Vilniaus rajono Rastinėnų miestelio gyventojai ne vienus metus beldžiasi į vietos valdžios duris, kad būtų įkurtos ikimokyklinukų ugdymo grupės lietuvių kalba. Pirmieji prašymai parašyti dar 2012-aisiais, tačiau iki šiol vietos gyventojai turi deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad galėtų į lietuvišką vaikų darželį vesti savo atžalas.
Vietos tėvus itin papiktino Vilniaus rajono tarybos posėdis sausio 31-ąją, kurio metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst pasakė, kad vietos tėvų pateikti lietuvišką grupę norinčiųjų lankyti sąrašai „buvo išgalvoti, vaikai be tėvelių“.
Per posėdį buvo svarstoma ugdymo įstaigų pertvarka.
Rastinėnų (Sudervės seniūnija) tėvų bendruomenė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, merę ir tarybos narius ir pareikalavo, kad merė pagrįstų savo teiginius, nurodytų, kurie konkrečiai sąraše įrašyti vaikai ir tėvai yra „išgalvoti“. Taip pat tėvai reikalauja, kad merė atsiprašytų, antraip jie teisybės sieksią teisinėmis priemonėmis.
Kaip pasakojo Rastinėnų gyventoja Rugilė Juškevič, pastarąjį kartą tėvai sąrašą sudarė 2018-aisiais. Tuomet susidarė apie dvi dešimtis vaikų, kurių tėvai pageidavo, kad ikimokyklinukų grupę jie lankytų lietuvių kalba.
„Rastinėnuose turime mokyklą, tai dviejų aukštų pastatas. Bet ten ugdymas vyksta tik lenkų kalba. O lietuviško ugdymo poreikis yra labai didelis“, – LRT.lt sakė R. Juškevič.
Anot jos, tėvai jau nuleidę rankas ir deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje, kad mieste gautų vietą vaikų darželyje savo atžaloms.
„Yra tėvų, kurie šimtu procentų vestų vaiką į darželį Rastinėnuose, jei žinotų, kad čia bus lietuviška grupė. Tuomet ir gyvenamąją vietą deklaruotų Vilniaus rajone“, – aiškino R. Juškevič.
Vietos gyventojus ypač supykdė merės žodžiai per Tarybos posėdį sausio pabaigoje, kai rajono vadovė M. Rekst pasakė, kad tėvų pateikti sąrašai esą išgalvoti, vaikai be tėvelių, o dokumentai neatitinka reikalavimų.
„Per tą posėdį buvo sprendžiamas tik Rastinėnų klausimas“, – pabrėžė R. Juškevič.
Ji sakė, kad Vilniaus rajono valdžia svarsto steigti specialiųjų poreikių vaikų grupes.
„Jie sako pastebėję, kad justi toks poreikis. Nežinau, kaip jie tą poreikį nustatė. O kodėl tuomet į mūsų poreikius nekreipia dėmesio? Mes esame už, kad būtų steigiamos grupės vaikams, turintiems sutrikimų, vaikai turi integruotis, tačiau greta jų tegul įsteigia ir grupes mūsų vaikams“, – kalbėjo R. Juškevič.
Taip pat skaitykite
Moteris pabrėžė, kad pirmieji raštai, kuriuose reikalaujama lietuviškų grupių, savivaldybei surašyti dar 2012 metais.
„Daro viską piktybiškai, kad rajone nedeklaruotų žmonės gyvenamosios vietos. Juk deklaravę jie automatiškai ir balsuotų Vilniaus rajone. Ir išbalasuotų tą valdžią, kuri čia 20 metų sėdi. Tokia mano asmeninė nuomonė“, – sakė R. Juškevič.
Vilniaus rajono savivaldybė atsiuntė merės M. Rekst komentarą:
„Verta pažymėti, kad Vilniaus rajone veikia dviejų pavaldumo švietimo įstaigos, teikiančios ugdymą lietuvių mokamąja kalba, todėl negalime nustatyti tikro ugdymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas poreikio.
Tik nuodugniai išanalizavus ir nustačius poreikį galima numatyti tolesnius žingsnius siekiant steigti ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupes ar švietimo įstaigas.
Apgailestauju, kad sausio mėnesio Tarybos posėdyje dalyvavę tėveliai iš Rastinėnų kaimo mano išsakytus žodžius priėmė asmeniškai. Kalbėdama tikrai nenorėjau nieko įžeisti, o turėjau omeny situaciją Vilniaus rajone.
Taip pat informuojame, kad Savivaldybė, vadovaudamasi Švietimo įstatymo 34 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgdama į didėjantį specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų skaičių Savivaldybėje (pagal pavežamų į Vilniaus miesto specialiojo ugdymo švietimo įstaigas Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių) bei siekdama sudaryti sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos, įsteigė Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje specialiąsias klases (1-4 klases) lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba bei Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje – specialiąsias klases (5-10 klases) lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba.
Dėl Riešės – Tarybos narys Jonas Vasiliauskas Tarybai teikė sprendimo projektą dėl ikimokyklinio ugdymo grupių lietuvių mokomąja kalba steigimo Riešėje. Prie sprendimo projekto buvo pateikti ne prašymai, o sąrašai, kuriuose nurodytas tik vaiko vardas, pavardė, gimimo data bei kontaktinis telefonas.
Nebuvo nurodomi vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) duomenys, deklaruota gyvenamoji vieta, pageidaujama vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupę data. Trūko raštiškų prašymų priimti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Paprašius patikslinti duomenis, kaip tai numatyta Vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos apraše (23 p.), buvo pateikta mažiau prašymų negu buvo norinčiųjų prieš tai teiktame sąraše, be to daug tų prašymų buvo asmenų ne iš sąrašo arba vaikai jau lankė kitą ugdymo įstaigą.
Taip pat ne visuose prašymuose buvo nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta. Prašymų kiekis buvo žymiai mažesnis negu prieš tai pateiktame sąraše norinčiųjų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad prašymai buvo teikiami siekiant dirbtinai sukurti ilgų eilių efektą.
Kitas atvejis Kalveliuose, kai iš pateikiamo keliasdešimčių vaikų, norinčių lankyti darželį sąrašo, pradėjus steigti grupes, paaiškėjo, kad susirinks vos viena grupė, kadangi tas pats vaikas buvo registruotas keliose įstaigose, vaikų ir vieno iš tėvų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Vilniaus rajone, sąraše pasirašė seneliai ir kt. Reali situacija neatitiko deklaruojamo poreikio Kalvelių seniūnijoje.
Užtikrinant teisę į asmens duomenų apsaugą, negalime pateikti konkretesnių atvejų, leidžiančių identifikuoti asmenį.“
Savivaldybės duomenimis, Zujūnų ir Sudervės seniūnijų teritorijose veikia dviejų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų švietimo įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ugdymą lietuvių ugdomąja kalba – Vilniaus rajono savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos: Vilniaus r. Buivydiškių vaikų darželis (mokslo metų pradžioje šioje švietimo įstaigoje buvo 7 laisvos vietos), ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius, ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrius, tai 7 ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių ugdomąja kalba.
„Artimiausia švietimo įstaiga su puikiu susisiekimu viešuoju transportu yra ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. Šioje švietimo įstaigoje gali mokytis 20 ikimokyklinio amžiaus vaikų“, – paaiškino merė.
Pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrių lanko 8 vaikai ir 12 vietų yra laisvos. ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriuje veikia 5 ikimokyklinio ugdymo grupės, kuriose yra 74 vaikai.
„Taigi Sudervės seniūnijoje veikia dvi švietimo įstaigos, kuriose vykdomas ikimokyklinis ugdymas: dvi ikimokyklinio ugdymo grupės lenkų ugdomąja kalba yra Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinėje mokykloje ir penkios ugdymo grupės lietuvių ugdomąja kalba yra ŠMSM Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriuje“, – dėstė rajono vadovė.
