Lietuvoje

2020.03.02 07:42

Registrų centras paprašė Seimo narės sumokėti už duomenis apie žmonių skolas

Jūratė Skėrytė, BNS2020.03.02 07:42

Antstolių veikla besidominti ir įstatymų iniciatyvas šioje srityje rengianti Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad ji negali gauti apibendrintų duomenų iš Registrų centro.

Valstybės įmonei nusiuntusi užklausą apie gyventojų turimas skolas parlamentarė sulaukė atsakymo, kad duomenys yra mokami ir išvis nežinia, ar gali būti jai pateikti.

„Jeigu nori kokybiškų įstatymų, jeigu nori efektyvių sprendimų, staiga paaiškėja, kad net negali kokybiškai daryti savo darbo, nes tavo priėjimas prie svarbių duomenų yra ribojamas ir tavo parlamentinės kontrolės funkcija yra ribojama“, – BNS sakė parlamentarė.

Registrų centras atstovo sako, kad Seimo narė prašo duomenų, kurie teikiami tik už mokestį.

Teigia vykdanti parlamentinę kontrolę

D. Šakalienė BNS pasakojo prieš 20 dienų Registrų centrui nusiuntusi prašymą pateikti informaciją apie skurstančių žmonių įsiskolinimo mastus – kiek skolų perduota antstoliams, kokio amžiaus grupės Lietuvoje linkę įsiskolinti, kiek yra tarp skolininkų socialinių pašalpų gavėjų, pensininkų ir pan.

„Jautrūs, socialiniai duomenys, kurie reikalingi tęsiant teisėkūros procesą ir vykdant parlamentinę kontrolę, įvertinant, ar esamos įstatymo pataisos duoda laukiamą efektą, ar reikia kokių nors kitų sprendimų“, – aiškino Seimo narė.

Ji tvirtino iš pradžių sulaukusi siūlymo perrašyti savo užklausą, paaiškinant asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo ir gavimo teisinį pagrindą ir t. t.

Pasak D. Šakalienės, kai ji paaiškino neprašanti jokių asmens duomenų, o apibendrintos informacijos, sulaukė rašto, kad duomenys kainuoja.

„Klausimas, kaip galima vykdyti parlamentinę kontrolę, jeigu turi mokėti už tuos duomenis. Dar įdomiau, nes net neįmanoma sumokėti. Jeigu aš mokėčiau iš parlamentinių lėšų, tai būtų pažeidimas, nes tam negalima skirti parlamentinių lėšų. Jeigu mokėčiau iš savo pinigų, galima būtų traktuoti kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimą – tarsi man asmeniškai reikia tų duomenų, o taip nėra“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji sakė šią savaitę susitikusi su Registrų centro direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, tačiau tik sužinojusi, kad situacija yra sudėtinga.

„Pokalbio metu išaiškėjo, kad vis dėlto jam nėra aišku, kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis, nepaisant to, kad Seimo statutas man suteikia vienareikšmiai aiškų teisinį pagrindą gauti tuos duomenis. Taip pat nuo 2019 metų sausio 1 dienos yra įsigaliojęs Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimas, kad registrų duomenys teikiami neatlygintinai“, – teigė politikė.

„Tačiau jie (Registrų centro atstovai – BNS) patys sako, kad šiandien situacija labai sudėtinga tiek su žurnalistais, tiek su Seimu, nes esą nėra įstatyme numatyta konkreti išimtis, jog nereikia mokėti ne tik už duomenis, gaunamus dėl viešojo intereso, bet ir už jų parengimą“, – sakė ji.

Politikė sulaukė siūlymo kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ši sumokėtų už D. Šakalienės prašomą informaciją.

Duomenis reikia surinkti, todėl kainuoja

Tuo metu Registrų centro atstovai teigia negalintys neatlygintinai pateikti duomenų.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus BNS informavo, kad D. Šakalienė prašo duomenų iš Antstolių informacinės sistemos (AIS). Šių duomenų teikimą reglamentuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir teisingumo ministro įsakymu patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai.

„Minėti nuostatai numato, kad pagal gavėjų pateiktus prašymus specialiomis taikomosiomis programomis suformuoti duomenų išrašai, apibendrinimai, analizė, statistiniai skaičiavimai teikiami už atlyginimą, kurio dydį ir mokėjimo tvarką tvirtina Antstolių informacinės sistemos valdytojas, t. y. Teisingumo ministerija“, – teigiama Registrų centro komentare.

Anot jo, Seimo narė nori gauti informacijos apie skolų pasiskirstymą pagal specifinius kriterijus, pavyzdžiui, pagal bylas, kuriose buvo išieškoma administracinė bauda, taip pat prašoma nurodyti skolas juridiniams asmenims, kitiems asmenims, išskiriant tas, kurios susidarė dėl žalos suluošinus ar netekus maitintojo, dėl fizinių asmenų išlaikymo. Taip pat prašoma pateikti informaciją apie įsiskolinimų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, socialinės paramos ar pensijų gavėjams vykdomas bylas.

„Kaip galima matyti, prašoma pateikti informacija yra nestandartinė ir turi būti atrinkta, papildomai apdorota. Vadovaujantis AIS nuostatais, papildomai specialiomis priemonėmis atrinkti ir apdoroti duomenys turi būti teikiami už atlyginimą, kuris kompensuoja duomenų parengimo sąnaudas“, – teigė M. Samkus.

Registrų centras 2018-ųjų rugsėjį buvo nutraukęs daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis.

Valstybės įmonės vadovybė tuomet teigė, kad tokiam duomenų teikimui nebuvo teisinio pagrindo. Žurnalistų bendruomenė tvirtino, kad taip nepagrįstai apribota žiniasklaidos laisvė gauti informaciją iš valstybės.

Kiek vėliau Vyriausybė patvirtino laikiną tvarką duomenims neatlygintinai teikti, tačiau nuolatines duomenų teikimo taisykles įteisinantis įstatymo projektas nepriimtas.

Vyriausybė į Seimo pavasario sesijos darbų programą yra įtraukusi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais žadama sudaryti sąlygas žurnalistams laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.

Populiariausi