Lietuvoje

2020.03.01 20:24

LSDDP siūlymo keisti rinkimų sistemą nepalaikė nei prezidentas, nei LVŽS

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.03.01 20:24

Sausio pradžioje prezidento patarėjas pareiškė, kad prezidentas siūlys diskutuoti apie esminę Seimo rinkimų reformą, bet tai turi būti daroma ne prieš pat rinkimus. Socialdemokratų darbo partijos frakcija parengė rinkimų reformos pasiūlymus, juos registravo Seime ir pristatė prezidentui. Atsakymas tebuvo – reikia diskutuoti. Tuo metu Valstiečių žaliųjų vadovo reakcija buvo gerokai nuožmesnė – jokių pokyčių nebus. Politologai sako, kad „socdarbiečių“ pasiūlymas nėra naujovė, tokia sistema vyrauja Europoje.

Spalio mėnesio antrą sekmadienį vyks rinkimai. 141 Seimo narys bus renkamas įprasta tvarka: beveik pusę, 70 parlamentarų, rinkėjai išrinks balsuodami daugiamandatėje apygardoje, rinkdamiesi iš partijų sudarytų sąrašų.

Dėl likusios 71 vietos Seime politikai varžysis vienmandatėse apygardose. Jų teritorijas Vyriausioji rinkimų komisija jau patvirtino.

Seime registruoto įstatymo projekto autoriai siūlo radikaliai keisti tvarką – Lietuvą padalinti į 10 rinkimų apygardų, jų teritorijos sutaptų su dabartinių apskričių teritorijomis, 1 papildoma būtų Kaune, 2 – Vilniuje, dar 1 būtų įkurta pasaulio lietuviams. Seimo mandatų pasiskirstymas apygardose priklausytų nuo rinkėjų skaičiaus ir svyruotų nuo 2 iki 16 kiekvienoje.

Pasak reformos sumanytojų, visi 141 Seimo nario mandatai padalijami tarp apygardų proporcingai pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių. Jokio apygardų ribų kaitaliojimo prieš rinkimus nebeliktų. Jei pasikeistų rinkėjų skaičius, būtų perskirstomas Seimo narių mandatų skaičius apygardoms. Rinkėjams kiekvienoje apygardoje būtų pateikiamas vienas toje apygardoje vyraujančių politinių jėgų sąrašas.

„Visi iškels ir žmogus gaus sąrašą ir galės išsirinkti tą asmenybę, kurią jam reikia. Jis net nesirūpins, kokios partijos tas žmogus yra. Jis rinksis asmenybę. Todėl partijos ir bus suinteresuotos iškelti asmenybes“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Gediminas Kirkilas.

Politologų teigimu, mažoritarinė rinkimų sistema, kai renkama ir vienmandatėse apygardose – Europoje pasitaiko retai, todėl šis siūlymas – nėra naujovė.

„Mūsuose tai labiau toks sovietmečio palikimas ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija po Nepriklausomybės [atkūrimo] iš karto įsivedė proporcinę sistemą ir Europoje būtent proporcinė atstovavimo sistema, kai kandidatuoja sąrašai, yra absoliučiai vyraujanti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Politologų vertinimu, atsisakius vienmandačių rinkimų apygardų, greičiausiai, išloštų visuomenėje įsitvirtinusios partijos, mažesnėms grėstų likti užribyje.

„Tos tradicinės partijos, kurios turi plačią, didelę struktūrą – reikės ne vieno sąrašo, o 13 sąrašų. Vadinasi, turi turėti žmones, ne vieną veidą, lyderį, kuris ištemptų visą traukinį. Labiausiai nenaudinga būtų tokiems vieno lyderio naujokams, kurie sugeba išlįsti taip vieno lyderio ar žiniasklaidos pagalba“, – svarstė A. Ramonaitė.

Neparlamentinės Tautininkų ir respublikonų sąjungos atstovas sako, kad valdantieji „socialdarbiečiai“ nusižiūrėjo Latvijos rinkimų įstatymą, bet tik iš dalies.

„Pagal latvišką sistemą, jeigu tavęs kažkas labai nemėgsta, tai gali tave nureitinguoti žemyn ir nesvarbu, tu partijos pirmininkas, ne pirmininkas, gali būti neišrinktas. Galėjo pasiūlyti tokį paprastą dalyką daugiamandatėje apygardoje ir būtų demokratiška“, – kalbėjo Tautininkų ir respublikonų sąjungos narys Gintaras Songaila.

Reformos autoriai tikina, kad panaikinus vienmandates rinkimų apygardas būtų taupomos valstybės iždo lėšos: nebereikėtų II rinkimų turo, kuris valstybei kainuoja maždaug 5 mln eurų.

Proporcinė sistema išspręstų problemą: kai parlamente lieka laisva vieta, pasitikėjimą gavusios partijos vieną atstovą pakeistų kitas pirmas likęs partijos rinkimų sąraše už ribos, nereikėtų rengti naujų rinkimų. Pernai vykę trijų seimo narių papildomi rinkimai valstybei kainavo maždaug 700 tūkst. eurų. Negana to, kurį laiką Seimas turėjo dirbti mažesnės sudėties - trys vienmandatės apygardos neturėjo savo atstovo.

Pasak reformos šalininkų, neliktų ir skirtumo tarp Seimo narių, išrinktų vienmandatėse ir pagal partinius sąrašus.

„Rinkdami pagal mišrią sistemą, mes de fakto turime dviejų rūšių parlamentarus, kaip jūs matote. Dabar tai ir vyksta. Dabar sako: jūs pagal sąrašą, tai jūs toks, anoks. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad, ypatingai balsuojant už biudžetą, apygardose išrinkti parlamentarai daro didžiulį spaudimą, jie bando priimti sprendimus, kurie naudingi kažkam tai“, – aiškino G. Kirkilas.

Seimo opozicijos lyderis sako, kad idėja įdomi, bet prieš pat rinkimus tokiai diskusijai netinkamas laikas

„Jeigu šiandien pradėsime diskutuoti, klaidinsime rinkėjus. Tiesiog jie susipainios ir galvos, kad mes kalbame apie šituos rinkimus“, – teigė Seimo opozicijos lyderis, socdemas Julius Sabatauskas.

Valstiečiai žalieji sako, kad jei koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ būtų klausę jų nuomonės, išgirstų, kad net diskusija dėl vienmandačių naikinimo negalima.

„Mūsų pasakymas labai aiškus: mūsų rinkimų sistemos pati geriausia dalis yra būtent vienmandatės apygardos ir mes tikrai nesutiksime, kad jos būtų naikinamos. O dėl daugiamandatės apygardos galime svarstyti dėl jos kažkokio principo pakeitimo tos dalies, kur renkame 70 Seimo narių pagal daugiamandatės sąrašą, pagal partinius sąrašus“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Socialdarbiečių“ lyderis tikino, pirmadienį apie tai kalbėjęs ir su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau iš prezidento atstovo komentaro vargu ar galima įžvelgti šalies vadovo entuziazmą po ketverių metų iš esmės keisti rinkimų tvarką.

„Diskutuoti tikrai galima“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Seimo kuluaruose kiekvienos kadencijos pradžioje kyla kalbų apie jau pribrendusią būtinybę keisti rinkimų sistemą, tačiau kaip – politikai neranda sutarimo. Vieni norėtų proporcinės rinkimų sistemos kaip Europoje, kai balsuojama tik už partijų sąrašus. Tačiau rinkėjams patrauklesnė galimybė rinkti asmenybes, ir ši sistema Nepriklausomoje Lietuvoje galioja nuo 1992-jų.

Pernai į viešą diskusiją įsitraukė ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, patikinęs, kad Lietuvoje galiojanti „mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, net sunkiai dera su Konstitucijos logika.“ Beje, Konstitucija nereglamentuoja, pagal kokią sistemą Seimo nariai turi būti renkami, tad užtektų Seime pakeisti rinkimų įstatymą.

Populiariausi