Lietuvoje

2020.03.02 14:45

Dėl mažos šalies komplekso lietuviai – prasti šalies „ambasadoriai“

Nors Lietuva nemažai investuoja į savo įvaizdžio gerinimo kampanijas, šalies gyventojai svečiose šalyse apie Lietuvą ne visada kalba teigiamai. Pasak ekspertų, norint pakeisti emigrantų požiūrį, pirmiausia reikėtų ne investuoti į įvaizdžio kampanijas svetur, o dirbti su dar gyvenančiais Lietuvoje.

Sakoma, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Tuo gali įsitikinti ir Lietuvos įvaizdžio kūrėjai, nuolat kuriantys šalies įvaizdžio kampanijas, kurių rezultatai ne visada džiuginantys – juos neretai sumenkina pačių tautiečių atsiliepimai apie gimtąjį kraštą. Ypač Lietuvių įvaizdis šlubuoja Skandinavijos šalyse.

„Norvegijoje būtent per lietuvių diasporą, jie vertina prasčiau lietuvių savybes ir tas nuvilnija ir į žmogaus teises, jie mažiau tiki, kad Lietuvoje galima gauti gerą išsilavinimą arba investuoti – tai ir yra iš to, ką žmonės ten papasakoja“, – pasakoja tyrimų bendrovės „KOG institutas“ atstovė Rūta Matulaitienė.

Nors lietuviai norvegų vertinami kaip darbštūs, mūsų pačių platinama informacija apie Lietuvą kuria prastesnį įvaizdį. Pasak ekspertų, tai galima sieti su mažos šalies kompleksu ir nuolatiniu bandymu lygintis su kitais.

„Mes labai mėgstame lygiuotis su kitomis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija, ir jei dar galvojame, kad latviai panašiai kaip mes, tai kiti du tikrai geriau gyvena. Kai taip galvojama ir išeina, kad prasčiau vertinam save ir galvojam, kad kitur geriau ir nuvertinam savo pasiekimus“, – teigia R. Matulaitienė.

Prastą lietuvių požiūrį į savo šalį neretai lemia ir priežastys, dėl kurių jiems teko rinktis emigranto duoną, ir tai, kad pačioje šalyje priimami sprendimai sukelia sumaištį ne tik tarp emigrantų.

„Negirdėjau blogai kalbant apie gamta ir kultūra. Dėl švietimo, universitetų – galbūt, nes buvo daug chaoso, kažkas jungėsi ir į Lietuvą važiavo studijuoti tik mediciną, kiti bijojo to, kas čia vyksta“, – sako Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė Lina Baltrukonienė.

Komunikacijos specialistų nuomone, norint pagerinti savo įvaizdį svečiose šalyse pirmiausiai reikėtų dirbti su dar neemigravusiais.

„Čia ir yra vienas didžiausių iššūkių, kad kai mes dirbsime su užsienio tikslinėms auditorijoms mes ta pati turime daryti ir viduje. Jeigu tai nesutaps dabartiniame informaciniame lauke surasti kontrastu labai paprasta ir siutriiuškinti bet kokią idėja paprasta“, – nurodo komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.

Vis dėlto požiūris į save pagerėja, kai artėja valstybinės šventės, tokios kaip Kovo vienuoliktoji.