Lietuvoje

2020.02.27 19:24

Koronavirusas koreguoja kelionių planus: kaip reikėtų elgtis?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.02.27 19:24

Europoje plintant koronavirusui vis dažniau kyla klausimas: ar verta infekcijos akivaizdoje vykti iš Lietuvos? Jeigu dėl Užsienio reikalų ministerijos (URM) išvardintų pavojingų kraštų tarsi aišku, ką daryti su kitomis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalimis, kur registruota po 1 užsikrėtimo koronavirusu atvejį?

URM rekomendacijose, susijusiose su koronaviruso plitimu, rekomenduojama nevykti į COVID-19 židinį Kinijoje, du Pietų Korėjos miestus Tegu ir Cheongdą, Iraną, į pietinėje Tenerifės salos dalyje esantį Adechės miestą bei jo apylinkes ir į 12 šiaurės Italijos savivaldybių.

Italijos Lombardijos regione patariama nevykti į Codogno, Castiglione d'Adda, Casalpusterlengo, Fombio, Maleo, Somaglia, Bertonico, Terranova dei Passerini, Castelgerundo, San Fiorano savivaldybes, Veneto regione – į Vo’ Euganeo, Mira.

Tačiau kaip elgtis, jei kelionė suplanuota į Estiją ar Rumuniją, kurios ketvirtadienį paskelbė apie pirmuosius patvirtintus koronaviruso atvejus?

Pasak Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio, Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos suka galvas, kaip reikėtų keisti draudimo sąlygas dėl valstybių sienų ribų nepaisančio koronaviruso. Šiandien kiekviena bendrovė nusistačiusi skirtingas sąlygas, kokias atvejais asmuo gali tikėtis kompensacijos ar išlaidų susigrąžinimo.

„Aš žinau, kad draudikai su šituo dalyku dirba, žiūri taisykles, kaip jos atitinka, nes šita situacija yra unikali. Tokio lygio epidemijos nėra dažnas reiškinys. Ispaniškas gripas buvo paskutinis tokio lygio dalykas, tai niekas, net draudikai savo rizikos vertinime tokios opcijos nevertindavo. Iki šiol bendrai pandemija būdavo traktuojama kaip nedraudiminis įvykis. Nes pandemija reiškia, kada tave užgriūna milžiniškas žalų kiekis, kurio draudikas gali nebepakelti. Kaip ir branduolinis sprogimas visur yra nedraudiminė rizika, kai vienu metu masiškai ištinka žala ir tu paprasčiausiai negali suvaldyti tokios rizikos“, - LRT.lt sakė A. Romanovskis.

Visgi yra keletas bazinių draudimų, kuriuos esant tokiai ypatingai situacijai reikėtų įsigyti. A. Romanovskio nuomone, pirkti kelialapio be kelionių draudimo, kelionių atšaukimo draudimo bei repatrijavimo draudimo šiandien nereikėtų.

Kelionių draudimas

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius teigia, kad kelionių draudimo esmę sudaro išlaidų už gydymą padengimas. Šis draudimas dar vadinamas sveikatos draudimu.

„Ar jūs susirgsite koronavirusu ar kita liga, jums yra kompensuojamos gydymo išlaidos, susijusios su ta liga. Reikia pasitikslinti draudiko taisyklėse, bet iš principo tai yra bazinis dalykas. Yra bendra draudimo suma, pavyzdžiui, 100 tūkst. ar daugiau eurų. Reiškia iki tokios sumos draudikas įsipareigoja padengti gydymo išlaidas“, - sakė A. Romanovskis.

Jis atkreipia dėmesį, kad kelionių draudimo sumą verta rinktis atsižvelgiant į atstumą tarp valstybių, į šalį, į kurią vykstama, bei ten vyraujančias gydymo kainas. Keliaujant Europos Sąjungos (ES) ribose pakanka apsidrausti kelionių draudimu mažesnei sumai. Tačiau jei žinote, kad toje šalyje gydymo paslaugos kainuoja gerokai brangiau, patartina renkantis draudimą į tai atsižvelgti.

„Pavyzdžiui, kai aš keliauju į Ameriką, aš visą laiką sumą didesnę pasirenku, nes 100 tūkst. eurų vienareikšmiškai neužtenka. Arba, jeigu jūs keliaujate į šalį, kuri yra nedidelio išsivystymo, tai jūs norėsite kreiptis ne į valstybinę ligoninę, bet į privačią, kuri gali daugiau kainuoti. Tai sakyčiau, kad tolimesnėms kelionėms saugiau yra turėti didesnę draudimo sumą, juo labiau, kad finansiškai tai nėra kažkoks esminis dalykas“, - patarė A. Romanovskis.

Kelionių atšaukimo draudimas

Kelionių atšaukimo draudimas reiškia, kad keliaujantis asmuo gali atšaukti kelionę, skrydį, atsisakyti viešbučio ar turistinių kelionių, jeigu įvyktų jam nenumatytas atvejis, pablogėtų sveikata. Kiekvieno draudiko kelionių atšaukimo draudimo sąlygos yra skirtingos, todėl prieš vykstant reikėtų su jomis susipažinti, o jei yra sutartyje nenumatytų keliautoją dominančių aspektų, papildomai tuo prieš kelionę pasidomėti. Mat, anot A. Romanovskio, draudikas visų gyvenimo atvejų negali aprašyti draudimo sutartyje, todėl būtina tiksliai pasidomėti, kaip bus elgiamasi kiekvienu keliautoją dominančiu atveju.

„Jeigu yra kalba apie kelionių atšaukimo draudimą, tai asmuo turi draudiko paklausti, kokiais atvejais, kurie yra susiję su koronavirusu, draudikas netektas išlaidas atlygins, kompensuos išmoką. Dabar atsiranda naujos rizikos ir jos kelia naujų dalykų. Pavyzdžiui, kelionės pasikeitimas dėl karantinavimo. Tu gali nesirgti, bet tave staiga gali karantinuoti. Jeigu tu neturi jokio draudimo, tai tu sėdi tame viešbutyje, tau viskas nuplaukia ir tiek. Kelionių draudimas tam ir reikalingas, kai jūs negalite tęsti savo kelionės dėl nuo jūsų nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui dėl karantino, arba jūs atskridote ir staiga oro uoste atšaukė visus skrydžius“, - dėmesį atkreipė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Už rizikas, dėl kurių sprendimo laisvę turi keliautojas, draudikas atsakomybės neprisiima.

„Pavyzdžiui, turiu skristi į Austriją ir galvoju, man skristi ar ne, nes ten, pavyzdžiui, yra vienas mirties atvejis (Austrijoje kol kas mirčių nuo koronaviruso registruota nėra, sergančiųjų infekcija – 3, LRT.lt). Čia yra rizika, bet yra rekomendacijos, ir draudikas rizikos negali prisiimti, nes jūs pats sprendžiate, vykti ar ne“, - sakė A. Romanovskis.

Repatrijavimo draudimas

Vienas tokių draudimų, apie kurį rečiau susimąsto keliautojai, yra repatrijavimo draudimas. Jis reikalingas tuo atveju, kai dėl sunkios ligos, traumos ar mirties padengiamos asmens ar jo kūno pargabenimo į Lietuvą išlaidos.

„Neduok Dieve, žmogui taip atsitiko, kad jis patyrė komą, traumą, dėl kurios jis negali judėti ir artimieji nori jį susigrąžinti į Lietuvą, tai čia yra atskira paslauga. Ypatingai tolimos kelionės, kada gali tekti ir lėktuvą samdyti. Jeigu tokio draudimo neturite, tai yra jūsų išlaidos, nes tai nėra medicinos išlaidų draudimas. Kuo toliau šalis, tuo sudėtingesnis ir brangesnis procesas. O (nelaimė, LRT.lt) atsitikti gali bet kuriam žmogui“, - tikino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Valtybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvoje galiojančio Civilinio kodekso nuostatas turistas gali bet kuriuo metu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios nutraukti kelionės sutartį sumokėjęs tinkamą ir pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį.

Turistas turi teisę nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.

Vis dėlto rekomendacijų dėl koronaviruso grėsmės nevykti į kitas šalis šiuo metu neskelbiama, todėl tokiais atvejais turistai galėtų sutartis nutraukti sumokėję kelionių organizatoriui sutarties nutraukimo mokestį.

Kitos rekomendacijos

Vykstantys iš Lietuvos asmenys taip pat turėtų susipažinti su URM pateikiamomis rekomendacijomis. Pastarosiomis vadovautis skatina ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuviams užsienyje gali padėti penkiasdešimties Lietuvos atstovybių, atliekančių konsulines funkcijas, tinklas. O taip pat - kiekvieno iš jūsų telefonuose svarbiausią konsulinę informaciją ir kelionių rekomendacijas galite gauti per #KeliaukSaugiai programėlę. Kelionių rekomendacijos ir kita svarbi informacija pateikiama interneto svetainėje http://keliauk.urm.lt.

Atsižvelgdama į spartų koronaviruso plitimą URM taip pat keliautojams rekomenduoja vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis.