Signataras Petras Vaitiekūnas sako, kad visko esmė buvo ne Kovo 11-oji, o penkiasdešimt metų okupacijos – kokia Lietuva, kokie žmonės liko ir kokios buvo jų svajonės.
„Kovo 11-ąją buvo tas pats, kaip po penkerių metų mokymosi universitete atsiimi diplomą. Visa proceso esmė buvo ne tos penkios minutės, bet penkeri metai. Esmė buvo 50 metų okupacijos, kas tuo metu vyko ir kokia Lietuva liko, ko tikėjosi ir į ką dėjo viltis“, – sako signataras.
Susitikimas su signataru P. Vaitiekūnu – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
Kovo 11-ąją buvo tas pats, kaip po penkerių metų mokymosi universitete atsiimi diplomą.
Vienu svarbiausių įvykių jis laiko Sąjūdžio suvažiavimą, kai, pasak P. Vatiekūno, nepriklausomybės judėjimas iš disidentinės veiklos virto realia opozicija to meto valdžiai.
„Sąjūdžio stebuklas įrodė, kad ateina didžiuliai pokyčiai ir juos reikia išnaudoti. Sąjūdžio suvažiavimas parodė, kad iš disidentinio judėjimo pereinama į realią opoziciją. Iš gatvės demokratijos pereinama į parlamentinę demokratiją ir parlamentinį darbą“, – kalba P. Vaitiekūnas.
Signataras pasakoja naikinęs archyvus su pavardėmis, kad neliktų medžiagos, kurią būtų galima panaudoti baudžiamiesiems tikslams.
„Yra likusi 1989-ųjų ataskaita, kurioje aiškiai parašyta, ką jie su mumis padarytų. Mane norėjo nuteisti už tėvynės išdavimą, bet, ačiū Dievui, nespėjo“, – teigia jis.
Po trisdešimties metų, P. Vaitiekūnas sako, kad Lietuva tapo europietiškesnė, brandesnė ir geresnė, nei tuomet įsivaizdavo.
„Madinga klausti „ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Žinoma, kad ne už tokią. Tai tas pats, kas vaikystėje žmogaus paklausti, ar taip įsivaizdavo savo dabartinį gyvenimą. Greičiausiai, kad ne taip. Manau, kad Lietuva išėjo geresnė“, – sako P. Vaitiekūnas.
