Lietuvoje

2020.03.01 18:51

Bibliotekos susiėmusios už galvų: įstaigos ramsčiu tapo senieji darbuotojai, o naujų rengimu niekas neužsiima

Lietuvoje jau gerą dešimtmetį aukštosiose mokyklose nerengiant bibliotekininkų, kai kurios bibliotekos skundžiasi jų stygiumi. Esą šių įstaigų ramstis yra senieji bibliotekininkai, o naujų rengimas tampa pačių bibliotekų atsakomybe. Tai daryti, anot bibliotekų, neapsimoka ir tuo užsiimti turėtų universitetai.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus metodininkė, bibliotekininkė Genovaitė Rutkauskienė teigė pasirinkusi šią profesiją, nes ją traukė įvairių leidinių pasaulis ir noras jį pažinti. Bibliotekininkystę studijavusi moteris svarsto, kad šis darbas per kelis dešimtmečius gerokai pasikeitė.

„Šiuolaikinė biblioteka – tai daugialypių paslaugų teikėja, informacijos, kultūros, švietimo, inovacijų, bendruomenės centras, kuris skatina kiekvieną lavintis, ugdytis savo gebėjimus“, – kalėjo G. Rutkauskienė.

Bibliotekininkų pagal išsilavinimą Lietuvoje vis mažėja – universitetai jų neberengia dešimtmetį. Dėl to kai kurios bibliotekos sako esančios priverstos pačios mokyti savo jaunuosius kolegas.

„Tiesiog ateina jauni žmonės, kuriuos bibliotekos senbuviai turi paruošti nuo nulio, todėl gerą specialistą paruošti sudėtinga ir užtrunka daug laiko, kita vertus, reikėtų neužmiršti, kad į duris beldžiasi robotizacija, dirbtinis intelektas, todėl natūraliai kyla (klausimas – LRT.lt) koks turės būti ateities bibliotekininkas, kokiomis kompetencijomis turėtų pasižymėti, kad atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikius“, – kalbėjo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento atstovė Dovilė Ivanovienė.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė sako, kad biblioteka gyvuoja vyresnės kartos kolegų pastangomis, o jaunieji kolegos, kuriuos reikia mokyti, dažnai nesupranta bibliotekininkystės pagrindų.

„Štai dabar pas mus yra 79 darbuotojai, iš jų 39 – bibliotekininkai. Dalis jų jau pensinio amžiaus, kiti už kokių 20 metų tikrai išeis į pensiją. Tada bus tiesiog nebus tų specialistų profesionalų. [...] Tiesiog priimam žmones, kurie nori dirbti bibliotekoje, turi kitų gebėjimų ir patys bandome juos pamokyti, bet tai yra brangu ir gana neefektyvu“, – tvirtino E. Banionytė.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanė Zinaida Manžuch sako, kad tai, jog nerengiami bibliotekininkystės specialistai, yra aukštojo mokslo reformos padarinys.

„Atsirado studentų krepšelio sistema, kur reiškia, kad studento pasirinkimas nulemia universitetų studijų programų finansavimą, ir ši logika lėmė su viešuoju sektoriumi susijusių programų populiarumą, o bibliotekos yra viešojo sektoriaus institucijos ir tiesiog nesulaukėme studentų“, – kalbėjo Z. Manžuch.

„Tai galbūt galima kas kažkiek metų tokią programą kviesti studijuoti, gal taip bus pigiau, gal tada susirinks. Dar, be to, matau būdą subsidijuoti reikalingų specialistų rengimą valstybės lėšomis“, – aiškino Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekos direktorė E. Banionytė.

Pasak Z. Manžuch, bibliotekininkams aktualių studijų dalykų, tokių kaip informacijos valdymas, mokoma kitose Komunikacijos fakulteto studijų programose.