenė nuspręs, ar čia yra kažkoks blogas ar geras tekstas“, – kalbėjo Seimo narys.
A. Gumuliauskas, paklaustas apie Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje sprendimą nedalyvauti Kovo 11-osios minėjimo reginiuose, dar kartą pabrėžė, kad taip reaguoti yra per anksti, nes dokumentas nėra parengtas ar paviešintas. Jo manymu, tai yra keista.
