Lietuvoje

2020.02.28 21:29

Veryga apie koronavirusą: nekomplikuotų atvejų gydymas yra labai paprastas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.02.28 21:29

Tai, ko reikėjo tikėtis, įvyko – koronavirusas Lietuvoje. Dabar kitas klausimas, koks bus jo plitimas, kaip sparčiai jis gali plisti. Ar koronaviruso persikėlimas į Lietuvą turi keisti žmonių elgesį? Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir vėl „Dienos temoje“.

– Kol viruso nebuvo Lietuvoje, grįžusieji iš koronaviruso zonų buvo raginami sekti savijautą ir, pasijutus prasčiau, kreiptis Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir niekur nevaikščioti. Dabar, kai virusas jau yra Lietuvoje, turbūt nebūtinai reikia į savo savijautą kreipti dėmesį tik tiems, kurie buvo tose viruso paveiktose zonose, nes dabar jį galima tarsi Lietuvoje jau pasigauti?

– Dar vis dėlto ne. Rekomendacijos yra tos pačios. Sunerimti reikia žmonėms, kurie lankėsi vis tiktai arba turėjo kontaktą per 2 savaites, ir tas kontaktas ne bet koks – ne matė žmogų kažkur, bet buvo artimam kontakte, bent 15 minučių bendravo. Jeigu jų savijauta pasikeitė, jeigu pasireiškė kažkokie peršalimo (simptomai – LRT.lt) ar kvėpavimo pasunkėjimas, bet kokie iš esmės simptomai, tai tada reikėtų skambinti.

Visiems kitiems kol kas nereikia to daryti, nes nustatytas atvejis yra santykinai izoliuotas, kur tikrai žinome kontaktus. Tai yra moteris, parskridusi lėktuvu, žinomi žmonės, kurie buvo kartu, su jais jau susisiekta, jie yra stebimi, vertinama būklė, kam reikia, daromi tyrimai. Jeigu pradės iš tikrųjų plisti virusas nuo mūsų gyventojų kitiems gyventojams, mes dabar esame dar tokioje stadijoje, kada nustatytas atvejis yra iš kitos šalies atsivežtas, tai reiškia – atvykus iš židinio. Bet jeigu jis pradės plisti pas mus, tada tos rekomendacijos bus šiek tiek kitokios.

Dienos tema. Veryga: dėl koronaviruso sunerimti turi tik buvę jo židiniuose (su vertimu į gestų k.)

– Ministre, bet dabar šitas tyrimas buvo vienas, ir antrą kartą darė tyrimą šitai pirmajai moteriai, kuri užsikrėtusi. Kodėl prireikė antro tyrimo? Kada jis daromas?

– Kadangi buvo pirmas atvejis, tai niekas tikrai nenorėjo suklaidinti. Juo labiau prisimenate, kiek vakar mes turėjome tokių žinučių sunerimusių, žmonės dalijosi, kad „slepia, nežinome, neaišku“. Tai kad būtų ne laboratorijos klaida, tyrimas buvo pakartotas, nes suabejojo pati laboratorija, ar čia viskas yra gerai. Jis bus siunčiamas į referentinę, į Roterdamo greičiausiai laboratoriją, tikrai verifikuoti.

– Kodėl į tą Roterdamą reikia?

– Pirmiausia supraskim, kad mūsų laboratorija pirmą kartą nustato, tai tiesiog tam, kad laboratorija galėtų pati tvirtai jaustis, verifikuota ir viskas gerai veikia, nusiųs, bet tai yra labiau toks formalumas. Tikrai mažai tikėtina, kad ten bus pasakyta kas nors kitaip, nes visos kitos aplinkybės yra susijusios su ligos plitimo vieta ir su buvimu ten. Tų abejonių niekas per daug ir neturi.

– Ministre, bet dabar yra tokia atsiradusi teorija, kad mūsų laboratorijoje nustatyta, jog tai yra koronavirusas, bet nėra įsitikinta, kad jis yra tas COVID-19 ir todėl siunčiama į Roterdamą, kad patvirtintų būtent šitą COVID virusą?

– Ne, tikrai ne dėl to. Čia, kaip ir sakiau, kita priežastis. Laboratorija nori įsitikinti savo patikimumu, nors tai yra referentinė mūsų laboratorija, irgi pripažinta. Bet supraskim, kad, kaip ir sakiau, reagentai yra nauji, tai norima tiesiog įsitikinti, nes jeigu daugiau būtų nustatoma atvejų, tada jau nebebūtų siuntinėjama ten patvirtinti. Bet tiesiog tas pirmas atvejis yra siunčiamas įsitikinti.

– Kiek kainuoja vienas tyrimas?

– Jeigu neklystu, apie 70 eurų. Aišku, ta kaina yra tokia santykinė, priklauso nuo užkrovimo įrangos. Kuo daugiau jų yra užkraunama – vienu metu iki 70 galima mėginių įdėti, – tai tada santykinai pigiau kainuotų, jeigu nedaug – tada ta kaina santykinė didesnė gaunasi, bet nėra labai brangu.

– Kiek šiuo metu yra stebima žmonių Lietuvoje?

– Tikrai nemažai tokių, kurie yra surinkti kontaktai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi tuos kontaktus. Tai yra per 2 tūkst., bet tokių, kurie yra izoliuoti, tai nėra jau toks didelis skaičius, tikslaus skaičiaus dabar nepasakysiu. Kol kas situacija yra valdoma. Dėl to nustatyto atvejo – kaip ir sakiau, jis pakankamai izoliuotas, kontaktai yra žinomi, jie beveik visi yra išaiškinami. Tas žmonių stebėjimas dar nieko automatiškai nereiškia, dėl to nereikėtų gąsdintis.

– Per 2 tūkst., nes puslapyje aš tarsi mačiau 3 tūkst.?

– Nereikia dėl to skaičiaus gąsdintis. Čia žmonės gali tą suprasti, kad čia kažkokia kaip...

– Jie neizoliuoti, jie tiesiog stebimi, o kai jūs sakote „izoliuoti“ – tai jie ligoninėje izoliuoti?

– Tai yra žmonės, kurie turėtų likti namuose 14 dienų. Vėlgi yra tam tikros sąlygos: buvimas jau pačioje zonoje, kur yra išplitęs, tai ne bet kur Italijoje, o būtent Šiaurės Italijoje, Kinijoje ir taip toliau. Čia yra tie niuansai, bet esmė, kad turime nustatytą atvejį, dabar tie visi kiti žmonės irgi yra stebimi, jie stebi savo simptomus.

Suveikė mūsų naudotas mechanizmas, jis pasiteisino. Oro uostuose buvo surinkti duomenys. Juos ir turime, ir žmonės turi kontaktą, kur paskambinti, jeigu savijauta pasikeičia. Tai ir reiškia stebėjimą tokių, kurių duomenis turime surinkę.

– Pranešama, kad Lietuvoje yra 5 ligoninės ir paruoštos 782 lovos, kuriose galėtų būti gydomi koronavirusu užsikrėtę žmonės. Bet aš matau, kad, pavyzdžiui, Vilniaus infekcinių ligų centre yra paruoštos 4 reanimacinės lovos. Ar jų užtektų? Jeigu ligonių iš tiesų plūstelėtų daug, ir tada iš tų, pavyzdžiui, 782 trečdaliui reikėtų? Jeigu Vilniuje 4 lovos, tai neužtektų reanimacijoje vietų?

– Tai tėra teorinis svarstymas. Nežinome, kaip būtų ir ko užtektų, yra vertinami tie scenarijai. Ligoninės turi įsivertinti rizikas. Žinoma, kad mes neturime prisipirkę tiek dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų, kurie tiesiog stovėtų sandėliuose sudėti. Jų skaičius yra ribotas, bet nedideliam skaičiui pacientų reikia tokios pagalbos ir terapijos.

Jeigu iškiltų toks poreikis, mes turime galimybę ir įsigyti tokios įrangos. Tam tos situacijos ir yra aktyvuojamos. Iš tikrųjų turėtume, iš ko tada nusipirkti tokios įrangos papildomai, bet tikėkimės, kad neprireiks to. Kaip ir sakiau, didžioji dalis žmonių, net ir tų, kurie yra patvirtinami arba suserga, pasveiksta be jokio gydymo.

– O kaip juos gydyti? Nėra vaistų, jokių skiepų. Kaip galima išgydyti žmones, jeigu jie suserga?

– Jeigu tai yra nekomplikuotas atvejis, gydymas pirmiausiai yra labai paprastas, simptominis. Jeigu žmogui kyla temperatūra, pakilus iki tam tikro lygio, ji yra numušama. Tą žmonės puikiai žino, tą daro ir su gripu. Tada mažesnė dalis, kažkur apie penktadalį, gali turėti sudėtingesnę susirgimo formą, kurią gali tekti intensyviau stebėti.

Maždaug 5 proc. gali būti sunki forma, jiems jau gali prireikti ar ventiliacijos, ar kažkokių papildomų kitų priemonių. Bet tai yra simptominis gydymas, nėra specifinio vaisto, kaip, pavyzdžiui, gripo atveju yra specifiniai vaistai, kurie veikia virusą. Yra tokie sukurti. Apie maždaug 2 proc., skaičiuojama, yra mirčių, bet vėlgi tai yra specifinė žmonių grupė – dažniau vyresnio amžiaus, dažniau tie, kurie turi lėtinių ligų, ir panašiai.

– Ministre, ar Valstybės ekstremaliųjų situacijų centras, kuriam jūs vadovaujate, turi galių ne rekomenduoti atšaukti renginius, o juos uždrausti?

– Kiek žinau pagal teisinį reglamentavimą ir kiek mes šiandien kalbėjome, tai turi tokias galias. Kol kas jų panaudoti nereikėjo, nes turime vieną atvejį su labai aiškiais kontaktais. Jeigu kiltų tokia situacija, kaip kilo kai kuriuose Šiaurės Italijos regionuose, tai ne tik renginius, galima riboti judėjimą iš tų miestų ar miestelių. Jeigu prasidėtų kažkur nevaldomas ligos plitimas, tai tam, kad jis neišplistų į kitas gyvenamas vietas, gali būti net ir judėjimas ribojamas.

– Tai tam ir kariuomenė turėtų padėti?

– Kariuomenė, policija.

– Bet Lietuva neapsaugota nuo to, kad taip gali nutikti?

– Niekas nėra apsaugotas nuo to, nes liga išplito iš Kinijos. Jinai pademonstravo, kad gali išplisti ir mūsų klimato sąlygomis – Europoje. Šiaurės Italija yra tipinis toks pavyzdys, kada buvo nesuvaldyta ir prasidėjo jau šimtais identifikuotų užsikrėtusiųjų atvejų. Lietuva tikrai nėra išimtis – taip gali būti.

– Tada, ministre, noriu paklausti apie Kaziuko mugę ir apie Žalgirio rungtynes. Italijoje atšauktos futbolo rungtynės, uždaryta „La Scala“, Latvijos krepšininkės Rygoje taip pat atšaukė rungtynes ir nepabijojo techninio pralaimėjimo. Visi girdi Pasaulio sveikatos organizacijos įspėjimus. Kodėl pas mus taip nėra? Nereikėjo uždrausti šitų rungtynių?

– Uždrausti, manau, nereikėjo, bet mes rekomendaciją buvome pateikę. Žinote, kaip sako: „Saugokis ir tave saugos.“ Žmonėms sakome, kad nereikia nei Vyriausybės, nei jokios komisijos sprendimo, kad jūs neitumėte į rungtynes. Tai nėra darbas, kur žmogus turi būtinai nueiti į Kaziuką.

– Jūs neitumėte?

– Aš neičiau.

– O į Kaziuką?

– Kaziukas yra atviroje erdvėje. Kol mes neturime nevaldomo ligos plitimo iš mūsų gyventojų kitiems gyventojams, tikrai nereikėtų baugintis ir gąsdintis, nes jeigu mes sakome: „Nebeikit į Kaziuką“, tai tada klausimas, ar eiti į parduotuvę, ar dar kažkur. Nereikia taip gąsdintis.

– Ministre, 23 valandą bus naujausia informacija apie tuos mėginius, kurie yra paimti. Jūs tikrai žinote, ar yra grėsmių sulaukti naujų skaičių?

– Na, nežinau. Kiekvieną kartą, kai mėginiai yra sudedami į įrangą, užkraunami, tai ir mes laukiame lygiai taip pat tas 6–7 valandas. Ar bus naujas kažkoks skaičiukas, ar nebus – tam tyrimas ir daromas, kad išsiaiškintume. Aš tikrai nesiimsiu spėlioti. Jeigu bus – pranešime.

Bet iš tiesų tų tyrimų tenka palaukti, nes jie gana ilgai daromi. Supraskime, kad ir vežimas yra, tie užkrovimai yra ne kiekvieną minutę, kai atvežama. Kai tik bus informacija, mes ją tikrai pranešime.