Lietuvoje

2020.02.27 21:34

Veryga apie baimę dėl koronaviruso: nežinau, kaip dar įtikinti – mes neturime jokio intereso slėpti informacijos

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.02.27 21:34

Paradoksalu, nors pirmasis koronaviruso atvejis Baltijos šalyse užfiksuotas Estijoje, ant epidemijos slenksčio, atrodo, balansuoja Lietuva. Ne, ne dėl COVID-19, o dėl panikos. Medicininės kaukės išpirktos, nepaisant medikų perspėjimo, kad jos nuo šio viruso neapsaugo. Išaugo ilgai negendančių produktų paklausa, nors prekybininkai ramina, kad lentynos nėra ir nebus tuščios. Ar Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras yra pasiruošęs nuslopinti ir nerimą?

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Šįryt LRT RADIJUI Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis kalbėjo apie tai, kad ir jūsų komandiruotė, ir premjero Sauliaus Skvernelio atostogos tikriausiai šiek tiek prisidėjo prie šito chaosėlio, kuris dabar yra Lietuvoje. Ar nemanote, kad šiandieninė jūsų spaudos konferencija pavėluota?

– Nesutikčiau su tokiu vertinimu todėl, kad mes kol kas neturime nustatyto nė vieno atvejo. Galiu tiktai priminti, kad (veikė) visi mechanizmai, net be ekstremaliosios situacijos. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai ministerijose ir Valstybės ekstremalių situacijų komisija gerokai anksčiau buvo susirinkusi – dar tikrai iki premjero atostogų ir iki mano komandiruotės. Visi darbai, koordinavimas ir komunikavimas vyko visą laiką nenutrūkstamai, tikrai visi. Ne kartą matė reportažus iš mūsų ministerijos „brifingų“, kur ir viceministras, ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuolat informavo apie taikomas priemones. Nebuvo kažkokios pertraukos ar vakuumo, kad kas nors būtų nutrūkę. Jeigu pasakysiu aš, o ne viceministras, ar tai labiau paskatins žmones be reikalo nepirkti kaukių ar kruopų? Matyt, čia labiau toks vertinimo, įsitikinimo dalykas. Bet jeigu būtų buvęs atvejis nustatytas, tikrai neabejoju, kad mes ir anksčiau būtume grįžę. Bet šiuo metu manau, kad visas situacijos valdymas yra pakankamas, juo labiau, kad ekstremalioji situacija paskelbta iš esmės prevenciniu tikslu, nes gali būti tokia skelbiama tam, kad būtų užkardyti tam tikri veiksmai, geriau pasiruošti valdymui, – tai yra padaryta.

Dienos tema. Veryga tikina: neturime jokio intereso slėpti informacijos (su vertimu į gestų k.)

– Viena iš nerimą keliančių aplinkybių ir yra būtent tokia, tarsi dviguba žinutė visuomenei: viruso nėra, ekstremalioji situacija skelbiama dėl to, ko nėra ir galbūt nebus, kai Estijoje virusas yra, o ekstremalioji situacija neskelbiama. Ar tokios galbūt perteklinės priemonės vėlgi neprisideda prie nerimo kurstymo visuomenėje?

– Iš tiesų sunku gal man įvertinti, reikėtų pačios, matyt, visuomenės, žmonių klausti.

– Kaip žinome, esate psichiatras, ne tik ministras. Kaip manote, kas kursto nesaugumo jausmą?

– Lietuva yra atvira šalis, mes nedraudžiame interneto, žmonės puikiausiai tas žinutes skaito, mato, yra labai daug žinių portaluose, ne tik Lietuvos. Tai yra nuolatinė žinia. Kiek man pačiam teko stebėti tarptautinių žiniasklaidos priemonių žinias, tai viena iš tokių pagrindinių žinučių. Tai ar mes tai būtume darę, ar nebūtume, manau, daugiau bėdos būtų, jeigu nekomunikuotume, neaiškintume. Tai šiek tiek turėtų raminti visuomenę, leisti suprasti, ką mes darome. Man teko bendrauti su abiem ministrais – ir su latvių, ir su estų. Iš tiesų Lietuva taiko intensyviausias priemones, tiek informuojant atvykstančius gyventojus, tiek sudarant galimybę nevykti į darbą, ir panašiai. Žodžiu, mes tikrai daug tų priemonių taikome. Gaila, kad visuomenė, jeigu ji iš tikrųjų taip nuskaito tą žinutę, kad reikia bėgti, pirkti ar kaukes, kruopas, tai mes ne sykį sakėme, kad kaukės nesaugo, be reikalo jos yra perkamos. Yra truputį paradoksali situacija: Lietuvoje realiai yra gripo epidemija paskelbta kai kuriuose miestuose. Man neteko matyti nė vieno sloguojančio žmogaus, kuris, norėdamas apsaugoti kitus, dėvėtų kaukę. Bet jau prisipirko, jau perpardavinėja, jau yra sukeltos kainos – tai tikrai yra negerai. Manau, geriau yra kalbėti. Net ir kalbant, girdime kiekvieną dieną klausimų: „O, slepia informaciją. Nustatytas virusas, bet mums nieko nesako...“ Tai yra tiesiog sąmokslo teorijos todėl, kad paprastai paaiškinsiu, kaip galima sužinoti tą informaciją. Mes ir žurnalistams sakėme, kad neverta skambinėti į ligonines todėl, kad jos, paėmusios mėginį, sužinos po to, kai sužinosiu aš. Mes iš tikrųjų informuosime iš karto. Sutarėme Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pasitarime, kad bus paskirtas laikas žiniasklaidai kasdien – reguliariu laiku informuosime apie visas naujienas. Jeigu bus nustatytas toks atvejis Lietuvoje, pirmasis patvirtintas laboratorijoje, surengsime atskirą susitikimą su žiniasklaida, tikrai apie jį pranešime. Nėra jokio reikalo nekantrauti. Kaskart ir mūsų specialistai, ir ligoninės skundžiasi, kad yra klausiama, jie nežino, ką sakyti, nes ligoninėje ir nežino iš pradžių, kol laboratorija nepatvirtina to atvejo.

– Užsiminėte apie sąmokslo teorijas ir nepasitikėjimą valdžia. Kaip manote, kas lemia, kodėl žmonės netiki, kad jūs sakote tiesą?

– Nežinau, sudėtinga man pasakyti, nes sveikata visada yra ta sritis, kur paniką sukelti yra labai lengva, greita. Šiaip sveikata nėra ta sritis, kuria būtų labiausiai pasitikima, matyt, dėl pačių įvairiausių priežasčių. Sudėtinga jas būtų dabar įvardyti, nes kiekvienas žmogus pagal savo patyrimą skirtingai sprendžia. Bet tikrai nežinau, kaip dar galėčiau pasakyti ir kaip patikinti gyventojus, kad mes neturime jokio intereso tos informacijos slėpti. Jeigu bus nustatytas atvejis, bus pradėta aiškintis to žmogaus kontaktai, tad labai greitai ta tikra informacija paplis, nes kai specialistai pradės apklausinėti žmones, kurie realiai kontaktavo su kažkuo, mes jos ir nenulaikysime. Tokią informaciją, net ir norint, būtų labai sudėtinga nuslėpti. Tai manyti, kad kas nors slepiama, yra nelabai pagrįsta.

– O gali būti tokios mintys dėl to, kad nuo pat kadencijos pradžios valdančiųjų komunikacija nebuvo itin sėkminga, iš tikrųjų buvo daug prieštaringų žinių, kurios tada ir priverčia mąstyti ir abejoti, kuri iš jų yra tikra?

– Nežinau, ar tai reikėtų sieti kaip nors su valdančiųjų komunikacija. Aš pats gaudavau dažną priekaištą, kad mes per mažai komunikuojame, nors esu dažniausiai kalbantis, dažniausiai komunikuojantis ministras.

– Gal ne taip komunikuojate?

– Nežinau, ne man, matote, spręsti čia. Gal reikėtų komunikacijos specialistams spręsti, bet tikrai stengiamės paaiškinti beveik viską, ką mes darome. Kiek to pasitikėjimo yra, vėlgi, sakau, ne man spręsti. Bet šluojamos parduotuvės yra ne tik Lietuvoje, ne tik Lietuvos fenomenas. Yra vietų, kur šluojamos lygiai taip pat sėkmingai, nors nežinau, koks ten pasitikėjimas ar nepasitikėjimas, ar valdančiaisiais, ar apskritai valstybe. Mes šiaip esame linkę labiau nepasitikėti valstybe, nesvarbu, kas yra valdantieji. Apskritai mes blogai vertiname parlamentą, nepasitikime juo, labiau nepasitikime, negu pasitikime Vyriausybe. Tai galbūt tokia bendra nuostata.

– Kalbant apie šluojamas parduotuves Italijoje, kurioje buvo užfiksuotas viruso protrūkis, tos šalies valdžia ir prokuratūra jau ėmėsi labai rimtų priemonių. Jau netgi kelioms dešimtims verslininkų yra pareikšti įtarimai dėl bandymo pasipelnyti nelaimės sąskaita. Lietuvoje tokių pavyzdžių irgi matome, kur kainos tų pačių medicininių kaukių išaugusios dešimtimis kartų. Ar Lietuvos valdžia kaip nors ketina reaguoti ir bausti tokius verslininkus?

– Jeigu iš tikrųjų paaiškės tokie atvejai, kad yra bandoma kokiais nors būdais pasipelnyti. Kol kas žinau tik tiek, kad yra prisipirkę žmonės kaukių, bando jas perpardavinėti – tuose pačiuose interneto portaluose galima rasti.

– Yra ir portalai, elektroninės parduotuvės, kurios užkėlė kainas.

– Vėlgi, tai nėra tie, iš kurių perka, sakykim, įstaigos, nes tikrai žinau, kad kietai derasi tie, kurie perka, ir įstaigos tikrai nenusileidžia, nes, supraskime, tai yra tie patys viešieji pinigai, kurių mes negalime taip sau leisti. Mes neturime tiek prabangos – paimti ir permokėti. Kol kas tokių atvejų, kur mums gyvybiškai svarbu, nežinome. Visuomenė pati tam tikra prasme stimuliuoja šituos procesus be reikalo pirkdama.

– Sakote, reikia vadovautis patarle, kad „Kvailą ir bažnyčioje muša“?

– Dar sykį, naudodamasis proga, noriu priminti, kad yra dalykų, kurių neverta pirkti. Lietuva – ne tas kraštas, kur mes galime maisto pritrūkti. Žmonės, nusipirkę kruopų, jeigu jų dar ir pavalgys ir be viruso, tai tik į sveikatą gal bus. Manau, prekybininkai turbūt tik rankomis trina, nes pas mus maisto produktų netrūksta, tikrai nėra problemų jais aprūpinti prekybos įstaigas. O dėl kaukių man tiesiog gaila, kad žmonės nesiklauso, – juk nesaugo jos. O jeigu ir prisipirkote, tai bent panaudokite pagal paskirtį, jeigu sloguojate ar čiaudite. Bet kokiai infekcijai esant ir užsidėkite – Rytų kraštuose tai įprasta. Tikrai tokiu atveju reikėtų vaikščioti užsidėjus, kad kiti nebūtų užkrėsti nuo manęs. Tai galima padaryti, nes Lietuvoje yra sezonas, kada peršalimo ligų yra daug, yra kur jas panaudoti. O šiaip yra ir daugiau rekomendacijų priimta dėl viešų renginių.

– Dėl viešų renginių, beje, vienos jūsų rekomendacijos „Žalgirio“ klubas neklausė, ir rytoj su Milano klubu suplanuotos rungtynės įvyks. Kaip bus su Kovo 11-osios šventiniais renginiais ir Kaziuko muge?

– Kol kas rekomendacija yra bendra dėl viešų renginių. Kol nėra nustatyta nė vieno patvirtinto atvejo, Lietuvoje kol kas tokių neturime, tai rekomendacija yra bendra, atsižvelgiant ir į gripo viruso plitimą. Taip pat atsižvelgiant ir į tam tikras rizikos grupes: tai vyresnio amžiaus žmonės, žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kurie gali užsikrėsti ne tik koronavirusu, kurio kol kas nėra nustatyta, bet tuo pačiu gripu. Rekomenduojame vengti viešų ir didelių susibūrimų, nes yra ir kitų rizikų. Kol kas yra tokia rekomendacija: rizikos grupių žmonėms primygtinai rekomenduojame nedalyvauti, pasirūpinti savo sveikata. Jeigu situacija pasikeis, žinoma, tada svarstysime kitokias rekomendacijas. Kol kas ji yra tokia, kokia yra.

– Reikia tikėtis, kad šįkart Lietuva galbūt ir atsiliks nuo Estijos, ir ekstremalioji situacija, kuri buvo paskelbta dėl to, ko nėra,...

– ...suveiks prevenciškai.