Lietuvoje

2020.02.25 09:45

Vaiko teisių gynėjai susirūpinę: penkios Lietuvos savivaldybės iki šiol dar neturi nė vieno budinčio globotojo

LRT.lt 2020.02.25 09:45

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebi, kad, nepaisant aktyvių raginimų, Lietuvoje dar yra penkios savivaldybės, neturinčios nė vieno budinčio globotojo. Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose.

Tarnybos specialistai pabrėžia, kad tokia situacija yra netoleruotina. Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę augti šeimoje. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.

Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžia, kad vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje, užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t. y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką.

„Jie laikinai, iki 12 mėnesių, savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tokia situacija netoleruotina, ypač kalbant apie mažo amžiaus, ikimokyklinukus, pradinukus vaikus“, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, Birštono miesto, Prienų, Anykščių, Utenos ir Rietavo rajonų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios nė vienos sutarties dėl budinčio globotojo paslaugos teikimo.

Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją (Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių, Neringos, Palangos, Kretingos, Šakių, Rokiškio, Kelmės, Jurbarko ir Trakų). Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis.

„Vaikams, patyrusiems krizę ir išgyvenantiems stresą dėl laikino tėvų netekimo, labai svarbu išlaikyti tarpusavio ryšius bei kartu užmegzti emociškai saugų ryšį su suaugusiu žmogumi. Vaikų globos namuose, net ir kalbant apie mažus bendruomeninius vaikų globos namus, tai padaryti sunku, kadangi juose dirba samdomas personalas, dažniausiai slenkančiu grafiku, be to, neretai susiduriama su personalo kaita. Visoms šioms aplinkybėms yra labai jautrus mažas vaikas“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.

2020 vasario 24 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 198 budintys globotojai, iš jų 118 galinčių priimti vaiką bet kuriuo paros metu.

Budintis globotojas – tai asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai.

Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Bendras budinčio globotojo šeimoje prižiūrimų vaikų skaičius, su budinčio globotojo vaikais, negali būti didesnis nei 6 vaikai. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, siekiant neišskirti brolių bei seserų.

Tarnyba pastebi, kad viešojoje erdvėje, kalbant apie vaiko teisių užtikrinimą, neretai painiojamos dvi sąvokos: budintys globotojai ir fiziniai asmenys, globojantys vaikus (besirūpinantys vaikais). Ir vieni, ir kiti reikšmingai prisideda prie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, kurios tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Tačiau šių asmenų statusas yra skirtingas. Paprastai kalbant, budintys globotojai laikinai rūpinasi vaiku iš karto tik jam patekus į krizinę situaciją, vaiko atstovu pagal įstatymą paskiriamas globos centras, kuriame budintis globotojas teikia paslaugas.