Lietuvoje

2020.02.28 22:57

Dėl intensyvėjančių lėktuvų skrydžių vietos virš Vilniaus nelieka oro balionams

Karšto oro balionai Vilniaus danguje jau yra tapę ne tik viena sėkmingiausių reklamų užsieniui, bet ir miesto simboliais. Tačiau oreiviai dėl vis intensyvėjančių lėktuvų skrydžių sako, kad netrukus jiems vietos virš miesto nebebus. „Oro navigacijos“ teigimu, tai lemia ir saugumo sumetimai. Sostinės valdžia ragina visas puses tartis. Esą balionams vietos turi atsirasti.

Giedrius Leškevičius prieš kiek daugiau nei dešimtmetį pirmą kartą pakilęs oro balionu, kaip pats sako, užsikrėtė. Skrydžiai ne tik pakerėjo įspūdingais vaizdais, bet ir leido pajusti ramybę. Sako, kad tai pats romantiškiausias transportas.

Ir nors anksčiau galėdavo keleiviams parodyti Vilniaus Senamiesčio panoramas, šiandien svečius iš Jungtinės Karalystės skraidina virš Trakų. Dėl sugriežtėjusių taisyklių, skristi virš pat Senamiesčio nebeleidžia „Oro navigacija“. G. Leškevičius sako, anksčiau visada skrydžiai buvo suderinami ir problemų nekildavo.

Panorama. Spektaklio „Spąstai“ autoriai klausia: kaip šioje realybėje nepamesti savęs? (su vertimu į gestų k.)

„Praskrido šalia naikintuvas, tame pačiame aukštyje. Ir mes puikiai su jais tiesiog prasilenkiame, puikiai susitvarkome. Apskritai, su visais lėktuvais puikiai susitvarkome. Skrydžiai virš Vilniaus, mano galva, yra pakankamai saugūs, nes Vilnius yra dėkingoje geografinėje padėtyje ir tas oro uostas mūsų tikrai nėra taip baisiai apkrautas kaip būtų apkrautas sakykime Londono, Varšuvos oro uostas“, – teigia G. Leškevičius.

„Oro navigacija“ sako, kad oro uoste per pastarąjį dešimtmetį skrydžių išaugo daugiau nei dvigubai, todėl, jeigu balionai atsidurtų lėktuvo tuptinėje, tai būtų laikoma aviacijos incidentu. Esą svarbūs ir įsipareigojimai aviacijos kompanijoms – sykį fiksuotas įvykis, kai dėl baliono lėktuvas užuot tūpęs apskrido ratą, kol atlaisvėjo oro erdvė.

Pasak „Oro navigacijos“ direktoriaus, tai kompanijoms kainuoja papildomai, o dar tenka spręsti ir lėktuvų triukšmo problemas.

„Tos laisvos oro erdvės, jos mažėja. Lygiai taip pat reikia atsižvelgti į tam tikras draudžiamas zonas, kur oro balionai negali skirsti į jas. Turi jų vengti, tai reiškia, kad tarp visų dalyvių išlaviruoti ir išlaikyti saugą“, – tikina „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Būtent viena patogiausių balionams kilimo aikštelių yra prie pat gynybinės sienos Bastėjos. Tik pakilus iš čia atsiveria Senamiesčio panorama. Bet čia ir pagrindinis lėktuvų kelias, o vos pakilus, raukosi Vadovybės apsaugos departamentas, nes apačioje – prezidentūra.

„Taisyklės, kurios buvo parengtos pernai, jos buvo visiškai nepriimtinos. Pagal tokias taisykles būtų praktiškai neįmanoma skraidyti Vilniuje. Tai mes, žinoma, toms taisyklėms rašėme daugybę pastabų ir kol kas, jau tuoj bus metai, kaip tas klausimas nejuda iš vietos“, – sako Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis.

„Oro navigacija“ įžvelgia spragų skrydžių reglamentuose, todėl jas ketina artimiausiu metu kamšyti bendromis pastangomis su oreiviais. Sostinės meras sako, savivaldybė padeda įrengti skrydžių aikšteles, todėl kompromisas turi būti rastas – balionai yra tapę Vilniaus simboliais.

„To tikėtumėmės ir iš kitų institucijų, kad jos atsižvelgtų ne tik į oro saugumą, ne tik į atskirų objektų – ar valstybės ar kitų – apsaugą, bet ir atsižvelgtų į tai, kad miestas yra gyvas ir jame turi oro balionai būti. Jeigu būtų tikri incidentai, mes apie juos tikrai žinotume ir argumentai būtų dedami ant stalo. Dabar mes tokios situacijos neturime“, – teigia meras Remigijus Šimašius.