Lietuvoje

2020.03.02 08:55

Ambasadorė Marčiulionytė: koronaviruso epicentre gyvenantiems lietuviams 4 kartus buvo siūloma išskristi

LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.02 08:55

Lietuvos Ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė teigia, kad nė vienam iš daugiau kaip 300 Kinijoje esančių Lietuvos piliečių koronavirusas nėra nustatytas. Pasak jos, Uhano mieste – viruso židinyje – tebėra trys Lietuvos piliečiai, kurie toliau gyvena karantino sąlygomis, nors jiems keturis kartus buvo siūloma grįžti.

„Mes žinome, kad tie 3 lietuviai, kurie yra Uhane karantine, jie yra sveiki, gyvi ir su jais viskas tvarkoje. Uhane esantiems lietuviams keturis kartus siūlė išskristi lėktuvais, kuriuos atsiuntė Europos Sąjunga, ir jie būtų galėję evakuotis, kaip tai padarė prancūzai, išvažiavo latvis, estas. Lietuviai atsisakė, jie sakė, kad saugiau jaučiasi namuose ir viskas jiems gerai. Žmonėms visada leidžiama pasirinkti, jie sakė, kad būdami uždaroje erdvėje ir išeidami tik į parduotuvę, jie neina į darbą ar kur nors kitur, jie jaučiasi saugiau“, – pasakoja ambasadorė.

Anot LRT RADIJO pašnekovės, prasidėjus koronaviruso epidemijai, šalies reakcija buvo pavėluota, tačiau tam, kad virusas būtų operatyviai sustabdytas, imtasi veikti aktyviau.

„Vuhano miesto vadovai, žinodami, kad pavojus yra, organizavo miesto šventę, kurioje dalyvavo 50 tūkst. gyventojų. Jeigu žmonės būtų buvę informuoti anksčiau, penki milijonai Vuhano gyventojų nebūtų išsibarstę po Kiniją. Vėliau Kinijai teko imtis griežtesnių priemonių, kad suvaldytų virusą visuose miestuose“, – sako I. Marčiulionytė.

Kadangi dauguma kinų yra įpratę paisyti valdžios nurodymų, ambasadorės aiškinimu, tai prisidėjo prie viruso plitimo kontrolės.

„Jeigu pasakyta, kad visi turi būti su kaukėmis, visi ir bus, o į tuos, kurie be kaukių, žiūrima labai blogai. Taip pat bendrijų vadams buvo duota labai daug nurodymų ir galios, kurie galėjo nieko neišleisti, pavyzdžiui, iš Pekino. Labai daug priemonių: atšaukti viešieji renginiai, uždaryti restoranai, didieji prekybos centrai. Taip atsitiko, nes virusas išplito labai greitai“, – pastebi ji.

Pasak I. Marčiulionytės, tam tikros drausminimo priemonės šalyje yra itin griežtos – už kai kurių nepaisymą žmogui gresia mažesnis reitingas socialinių kreditų sistemoje, kuri egzistuoja Kinijoje, ar net kalėjimas.

Kaip bebūtų, ambasadorė patikina, kad panikos Kinijoje jau mažiau.

„Daugiausia jos buvo Uhano provincijoje, nes 50 mln. gyventojų buvo atskirti nuo pasaulio. Tada atsiranda terpė spekuliacijoms ir netikroms naujienoms.

Visa tai sąlygojo didelę baimę, bet visuotinės panikos nebuvo, pavyzdžiui, Pekine niekada nebuvo maisto stygiaus ar masinio kruopų pirkimo, kaip Lietuvoje dabar“, – teigia ji.

Vertindama koronaviruso situaciją Lietuvoje, I. Marčiulionytė džiaugiasi virusu užsikrėtusios šiaulietės sąmoningumu, esą tokiu elgesiu ji ne tik apsaugojo save ir savo šeimos narius, bet ir likusius visuomenės narius.

„Jeigu visi taip sąmoningai elgtųsi, Lietuvoje šiam virusui paplisti būtų sudėtinga“, – tikina ambasadorė.

Pašnekovės manymu, visuotinės panikos dėl koronaviruso Lietuvoje nėra – situaciją „pagražina“ socialiniai tinklai.

„Jeigu visi suprastume ir pasakytume, kad tai nėra pasaulio pabaiga, o virusas, kurių žmonija yra mačiusi įvairių. Jeigu yra medikų taisyklės, jų reikia laikytis. Kaip ir minėjau, labai gražus yra užsikrėtusios šiaulietės pavyzdys, kuri padarė viską, kad kiti neužsikrėstų“, – akcentuoja I. Marčiulionytė.

Kinijos koronaviruso epicentre – Hubėjaus provincijoje – pirmą kartą nuo sausio užfiksuota mažiau nei 200 naujų infekcijos atvejų. Tačiau didžiausiame viruso židinyje Europoje – Italijoje – per pastarąsias dvi paras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo beveik dvigubai.

Pasaulyje skaičiuojama apie 88 tūkstančius užsikrėtusiųjų, mirė per 3 tūkstančius žmonių, pasveiko daugiau nei 45 tūkstančiai.

Populiariausi