Lietuvoje

2020.03.06 11:45

Kilus klausimams dėl priedo Registrų centro vadovui, politikai pripažįsta: paskatas dalija lanksčiai

Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus atlyginimas šiemet paaugo kiek daugiau nei 700 eurų „į rankas“. LRT.lt gauti duomenys rodo, kad tokį priedą jis turėjo užsitarnauti pasiekdamas konkretų rodiklį dėl komercinių paslaugų pardavimo, tačiau to jam padaryti nepavyko.

Nepaisant to, priedas paskirtas po Registrų centro valdybos rekomendacijos, motyvuojant gerais įmonės veiklos rezultatais. Tai nėra įprasta praktika, tačiau politikai pripažįsta, kad dėl įvairių priežasčių tenka lanksčiai pasižiūrėti į valstybės įmonių vadovų skatinimo sistemą. Pasak viešojo valdymo eksperto Vitalio Nakrošio, įmonės vis dėlto turėtų laikytis savo pačių vidinių tvarkų.

700 eurų priedas

2020 metų sausį energetikos ministras bei laikinasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas suteikė kiek daugiau nei pusantrų metų dirbančiam Registrų centro vadovui 50 proc. priedą prie pastovaus atlyginimo visiems 2020-iesiems.

Iki šiol jis gaudavo atlyginimą su 30 proc. priedu, tai siekia 7139 eurų „ant popieriaus“ arba maždaug 4,3 tūkst. eurų „į rankas“. Nustačius naują priedą, S. Urbanavičiaus atlyginimas išaugo iki daugiau nei 8,2 tūkst. eurų „ant popieriaus“ arba beveik 5 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.

Šį priedą Registrų centro vadovas gavo klausimų keliančiomis aplinkybėmis. Pernykščiame įsakyme, kur įrašyti konkretūs tikslai, kuriuos įgyvendinus Registrų centro vadovui mokamas nustatyto dydžio priedas, rašoma, kad jis priklauso nuo trijų rodiklių.

20 proc. priedas priklauso nuo pasiektos EBITDA maržos, toks pats priedas – nuo komercinių paslaugų pardavimo ir dar 10 proc. nuo pirmosios kategorijos informacinių sistemų pasiekiamumo užtikrinimo.

LRT.lt turimas dokumentas rodo, kad S. Urbanavičiui nepavyko įgyvendinti rodiklio dėl komercinių paslaugų pardavimo. Jam buvo suformuluota užduotis, kad įmonė 2019-ųjų pabaigoje būtų pardavusi komercinių paslaugų už 4 mln. 230 tūkst. eurų per metus, tačiau jų buvo parduota už 3 mln. 909 tūkst. eurų.

Sprendimus dėl priedo priėmę asmenys teigia, kad reikalaujamų komercinių paslaugų pardavimų S. Urbanavičiui nepaliko pasiekti dėl įmonėje vykusių pertvarkų. Anot jų, dėl reformų pardavimai buvo prastesni pirmajame 2019-ųjų pusmetyje, tačiau šoktelėjo antroje metų pusėje.

Valdybos pirmininkas didžiuojasi Urbanavičiaus pasiekimais

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia ne kartą gavusi Registrų centro valdybos siūlymą nustatant priedą vadovui vertinti visus pasiektus įmonės veiklos rodiklius. Naujienų portalui LRT.lt atsiųstuose ministerijos atsakymuose sakoma, kad 50 proc. priedą S. Urbanavičiui planuota paskirti „atsižvelgiant į žymų kitų rodiklių viršijimą ir įvertinant objektyvias priežastis dėl nežymaus vieno iš rodiklių nepasiekimo“.

Be komercinių paslaugų pardavimų, pernai iš S. Urbanavičiaus prašyta pasiekti, jog įmonės pelno prieš mokesčius, palūkanų mokėjimą, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) marža būtų ne mažesnė nei 8 proc. Įmonė pasiekė 28 proc. EBITDA maržą.

Taip pat reikalauta pasiekti, kad pirmosios kategorijos informacinių sistemų prieinamumo užtikrinimas siektų 97,5 proc., tačiau pasiekta 99,9 proc.

Registrų centro valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas LRT.lt sakė, kad į S. Urbanavičiaus priedo klausimą nuspręsta žiūrėti kompleksiškai, nes jo atlyginimas, lyginant tiek su privačiu sektoriumi, tiek su kitų valstybės įmonių vadovų algomis, yra gan žemas.

Jis pripažino, kad pernai nustatant S. Urbanavičiaus veiklos 2019 metams tikslus uždavinys dėl komercinių paslaugų pardavimo buvo išties ambicingas, turint omenyje tuo pačiu metu įmonėje vykusias pertvarkas.

„Įmonėje vyko permainos, vadovų kaita, atsakingų žmonių kaita. Taip pat radome ne visiškai sąžiningų ir skaidrių veiklos metodų, dėl kurių teko atsisveikinti būtent su tais darbuotojais, kurie buvo atsakingi už komercinių paslaugų pardavimą“, – teigė E. Vaišvilas.

Anot jo, bendras įmonės veiklos rezultatas ženkliai viršijo lūkesčius.

„Tai ne vien finansiniai rodikliai. Pasižiūrėkime, kokia buvo įmonės reputacija ir kaip jos valdysena pasikeitė per pastaruosius pusantrų metų. Tai reikia įvertinti ir aš tuo didžiuojuosi“, – kalbėjo Registrų centro valdybos pirmininkas.

Panašių atvejų būna, bet nedaug

Priedą S. Urbanavičiui paskyręs ministras Ž. Vaičiūnas antrino, kad S. Urbanavičiui reikiamų komercinių paslaugų pardavimų nepavyko pasiekti dėl objektyvių priežasčių – struktūrinių pokyčių Registrų centre bei piktnaudžiavusių darbuotojų. Jis pabrėžė, kad nors metinis pardavimų rodiklis liko nepasiektas, ketvirčiams iškeliami tikslai buvo įgyvendinti antrąjį 2019-ųjų pusmetį.

„Tokių atvejų nėra daug, jie nėra sisteminiai“

Ministras pripažino, kad į valstybės įmonių vadovų priedų sistemą kartais žiūrima lanksčiai, nes jų algos yra palyginti žemos.

„Patys rodikliai yra formuluojami pakankamai preciziškai, bet kartais atsitinka tokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie nebūna pasiekiami. Tokiais atvejais valdybos rekomenduoja žiūrėti lanksčiau ir tokia rekomendacija vadovaujamės“, – LRT.lt sakė Ž. Vaičiūnas.

„Tokių atvejų tikrai nėra daug, jie nėra sisteminiai“, – pridūrė jis.

„Dabar iš atminties galėčiau pasakyti, kad Ignalinos atominės elektrinės vadovui gal prieš metus buvo susiklosčiusi panaši situacija, kai reikėjo priedo klausimą spręsti vertinant jį visų rodiklių kontekste, kai vienas iš rodiklių buvo ne visiškai pasiektas“, – kalbėjo laikinasis ekonomikos ministras.

Jo atstovė Aurelija Vernickaitė patikslino, kad minėtu atveju dėl objektyvių priežasčių buvo pakeistas Ignalinos atominės elektrinės vadovo vienas vertinimo kriterijų.

Norėtų to paties visiems darbuotojams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LRT.lt sakė, kad susiklosčius situacijai, kai įmonėje vadovas gavo priedą, nors formaliai neturėjo, tokia pati praktika turėtų būti taikoma ir darbuotojams.

„Matosi, kad šiuo atveju buvo vertinta kriterijų visuma ir <...> mes norėtume, kad tie patys priedus gaunantys vadovai, vertindami savo darbuotojus, taikytų tokius pat kriterijus ir skirtų maksimalius priedus už gerus įmonės veiklos rezultatus. Šiai dienai retas darbuotojas gauna maksimalų priedą“, – teigė darbuotojų atstovė.

„Jeigu yra viena praktika, ji turėtų būti taikoma visiems. Išimčių neturėtų būti“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, profsąjunga taip pat laikosi pozicijos, kad 50 proc. priedas prie algos yra per didelis: „Prisimenu pernai vykusias diskusijas dėl viešojo sektoriaus strategijos ir ten buvo aiškiai išsakytos pozicijos, kad priedas neturi viršyti 20 proc.“

Viešojo valdymo ekspertas Vitalis Nakrošis pabrėžė, kad Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja valstybės įmonių vadovams mokėti privataus sektoriaus vadovams prilygstamą atlyginimą, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, taip pat apie tai pateikti informaciją visuomenei. Todėl, anot jo, Ekonomikos ministerijos ir įmonės valdybos pozicija iš esmės yra tinkama.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas pabrėžė, kad nupasakotas būdas paskirti S. Urbanavičiui priedą gali kelti klausimų dėl tokio sprendimo pagrįstumo.

„Įmonė turėtų laikytis savo vidinių tvarkų ir jas atitinkamai koreguoti, nepaisant poreikio užtikrinti konkurencingą atlyginimą ir pavienių siekių, išreikštų skaičiais, ambicingumo, nes gali atsirasti abejonių dėl jų sprendimų pagrįstumo“, – LRT.lt tvirtino V. Nakrošis.

S. Urbanavičius Registrų centrui vadovauja nuo 2018 metų birželio.