Lietuvoje

2020.02.27 10:55

Prisiminė išskirtinį Vilniuje veikusį institutą: įstaigoje mėginta atskleisti „blogojo kaimyno“ paslaptis

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.02.27 10:55

Sovietų sąjunga Vakarų pasaulį stebino savo specifika, o naujoji revoliucinė Rusija Vakarų žmonėms buvo paslaptis, tad 1930–1939 m. Vilniuje veikęs Rytų Europos institutas leido į „blogąjį kaimyną“ pažvelgti atidžiau, praskleidžiant paslapties šydą, pasakoja Lenkijos istorikas, sovietologas Marekas Kornatas.

Apie tai M. Kornatas pasakojo ketvirtadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje sovietologijos mokslui. Pranešimą „Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas (1930–1939). Didžiausi pasiekimai ir nesėkmės“ konferencijoje skaitęs sovietologas pažymėjo, kad 1930–1939 m. laikotarptis Sovietų sąjungoje buvo ypatingas, mat joje pagreitį įgavo industrializacija. Vis dėlto, anot jo, Vakarų pasauliui ši uždara šalis tebebuvo paslaptis.

„Komunistinė valstybė, „blogasis kaimynas“, stebino savo specifika. Naujoji revoliucinė Rusija Vakarų žmonėms buvo „paslaptis“. Užsienyje apie ją žinota labai mažai. Kolektyvizacija kaip masinio nusavinimo procesas, didžiulis teroras ir industrializacija skatino vaizduotę“, – kalbėjo M. Kornatas.

Jis teigė, kad pažinti tuometinę Sovietų sąjunga padėjo Vilniuje pradėjęs veikti Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas. Pasak M. Kornato, jis buvo vienintelis iki Antrojo pasaulinio karo egzistavęs Lenkijos sovietologijos centras, kuriame buvo analizuojami valstybių darinių tarp Juodosios ir Baltijos jūrų gyvenimai.

„1930–1939 m. Vilniuje veikęs Rytų Europos institutas leido į „blogąjį kaimyną“ pažvelgti atidžiau, praskleidžiant paslapties šydą“, – tikino M. Kornatas.

Anot jo, instituto sovietologinės minties kryptį lėmė dvi asmenybės – Lenkijos mokslininkai Viktoras Sukienickis ir Stanislavas Svianieviczius.

V. Sukienickis, kaip pasakojo istorikas, daug dėmesio skyrė tuometiniams Sovietų sąjungos pokyčiams, tai yra industrializacijai, kuri turėjo didžiulę įtaką ir pasikeitimams politiniame šalies aparate.

„Permainų esmė, anot V. Sukienickio, visų pirma, buvo pasitraukimas nuo lenininės tarybų sistemos ir neribotos valdžios suteikimas „biurokratiniam aparatui“, taip išsaugant revoliucijos laimėjimus. V. Sukienickis Lenkijoje propagavo terminą „tarybų“ vietoj visur vartojamo „sovietų“, vengė totalitarizmo sąvokos, bet, kaip ir visi Vilniaus sovietologai, vartojo terminą „totali vienpartinė valstybė“, – kalbėjo M. Kornatas.

Tuo metu S. Svianieviczius, pasak M. Kornato, analizavo Sovietų sąjungos ūkio raidą.

„TSRS kaimo kolektyvizaciją S. Svianieviczus pavadino „didžiausia visuomenės revoliucija pasaulio istorijoje“. Nurodė „revoliucijos mito“ vaidmenį sovietų totalitarinėje sistemoje. Mokslininkas pabrėžė didžiulę šių permainų Rusijoje svarbą tarptautinių santykių požiūriu, nes „ekonomikos stiprinimas šiandien daug labiau nei kada nors praeityje lemia karinį tos šalies potencialą“, – atkreipė dėmesį istorikas.

Anot M. Kornato, lenkų sovietologai Vilniuje tyrė ir Baltijos tautų gyvenimą, raidą. Labiausiai šia tema domėjosi mokslininkas Vladyslavas Vielhorskis. Vis dėlto, pasak sovietologo, tuometiniai lenkų ir lietuvių santykiai buvo įtempti, tad istorinius tyrimus atlikti objektyviai nebuvo lengva.

„Konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos tikrai nepadėjo atsirasti nešališkam supriešintų tautų vertinimui. Abipusė šių tautų percepcija buvo labai komplikuota. Neabejotinai ir V. Vielhorskio darbai – nors ir išvengę antilietuviškų aistrų – atstovavo išskirtinai lenkiškajam požiūrio taškui“, – pažymėjo M. Kornatas.

Kaip pasakojo istorijas, Rytų Europos institutas, veikęs devynerius su puse metų (1930–1939 m.), nors ir jame trūko užsienio valstybėse išleistų mokslinių leidinių, buvo itin svarbus sovietologijos mokslui.

„Institutą Vilniuje galima būtų lyginti su Rytų institutu Varšuvoje. Pastaroji įstaiga buvo įkurta 1925–1926 metais kaip prometėjiškojo judėjimo centras. Prometėjiškoji koncepcija siekė sutartinės TSRS pavergtų tautų kovos prieš šią imperiją, imperijos išardymo ir tų tautų emancipacijos. Tačiau Varšuvos institutas netapo sovietologinių tyrimų vieta. Jis tik išspausdino keletą knygų, skirtų TSRS pavergtų tautų istorijai“, – kalbėjo M. Kornatas.