Lietuvoje

2020.02.26 16:13

Lenkų politologas: net Vakarų akademikai pasiduodavo sovietinei propagandai

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.02.26 16:13

Lenkijos istorikas, sovietologas Marekas Kornatas pastebi, kad tarpukariu, o kai kada ir šiais laikais, tyrinėjant istoriją, eliminuojamas totalitarizmo terminas, jį pakeičiant diktatūra. Apie tai istorikas kalbėjo trečiadienį Vilniuje, Lenkijos ambasadoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje sovietologijos mokslui.

M. Kornatas diskusijoje „Sovietologijos pradžia, raida, dabartinė padėtis ir perspektyvos“ teigė, kad vienas sunkiausių užduočių, kylančių sovietologijos moksle, yra pats požiūris į buvusią sovietinę sistemą. Jis pastebėjo, kad pirmaisiais šaltojo karo metais mokslininkai Sovietų sąjungą vertino per totalitarizmo prizmę, tačiau vėliau dalies Vakarų akademikų požiūris ėmė keistis.

„Pirmaisiais šaltojo karo metais iki 1956 m. svarbiausia teorija buvo totalitarizmo teorija. Ja buvo kviečiama Sovietų sąjungą lyginti su Trečiuoju reichu. Po 1956 metų sovietinė sistema išgyveno tam tikras vidines metamorfozes, kurios sušvelnino sistemos veidą.

Gimė konvergencijos teorija, kuri teigė, kad sovietinė sistema supanašės su Vakarų valstybių sistemomis. Dabar tai vertinama neigiamai, bet tuo metu buvo taip galvojama“, – atkreipė dėmesį istorikas.

Anot jo, po Sovietų sąjungos griūties mokslininkų, tiriančių Rusiją, požiūris vėl ėmė keistis. M. Kornatas stebėjosi, kad Rusiją, kaip ir daugelį kitų valstybių, pradėta vertinti kaip diktatūrą, taip pamirštant totalitarizmo terminą.

„Po Sovietų sąjungos griūties sovietologija buvo transformuota į Rytų studijas. [...] Bet noriu pabrėžti, kad istorines teorijas reikia ne atmesti, o jas priminti. Bet dabar, deja, mes matome totalitarizmo teorijos eliminavimą, ji pakeičiama diktatūra. Mano nuomone, toks požiūris nieko nepaaiškina“, – aiškino M. Kornatas.

Propagandos įtaka politologams

Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos Rytų Europos studijų centro direktorius, Lenkijos politologas Adamas Eberhardtas svarstė, kad sovietologų tyrinėti 1930 ir 1990 metai yra panašūs, kadangi abiem laikotarpiais mokslininkai kėlė panašius klausimus. Tiesa, kaip pastebėjo politologas, dėl Rusijos okupacijos Lenkijos istorikai negalėjo tinkamai atlikti tyrimų.

„Mes daug ko nežinojome, palikome sovietinę stovyklą be gilesnių tyrinėjimų, kurie Rusijos okupacijos metu negalėjo vykti“, – pažymėjo A. Eberhardtas.

Kalbėdamas apie sovietologijos mokslą politologas pažymėjo, kad sovietologai negali nuspėti ateities, bet pasitelkę istorinę patirtį, pasak A. Eberhardto, gali suprasti dabartinės Rusijos veiksmus.

„Negalime tiksliai pasakyti, kokia bus ateitis, bet turime suprasti mechanizmus, vertinti galimus scenarijus“, – tvirtino politologas.

A. Eberhardtas, paklaustas apie istorikų požiūrį į Sovietų sąjungą, neslėpė, kad pastebima, jog anksčiau dalis akademikų net ir Vakarų valstybėse galėjo pasiduoti sovietinei propagandai.

„Iš tikrųjų Sovietų sąjungoje didinant investicijas į infrastruktūrinius projektus, pasitelkiant tik nacionalinę rinką, buvo pamirštama apie Rusijos žmonės, kurie gyveno nepritekliuje. Tais laikais, kai kurie politologai žavėjosi sovietų industrializacija ir pamiršdavo apie tokius baisius dalykus, kaip Ukrainos holodomoras“, – aiškino politologas.

Apie Sovietų sąjungos propagandos įtaką prabilo ir lenkų istorijas M. Kornatas.

„Pavyzdžiui, buvo tokia J. Stalino konstitucija, kurią galima vertinti kaip tipišką eksporto dokumentą. Tai dokumentas, kuriame pristatomas visas demokratinių frazių repertuaras, nors šiuo dokumentu iš tikrųjų buvo dengiamas totalitarinis režimas“, – kalbėjo istorikas.