Lietuvoje

2020.03.02 18:25

Čaplinskas apie koronavirusą: galbūt suprasime, kad rankas reikia plauti ne tik išėjus iš tualeto, bet ir einant į jį

Guoda Pečiulytė, LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.03.02 18:25

Profesorius Saulius Čaplinskas tekantį vandenį ir muilą vadina bene svarbesniu žmonijos atradimu už skiepus. Vertindamas koronavirusą, profesorius pabrėžia, kad efektyviausia jo stabdymo priemonė – karantinas.

Naujausiais duomenimis, koronavirusas pražudė daugiau nei 2 900 žmonių visame pasaulyje, užsikrėtusiųjų yra per 85 tūkst. Daugiausia atvejų – Kinijoje. COVID-19 atvejai fiksuojami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Apie tai, kaip su epidemijomis žmonija kovojo iki šiol, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ žurnalistė Guoda Pečiulytė kalbėjo su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovu profesoriumi S. Čaplinsku.

– Valdžios atstovai dėl koronaviruso kartoja nepanikuoti ir laikytis asmeninės higienos. Kaip įvertintumėte, ar pasaulis jau išmoko higienos pamokas?

– Matomi įvairūs pokyčiai, žmonės formuoja savo asmeninę higieną. Galbūt dabar suprasime, kad rankas reikia plauti ne tik išėjus iš tualeto, bet ir einant į jį ar grįžus namo. Galbūt pasikeis sveikinimosi kultūra. Didžiausias žmonijos sveikatos laimėjimas buvo pasiektas tada, kai visi suprato, kas yra higiena, švarus vanduo ir muilas. Antroje vietoje yra skiepai.

– Greičiausiai tas tekantis vanduo padėjo sustabdyti ir epidemijas?

– Norėčiau pabrėžti ne tik įprastas epidemines ligas, pavyzdžiui, cholera, bet ir tai, kiek gimdyvių buvo išgelbėta nuo tada, kai žmonės suprato higienos svarbą.

– Svarbu ne tik tai, kaip žmogus prižiūri save, bet ir kaip puoselėja jį supančią aplinką: kanalizaciją, atliekas ir pan.?

– Kalbant apie kanalizaciją, mes galbūt nepagalvojame, kad į ja patenka daug antimikrobinių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, antibiotikų. Labai didelį procentą upėse tirto vandens sudaro antibiotikų likučiai. Tai rodo, kad viskas tarpusavyje yra susiję. Jei užteršime aplinką antimikrobinėmis medžiagomis, jos persiduos gyvūnams ir žmonėms. Mes turėsime kitą labai didelę problemą – atsparumą antibiotikams.

– Nemažai ligų išsivystė iš gyvūnų. Kinija uždraudė medžioti ir valgyti laukinius gyvūnus. Ar gyvūnų pavojus yra įsisavintas?

– Manau, kad ne visiems. Abejoju, ar Kinijai uždraudus kas nors greitai pasikeis. Galbūt pasikeis mastas, bet viskas gali nueiti ir į pogrindį, nes galbūt ne visada suvokiame, ką reiškia kultūrinės ir religinės tradicijos. Jeigu kinų liaudies medicinos ir kulinarinių ypatumų tradicijos yra įsišakniję tukstantmečiais, jeigu ten madinga ir pelninga tam naudoti kai kuriuos egzotinius gyvūnus, bijau, kad tai nueis į pogrindį. Iš kitos pusės, pati gamta tai reguliuoja ir sako „gana valgyti laukinius gyvūnus“. Taip pat kalbama apie ekologišką maistą, klimato kaitą. Esmė yra ta, kad laukinė gamta yra laukinė ir jeigu į tai skverbiamasi, gamta už tai nubaudžia.

– Ar yra nustatytas pavojingiausias žmogaus ir gyvūno santykis žmonijos istorijoje? Žiurkė ir maras?

– Galbūt, bet šiais laikais daugiausiai žmonių nužudantis gyvūnas yra uodas – maliarija ir pan. Kad ir koks bebūtų paradoksas, antroje vietoje yra pats žmogus.

– Pereikime prie karantino. Pritarsite, kad tai gana primityvi ir seniai taikoma priemonė, tačiau bene pati veiksmingiausia?

– Tai yra elementarus dėsnis: tam, kad liga plistų, reikalingas infekcijos šaltinis ir virusams daugintis palankus organizmas. Jeigu nėra imlių žmonių ir šaltinio, liga neplis. Per kiaulių marą, kad ir kaip tai bebūtų ekonomiškai skausminga, stengiamasi likviduoti židinį, likviduoti sergančius gyvulius, kad liga neplistų. Žmonių ligų atveju taikyti karantiną yra normalu tam, kad liga neplistų, kad žmonės pasveiktų.

Kalbant apie koronavirusą, karantinas yra efektyviausia viruso stabdymo priemonė, tačiau įpratus kalbėti apie žmonių laisvę, bijoma, kad tai gali būti žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas. Kaip bebūtų, reikėtų įvertinti, kur yra grėsmė ir nauda visuomenei.

– Medicininės kaukės. Teigiama, kad jos nuo viusų neapsaugos. Kokie yra mitai ir faktai apie medicinines kaukes?

– Pavyzdžiui, chirurgai kaukes naudoja tam, kad į aplinką neskleistų oro lašelių. Reikėtų suvokti, kad kaukė yra reikalinga sergančiajam, tačiau jeigu žmonės isteriškai jų prisipirko, būtų gerai, kad pajutę menkiausius peršalimo simptomus, jas dėvėtų. Net ir sergant gripu žmogus galėtų ją dėvėti. Būtų gerai, kad mes apie tai susimąstytume.

– Ar pirmieji gydymo būdai, kurie buvo išbandomi susidūrus su epidemijomis, pavyzdžiui, gyvsidabris sifiliui gydyti, davė žinių ateities mokslui?

– Neigiami rezultatai moksle yra ir teigiami. Anksčiau kinų budistai gerdavo gyvačių nuodus, kad išsiugdytų atsparumą gyvačių įkandimams ir pan. Pavyzdžiui, išrasti skiepai iki šiol naudojami. Kai kas nesupranta, kiek yra pažengusos technologijos: principas tas pats, bet skiepai daug švaresni ir sukelia imuninį atsaką.

– Mitas ar tiesa, kad per didelis sterilumas nėra gerai?

– Jeigu kalbėtume apie Šiaurės tautas, pavyzdžiui, čiukčius, jeigu jie praustųsi tiek pat dažnai, kiek ir mes, ko gero, kad jiems būtų blogai – jie sušaltų. Man netgi teko sutikti medikų, kurie retai prausiasi, arba daro tai kartą per savaitę, tačiau jų nėra daug, tai galima sakyti yra nukrypimas. Iš kitos pusės, jeigu per dažnai sausinsime veido ar rankų odą, bus negerai. Kaip bebūtų, primenu, kad daugiausia užkrečiamų ligų plinta per neplautas rankas.

Išsamiau – laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Gaisras Kaune
9
2021.05.07 11:55

Milžiniškas gaisras Kaune užgesintas: užsiliepsnojo metalo atliekos, didelis dūmų kamuolys buvo matomas iš toli

anksčiau įmonėje aptikta pažeidimų; atnaujinta 16.10
9
Saulius Skvernelis
2021.05.07 09:27

Skvernelis: rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių šeimą

palaiko „Šeimos maršo“ idėją