Pabėgėlių integravimo problemos buvo aptartos ir Baltijos šalių socialinės apsaugos ministrų susitikime Vilniuje.
Susitikę Baltijos šalių socialinės apsaugos klausimus kuruojantys ministrai pripažįsta, kad nė viena iš šalių didelės patirties priimant didelį pabėgėlių skaičių neturi, tad pasidalijimas informacija gali padėti sėkmingiau spręsti migrantų integravimo problemas.
„Mes turime kiek didesnę patirtį nei kolegos, nes, mano žiniomis, praeitais metais Latvija turėjo 4 pabėgėlius, mes praktiškai kaip ir 100 turime. Jeigu kalbėtume apie kalbos kursus, tai šiandien buvo numatyta apie 190 valandų, bet, kadangi mes trumpiname integracinius laikotarpius ir manome, kad dalis tų pabėgėlių iš tiesų bus neapgyvendinti Ruklos centre, o tiesiogiai savivaldybėse, tai ir tų 190 valandų kai kuriems piliečiams nereikės“, – sako Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Visą šį procesą mes dar tik tiksliname. Už tai atsakinga darbo grupė savo pasiūlymus vyriausybei turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos, o vyriausybė apsispręsti ketina per lapkritį. Didžiausia atsakomybė integruojant pabėgėlius į Latvijos darbo rinką teks mūsų ministerijai, ypač surandant jiems gyvenamąją vietą“, – teigia Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis.
„Estijoje pabėgėliai bus priimami ir apgyvendinami savivaldybėse, ir socialinių reikalų ministerija tiesiog ieško vietų, kur būtų galima juos apgyvendinti. Daug kas priklauso ir nuo to, kokie bus pabėgėliai. Jeigu jie bus su vaikais, tai arti tos vietos turėtų būti ir vaikų darželis arba mokykla, be abejo, tose savivaldybėse turi būti ir darbo vietų“, – teigia Estijos socialinių reikalų ministerijos gen. sekretoriaus pavaduotoja Egle Kaarats.
Per dvejus metus Lietuva ketina priimti 1 105 migrantus, Latvija – 776, o Estija – 523.
